Ši įmonė išties tapo trečiuoju mūsų vaiku, o šiemet jis jau sulaukė ir pilnametystės. Verslą pradėjome prieš aštuoniolika metų – 2000-ųjų balandžio 6 dieną“, – portalui lrytas.lt sakė bendrovės „Laurema“ direktorė Jūratė Kasperavičienė.
Drabužių lipdukus, dviračių dekoravimo detales, laikinas tatuiruotes gaminančios, siuvimo paslaugas teikiančios bendrovės „Laurema“ plėtra stebina – kasmet įmonė paauga maždaug 30 procentų.
Pernai šios įmonės eksportas išaugo 42 procentais, o bendrosios pajamos – daugiau nei 60 procentų.
Tapo metų verslininke
Tokie šiaulietiškos įmonės laimėjimai neliko nepastebėti – šiemet Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija šilkografijos spaustuvės „Laurema“ vadovę J.Kasperavičienę išrinko Lietuvos metų verslininke.
„Šios nominacijos tikslas – paskatinti moterų verslumą. Bet man šiek tiek keista, kad moterys taip išskiriamos.
Manau, dabar moterys ir vyrai turi ir vienodas teises, ir vienodas galimybes save realizuoti įvairiose srityse, tarp jų – ir verslo“, – sakė Lietuvos metų verslininke išrinkta šiaulietė.
J.Kasperavičienė tikino, kad šis apdovanojimas jai tapo tikra staigmena, tačiau moteris neslėpė, kad toks jos veiklos įvertinimas pradžiugino.
Įmonei vadovauja moterys
Išskirtinis bendrovės „Laurema“ bruožas – absoliuti moterų valdžia įmonėje.
Bendrovei vadovauja J.Kasperavičienė, o visų įmonės padalinių vadovės – taip pat moterys.
„Tai – tik sutapimas, nors galiu teigti, kad moterys yra kruopštesnės. O mūsų darbe tai yra labai svarbu.
Kadangi kokybės reikalavimai yra labai dideli, pastebėti klaidas yra labai svarbu. Čia gelbėja moteriškas kruopštumas“, – sakė J.Kasperavičienė.
Pasak bendrovės „Laurema“ direktorės, įmonės padalinių vadovais yra dirbę ir vaikinų – moterys jų postus perėmė tik po to, kai jie nusprendė palikti darbą.
„Didelio skirtumo tarp vadovo vyro ir moters vadovės, išskyrus kruopštumą ir išbaigtumą, nėra.
Moterys pasižymi ir empatija, geba įsijausti į kito padėtį, o vyrai yra vizionieriai. Jie savo viziją leidžia įgyvendinti moterims ir turi mažiau kantrybės.
O šiaip šiuolaikiniame pasaulyje tikrai nėra svarbu, ar tu esi vyras, ar moteris, – gali sėkmingai įgyvendinti savo ambicijas ir kaip specialistas, ir kaip vadovas ar verslininkas“, – tikino bendrovės „Laurema“ direktorė.
Mokėsi siuvėjo amato
Apie verslininkės karjerą rinkdamasi savo gyvenimo kelią J.Kasperavičienė sakė nemąsčiusi.
„Esu kaimo vaikas. Užaugau didelėje šeimoje kartu su keturiais broliais. Mano vaikystė buvo berniukiškai pašėlusi: lankai, strėlės, karstynės po medžius.
Baigusi Stačiūnų (Pakruojo r.) pagrindinę mokyklą įstojau į Šiaulių buitininkų mokyklą mokytis siuvėjos amato. Konkursas tuomet buvo išties didelis – dvylika kandidatų į vieną vietą.
Baigusi trejus metus trukusius mokslus dar metus mokiausi sukirpimo ir konstravimo.
Pelnytis duonos iš to, ką išmokau, neteko, tačiau įgytos žinios ir įgūdžiai pravertė. Siuvausi drabužius sau, savo vaikams, draugėms.
Šiuo metu turiu siuvyklą, iš pradžių prižiūrėdavau darbus, patarinėdavau. Dabar to nereikia, nes suburta komanda yra gera“, – sakė Lietuvos metų verslininke tapusi šiaulietė.
Įgytos žinios pravertė
Pasak J.Kasperavičienės, Buitininkų mokykloje įgytos žinios jai padeda ir bendraujant su dizaineriai, kurie kurti modelių į „Lauremą“ atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Švedijos, Vokietijos, Danijos bei kitų šalių.
