„Mūsų kuriamas įrenginys rinks insultą patyrusio paciento duomenis apie jo fiziologinius parametrus, sveikatos būklę ir galės būti diegiamas greitosios pagalbos automobiliuose. Ši stebėjimo priemonė leistų gerokai greičiau imtis veiksmų, kad insulto padariniai būtų minimalizuoti“, – sako „Gruppo FOS“ įmonės Lietuvoje direktorė Rosita Makauskienė.
Ji pabrėžia, kad iš kitų rinkoje esančių sistemų poinsultinei stebėsenai „Gruppo FOS“ kuriamas prietaisas išsiskirs tuo, kad bus mobilus bei ženkliai pigesnis ir saugesnis, veiks realiu laiku ir sugebės nustatyti smegenų kraujotakos sutrikimus.
„Manome, kad tokio įrenginio naudojimas iš esmės pagerins insultą patyrusių žmonių būklės stebėjimą bei palengvins savalaikį gydymo skyrimą. Tai ypatingai aktualu išeminio insulto atveju, nes pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta 1 iš 4 pacientų, o jei gydymas taikomas praėjus 3-4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14 išeminiu insultu sergančių ligonių“, – teigia pašnekovė.
Lietuva sudomino mokslinių tyrimų infrastruktūra
Anot R. Makauskienės, įmonę Kaune sudomino išvystyta logistika, tiesioginiai ryšiai su biomedicininės inžinerijos mokslininkais ir studentais bei moderni mokslinių tyrimų infrastruktūra.
„Įmonės vadovai svarstė apie plėtrą ir ieškojo strategiškai patrauklios vietos Šiaurės Europoje. Jiems pristačius Lietuvos gyvybės mokslų galimybes, po kelių mėnesių „Gruppo FOS“ vadovybė atvyko pirmajam vizitui į Lietuvą. Jo metu susitiko su „Investuok Lietuvoje“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovais, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais ir apsilankė integruotame „Santakos“ mokslo, studijų ir verslo slėnyje“, – sako pašnekovė.
Inovaciją kuria bendradarbiaudami su mokslininkais
„Dabar biomedicininės elektroninės įrangos poinsultinės stebėsenos projektas yra mokslinių tyrimų stadijoje. Kuriami multimodalinių signalų apdorojimo algoritmai leis sekti poinsultines organizmo būsenas, vertinti ligos eigą ir prognozuoti pasekmes. Rugsėjį pradėsime projekto eksperimentinės plėtros etapą, kurį atliekame bendradarbiaudami su užsienio mokslo institucijomis, dirbame bendrai įkurtose laboratorijose. Eksperimentinės plėtros etapą baigsime ateinančių metų pradžioje“, – teigia R. Makauskienė.
Ji įvardija, kad biomedicininę elektroninę įrangą kuria KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkai ir LSMU neurologų komanda. Kitus projektus įmonė kuria bendradarbiaudama su Italijoje esančiais Genujos ir Salemo universitetais, bei Šveicarijos SUPSI universitetu ir Italijos nacionaline technologijų agentūra ENEA.
„Lietuvos universitetų tyrėjai pasiūlo inovatyvių idėjų, kaip spręsti technologines problemas, sveikatos mokslų srities profesionalai geranoriškai dalijasi medicininėmis įžvalgomis. Taip pat vienas įmonės darbuotojas yra KTU Biomedicininės inžinerijos absolventas. Džiaugiamės glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos universitetais ir planuojame vystyti naujas inovatyvias technologijas kartu. Mums, kuriantiems naują produktą, Lietuvos mokslininkų indėlis yra ypač svarbus“, – sako R. Makauskienė.
Pašnekovė verslo įmonėms, turinčioms idėjų vystyti inovatyvaus produkto projektus, rekomenduoja pasinaudoti Lietuvos mokslininkų gebėjimais teikti verslui reikalingas profesionalias žinias ir mokslinę patirtį.
Įmonė biomedicininę elektroninę įrangą poinsultinei stebėsenai kuria pasinaudojusi Ūkio ministerijos administruojama ES investicijų priemone „SmartInvest LT+“, skirta padėti į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų, kurie finansuotų svarbius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų projektus. Biomedicinos įrangai kurti buvo skirta daugiau kaip 500 tūkst. eurų investicijų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis
