Idėja inovacijai gimė Vokietijoje
Tyrinėti bei kurti žmogaus smegenų ir technologijų sąsajas V. Raudonis pradėjo magistro studijų Vokietijoje metu. Tuo laikotarpiu jo sukurta inovacija buvo skirta žmonėms su negalia, nevaldantiems kūno – ji skaitydavo žmogaus smegenų signalus ir paversdavo juos į komandas dirbtinės rankos valdymui. Nusprendęs grįžti į Lietuvą ir pradėti doktorantūros studijas, specialistas ėmė kurti šio įrenginio alternatyvą.
„Grįžęs į Lietuvą supratau, kad tęsti tam, ką pradėjau Vokietijoje, reikiama įranga man neprieinama – tuo metu ji kainavo 100 tūkst. eurų. Kilus idėjai sukurti panašų, bet nebrangų prietaisą, sukūriau žmogaus akies sekimo sistemą, kuri leido neinvaziniu būdu išmatuoti tai, ką žmogus norėtų pasakyti. Tuo laikotarpiu atsirado Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) iniciatyva, padedanti mokslininkams įkurti savo įmones bei komercializuoti turimus produktus. Ja pasinaudojęs, ėmiau siūlyti produktus verslui“, – pasakoja mokslininkas.
Dirbtinis intelektas – universalus įrankis verslui
V. Raudonio sukurta akies sekimo sistema yra sudaryta iš vaizdo kameros ir vaizdą apdorojančios programos, kurios širdis – dirbtinis intelektas. Pasak autoriaus, dirbtinai sukurtas intelektas yra universalus įrankis, kurį lengva adaptuoti kuriant skirtingus mokslinius objektus.
„Jeigu nori išlikti versle, svarbu prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių, greitai adaptuotis, o kai tavo rankose toks nuostabus įrankis kaip dirbtinis intelektas – tai labai paprasta. Todėl laikui bėgant ėmiau jį taikyti ir kitose savo darbo sferose – kuriant inovacijas ląstelių, defektų atpažinimui ir kitas. Dirbtiniu intelektu šiandien vis dažniau yra grindžiami programinės įrangos produktai. Šiuo metu, bendradarbiaudami su Kauno technologijos universitetu, mes kuriame automobilių sekimo algoritmus bei reklaminių logotipų sekimo algoritmus“, – pasakoja pašnekovas.
Mokslininkas sako, kad pradėjus verslą, teko išmokti keletą reikšmingų pamokų.
„Pradėjau kurti akies sekimo sistemą, nes maniau, kad ją naudos žmonės su negalia. Sistema yra skirta dirbti kompiuteriu, tačiau žmonių, kurie nevaldo kojų bei rankų ir gali dirbti kompiuteriu, yra nedaug, todėl galiausiai ši technologija pasirodė esanti nevertinga rinkoje. Tuo metu Kauno technologijos universitetas rengė susitikimus su investuotojais, kviesdavo mentorius, mokslininkus – tai padėjo suprasti, kaip veikia verslas ir rinkos dėsniai. Kompetencijos kuriant vieną produktą labai pasitvirtino ir kuriant kitus, jau aktualesnius rinkai, pavyzdžiui, sistemas, kurios pramonėje analizuoja vizualinę produktų kokybę. Ateityje planuoju tobulinti akies sekimo sistemą ir šiuo metu svarstau apie jos pritaikymą augančioje virtualiosios realybės technologijų rinkoje“, – teigia V. Raudonis.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – vis aktualesnis
Anot „Power of Eye“ įkūrėjo, verslo atstovai vis dažniau ima jausti poreikį bendradarbiauti su mokslo įstaigomis.
„Pasaulis keičiasi, verslas susiduria su naujais iššūkiais, yra problemų, kurioms spręsti tradicinių priemonių ir sprendimų jau nepakanka – vis dažniau prireikia modernesnių įrankių ir technologinės bei mokslinės pažangos įvaldymo. Todėl mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis ir naudingesnis“, – sako V. Raudonis.
Pasak jo, verslo ir mokslo bendradarbiavimui itin reikšminga yra abipusis supratimas ir dalinimasis žiniomis.
„Verslininkams svarbu suprasti, kad greiti sprendimai gali lemti prastesnę kokybę, o mokslininkams – kad jei tyrimai ir bandymai užtruks per ilgai, to sprendimo gali jau ir nebereikėti. Mokslininkams svarbu išgirsti, ką sako patyrę verslininkai bei investuotojai – šią pamoką išmokau per savo patirtį. Pradėjęs verslą priešinausi daugeliui man pateikiamų rekomendacijų, tačiau dabar kitiems, einantiems tuo pačiu keliu, patariu įsiklausyti ir tik tada priiminėti sprendimus“, – teigia mokslininkas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