„Šiems dizaineriams mes padedame įgyvendinti jų idėjas, parenkame aksesuarus.
Mes pasiuvame jų sukurtą gaminį, o jie tada jį rodo klientams. Jei klientai gaminiu susidomi, pradedame masinę gamybą.
Siuvame įvairius viršutinius drabužius, išskyrus paltus. Taip pat nesiuvame apatinio trikotažo“, – sakė bendrovės „Laurema“ direktorė.
Pasiūlė tai, ko reikėjo
Pasak J.Kasperavičienės, imtis verslo paskatino tuometinis tokių paslaugų Lietuvoje trūkumas: „Paprasčiausiai pagavome momentą, pasiūlėme tai, ko reikėjo.“
„Mes buvome susituokę, aš laukiausi. Tuo metu buvau namuose, o vyras dirbo reklamos įmonėje. Kartą į ją užsukęs klientas panoro, kad jo siūtos lininės suknelės būtų papuoštos piešiniu.
Reklamos firmos vadovas šį pasiūlymą atmetė. Jie šilkografiją naudojo tik vizitinių kortelių gamybai. Jei nėra piešinio – nėra užsakymo.
Grįžęs į namus vyras pasiguodė, kad firma prarado klientą. Aš tada pasakiau: „Jei žinai, kaip tai padaryti, pasiūlykime mes.“
Taip su šios siuvyklos vadovu tapome partneriais. Dirbo vyras, o aš prisidėdavau, kai reikėdavo patikrinti gaminių kokybę.
Tas bendradarbiavimas tęsėsi pusantrų metų, kol užsakovas ėmėsi kitos veiklos“, – verslo pradžią prisiminė bendrovės „Laurema“ direktorė.
Nusprendė tęsti veiklą
Užsakovo netektis nesustabdė iniciatyvių sutuoktinių.
„Mes nusprendėme tęsti pradėtą darbą ir 2000 metais įkūrėme įmonę. Ekonomika dar nebuvo atsigavusi po Rusijos krizės, todėl daugeliui toks mūsų žingsnis atrodė mažų mažiausia avantiūristiškas.
Tačiau mes su vyru buvome jauni – nebijojome rizikuoti. Ieškojome kitų užsakovų, pasiūlėme savo paslaugas didelėms įmonėms.
Mūsų klientu tapo tuometinis Kauno trikotažo fabrikas.
Susiradome patalpas, pradėjome spausdinti užrašus. Darbo turėjome trims sezonams.
Tada įgijome dar vieną didelį partnerį – Utenos trikotažo fabriką – ir nebegalėjome sustoti.
Kelerius metus viskas klostėsi kuo puikiausiai. Galiu drąsiai sakyti, kad Utenos trikotažo fabrikas tapo pirmuoju mūsų mentoriumi.
Šis bendradarbiavimas baigėsi, kai naujieji Utenos trikotažo fabriko savininkai nusprendė reorganizuoti gamybą. Jie nusipirko įrangą ir etiketes ėmė gamintis patys“, – sakė J.Kasperavičienė.
Davė pažadą nesustoti
Pagrindinio užsakovo netektis šilkografijos spaustuvę įsigijusiems sutuoktiniams tapo rimtu išbandymu.
„Nebenorėdami vėl užlipti ant to paties grėblio – orientuotis tik į vieną didelį užsakovą. Ėmėme ieškoti kitų užsakovų, pradėjome galvoti apie produktą, kurį galėtume eksportuoti.
Tokiu produktu tapo terminiai lipdukai, etiketės ir drabužių lipdukai. Juos gaminame didelėms siuvykloms. Dalyvaudami parodose susiradome ir klientų užsienyje, kuriems tiekiame savo produkciją.
Nenorėdami vėl paslysti pasižadėjome sau kasmet išleisti bent po vieną naują produktą. Tai – skirtingų rūšių ir savybių lipdukai, kiti gaminiai“, – po pagrindinio užsakovo netekties padarytas išvadas įvardijo J.Kasperavičienė.
Ėmus ieškoti užsienio partnerių buvo nuspręsta reorganizuoti ir įmonę. Atsižvelgus į tarptautinę praktiką individuali įmonė buvo reorganizuota į užsienio klientams daug patrauklesnę uždarąją akcinę bendrovę.
