Mintis sukurti „Ovao“, kilo vienam įmonės steigėjų, plaukimo entuziastui Ilja Laursui, kuris ieškojo tinkamo įrenginio plaukimo treniruotėms ir tokio paprasčiausiai nerado. Egzistuoja prietaisai, skirti bėgimui, dviračių sportui ar fitneso pratimams, tačiau iki šiol nėra įrenginio plaukikams.
Pirmiausia, kad sukurtų šį produktą, I. Laursas ieškojo inžinierių – taip jis susipažino su Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantais, turinčiais patirties biomedicininės elektronikos srityje, kuriant dėvimus įrenginius. Prie komandos taip pat prisijungė A. Juronis ir K. Butkevičiūtė, kurie padėjo vystyti projektą iš verslo pusės.
Bendradarbiavimas su mokslu – praplečia verslo galimybės
„Nors mūsų inžinieriai yra baigę KTU, bet daugiau bendradarbiaujame su VGTU, kurie mums padeda kurti dalį duomenų apdorojimo algoritmų, susijusių su judesių detekcija“, – pasakoja A. Juronis.
Pašnekovas paaiškina, kad siekiama didinti kompanijos darbuotojų kvalifikaciją, bet patiems išmokti viską ir sukurti kompleksinį produktą užimtų per daug laiko. Todėl patogiau kreiptis į universitetus, galinčius pasiūlyti reikalingas žinias ir sugebėjimus turinčius darbuotojus.
„Kiekvienai užduočiai dažnai reikia konkrečios srities specializacijos. Mūsų komandos vaikinai turi patirties su širdies ritmo matavimu, bet su judesių detekcija – ne. Supratę, kad įgyti žinių užtruks laiko, kreipėmės pagalbos į VGTU. Labai džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu, nes prie „Ovao“ kūrimo prisijungė prof. dr. Artūras Serackis, kuris padeda kurti judesių algoritmą“, – pasakoja pašnekovas.
Ateityje, kuriant naujas užduotis, reikės įvairesnių kvalifikacijų, todėl jis neatmeta galimybės užmegzti bendradarbiavimą ir su kitais Lietuvos bei užsienio universitetais.
Ieškojo plaukikų rinkų
Dabar prietaisas yra baigiamojoje kūrybinėje stadijoje, pradėtas pasiruošimas jo gamybai. Įmonės tikslinės rinkos – JAV, Japonija, Australija, kuriose yra stipri plaukimo kultūra ir Europos Sąjungos (ES) šalys, kuriose yra daugiausia plaukikų: Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija Ispanija, Italija, Skandinavijos šalys.
„Ieškojome informacijos apie ne profesionalių, bet laisvalaikiu plaukimą besirenkančių žmonių skaičių ir nusprendėme koncentruotis į tas šalis, kuriose plaukimas patektų į populiariausių laisvalaikio praleidimo formų penketuką“, – paaiškina A. Juronis.
Padės teisingai treniruotis
Prietaiso išskirtinumą lemia tai, kad jis matuoja ne tik visus plaukikui aktualius parametrus – nuo grybšnių skaičiaus iki širdies ritmo, bet kartu yra ir virtualus treneris, kurį galima tvirtinti prie daugumos plaukimo akinių.
„Atlikę tyrimą su daugiau kaip 400 plaukikų skirtingose šalyse, padarėme išvadą, kad nepakanka fiksuoti tik parametrus, reikia tuos parametrus paversti į grįžtamąjį ryšį, kuris padėtų plaukikui suprasti, ar jis teisingai treniruojasi, ar ne“, – pasakoja pašnekovas.
Pašnekovas pabrėžia, kad vienas didžiausių prietaiso privalumų – galimybė ypač tiksliai išmatuoti širdies ritmą.
„Labai nedaug įrenginių gali tiksliai išmatuoti plaukiko širdies ritmą. Nors dažniausiai išmanūs laikrodžiai turi šią funkciją, bet kai kurie išjungia širdies ritmo matavimo galimybę, kai yra plaukiama, nes negali užtikrinti duomenų tikslumo. Kadangi mūsų įrenginys pulsą matuoja ne nuo riešo, bet nuo smilkinio zonos, tai padeda užtikrinti tikslesnį pulso matavimą“, – pabrėžia „Ovao“ kūrėjas.
Rekomenduoja konsultuotis
Pašnekovas visoms jaunoms įmonėms, kuriančioms inovacijas, rekomenduoja kreiptis pagalbos į mokslo įstaigas. Pasak jo, tam tikrus sprendimus galima pasidaryti patiems, bet „Ovao“ praktika rodo, kad neturint tinkamų žinių, kūrybos procesas gali ilgai užtrukti ir nebūtinai bus einama teisingu keliu. Anot A. Juronio, pasikonsultuoti su mokslu veiklos pradžioje tikrai verta – iš to vėliau dažnai išauga glaudesnis bendradarbiavimas.
„Mūsų patirtis rodo, kad universitetai yra atviri bendradarbiavimui, ypač su startuoliais. Universitetų niuansas tas, kad jie tikrai turi teorinių žinių, yra padarę sprendimų, bet jiems ne taip gerai sekasi su žinių komercializacija. Startuoliai yra ta grandis, kuri gali padėti komercializuoti universitetų jau turimas žinias“, – sako A. Juronis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