Tačiau bendrovė „Laurema“ iš esmės taip ir liko šeimos įmone: mes su vyru turime po penkiasdešimt procentų bendrovės akcijų, čia dirba ir mano brolis, jo vaikai“, – sakė J.Kasperavičienė.
Nėrė į nežinomą sritį
Vykdydami sau duotą pažadą kasmet išleisti po naują produktą bendrovės „Laurema“ įkūrėjai prieš penkerius metus nusprendė imtis dviračių dekoravimo detalių gamybos.
„Tai mums tapo dideliu iššūkiu. Pagaminti patrauklų produktą pavyko tik po porą metų trukusių bandymų ir kantraus darbo. Šiam projektui išties prireikė daug užsispyrimo.
Čia mums padėjo ir Šiauliuose įsikūrusi dviračių gamykla „Baltik vairas“, tapusi vienu mūsų klientų.
Įgyvendinę šį projektą ėmėme plėtoti ir kitas sritis. Verslo idėjų turime keleriems metams į priekį“, – sakė Lietuvos metų verslininke tapusi šiaulietė.
Rimtai žiūri ir į beprotiškas idėjas
Šilkografijos spaustuvę turinti „Laurema“ gamina įvairias dekoravimo detales, skirtas drabužiams, batams, baldams, dviračiams, sporto inventoriui.
Pelninga sezonine preke tapo ir įmonėje gaminamos laikinosios tatuiruotės.
Ilgą laiką bendrovėje „Laurema“ buvo teikiamos ir siuvimo paslaugos. Nuo pagrindinės įmonės siuvykla buvo atskirta 2017-ųjų spalį ir tapo bendrove „Siuvimo namai“.
„Mes gaminame įvairių rūšių dekoravimo detales drabužiams, metalui, plastikui, angliniam pluoštui. Tekstilei gaminame ir kvepiančius, ir antibakterinius lipdukus. Daugiausia dėmesio kreipiame į gaminių kokybę ir ilgaamžiškumą.
Idėjų turime daug. Į visas beprotiškas idėjas žiūrime rimtai. Plėtodami gamybą stengiamės taupyti laiką, energiją, resursus ir pinigus“, – akcentavo J.Kasperavičienė.
Klientų sąraše – solidžios firmos
Savo produkciją bendrovė „Laurema“ tiekia pačioms didžiausioms pasaulyje dviračių gamykloms.
„Dėl sutarčių konfidencialumo aš negaliu įvardinti šių mūsų klientų, tačiau galiu pasakyti, kad tos dviračių gamyklos yra nepalyginti didesnės už „Baltik vairą“, laikomą didžiausia dviračius gaminančia įmone Šiaurės ir Rytų Europoje.
Gaminame ir detales, tinkančias tam tikroms dviračių dalims, tokioms kaip ratlankiai, dekoruoti.
Mūsų produkcija naudojasi viena žymi dviračių gamintoja, kurios kokybės standartai gali būti prilyginami, tarkime, automobilių „Mercedes“ gamintojų standartams.
Tokių klientų vardai mums atveria duris ieškant kitų klientų. Kokybiškas produktas yra pati geriausia reklama.
Savaime suprantama, bendradarbiaujant su tokiais užsakovais atsakomybė už savo gaminį tik auga“, – sakė J. Kasperavičienė.
Vertina darbuotojų kūrybiškumą
Geriausia šalies verslininke pripažintos moters įmonėje dirba 52 darbuotojai.
„Šilkografija – kruopštumo reikalaujantis komandinis darbas. Kadrų kaita pas mus yra minimali. Kolektyvo branduolys susiformavo jau veiklos pradžioje ir darbuotojų skaičius augo tik dėl įmonės plėtros.
Naujų darbuotojų mes ieškome per įdarbinimo agentūras. Ar darbuotojas yra tinkamas, paaiškėja jau per kelias savaites. Tie, kurie pas mus jaučiasi gerai, čia ir prigyja.
Darbuotojams dabar išties nereikia trijų aukštojo mokslo baigimo diplomų. Skaitydami į darbą priimamo žmogaus gyvenimo aprašymą mes į tai dėmesį atkreipiame, tačiau to nesureikšminame.
Svarbiausia yra kūrybiškumas, kritinis mąstymas, darbštumas, pasitikėjimas savimi ir reakcija į nesėkmes.
Suklupęs darbe specialistas turi rasti jėgų atsikelti ir eiti toliau. Jis turėtų elgtis lyg profesionalios komandos treneris po pralaimėtų rungtynių – išanalizuoti nesėkmių priežastis, padaryti išvadas ir ruoštis kitoms rungtynėms.
Vėl pasikartosiu, kad moterys ir vyrai kaip specialistai yra lygiaverčiai.
Svarbu tai, į kokią poziciją pats pasirenki. Verkia tik tie, kurie savimi nepasitiki“, – tvirtino Lietuvos metų verslininke tapusi šiaulietė.
Renkasi saugų augimą
Pasitikėjimo savimi nestokojanti J.Kasperavičienė sakė mananti, kad bendrovės „Laurema“ laukia šviesi ateitis.
„Savo rinkoje liksime žinomi ir leisdami naujus produktus augsime kaip įmonė. Žvelgdami į perspektyvą analizuojame klientų poreikius ir ieškome sričių, kuriose galime būti išskirtiniai.
Plėtodami gamybą mes renkamės saugų (30–50 procentų) augimą.
Greičiau augti kaip įmonė negalime, nes tai atsilieptų gaminių kokybei, o ji mums yra svarbiausia“, – tvirtino J.Kasperavičienė.
Skiria laiko visuomeninei veiklai
Lietuvos metų verslininke pripažinta šiaulietė sakė mananti, kad ši nominacija jai buvo skirta ne tik dėl jos vadovaujamos įmonės pasiekimų, bet ir atsižvelgus į jos visuomeninę veiklą.
Verslininkė yra aktyvi Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos, Lietuvos verslo moterų asociacijos narė, dalyvauja mentorių programose, kurios rengiamos VšĮ „Versli Lietuva“ Šiaulių bendradarbystės centre „Spiečius“.
„Mūsų įmonė yra prieinama mokytojams ir mokiniams. Vaikus mokome šešėliavimo.
Tie, kurie svajoja apie dizainerio karjerą, pas mus gali praleisti kelias dienas, susipažinti su dizainerio darbo pradmenimis ir įsitikinti, ar tokia profesija jiems yra tinkama.
Tokią galimybę mes pristatome ir Švietimo skyriaus interneto svetainėje“, – sakė J.Kasperavičienė.
Verslo idėją reikia patikrinti
Paklausta, ko reikia norint tapti sėkmės lydima verslininke, J.Kasperavičienė pabrėžė, kad versle svarbu turėti viziją, bet nepulti jos įgyvendinti strimgalviais.
„Pirmiau reikia idėją patikrinti. Niekada nereikia tikėti mums tik gera linkinčių tėvų ar draugų patarimais, o verčiau klausti nepažįstamų žmonių nuomonės ir įvertinimo. Svarbu neįsimylėti savo verslo.
Dirbu mentore VšĮ „Verslios Lietuvos“ Šiaulių bendradarbystės centre „Spiečius“, tenka susipažinti su nemažai startuolių projektų. Kai kuriems tenka pasakyti, kad idėja dar turi palaukti arba subręsti.
Tačiau pasitikrinus verslo idėją, reikia ja tikėti, bandyti ją įgyvendinti ir nenuleisti rankų, net jei rezultatų nesulauki ne taip greitai, kaip norisi“, – patarė verslininkė.
Džiugina ne pareigos, o darbas
Nors bendrovės „Laurema“ akcijas J.Kaspreravičienė valdo perpus su savo vyru Dominyku, sutuoktinio pavardės įmonės vadovų sąraše nėra.
„Vyras labiau rūpinasi gamyba. Jis – inžinierius, prižiūri įrangą, gamybos procesus. Jis rūpinasi, kaip pagaminti produktą, o aš – kam ir kaip jį parduoti.
Visas smagumas yra ne pareigos – džiugina tai, kas sukurta ir dar bus sukurta.
Netrukus nuo pagrindinės įmonės bus atskirta dar viena įmonė, ir manau, kad jai ims vadovauti Dominykas“, – sakė J.Kasperavičienė.
Smagu padaryti ką nors gera
Optimizmo nestokojanti verslininkė sakė, kad jai smagumo teikia ir kasdieniai iššūkiai, ypač kai su jais pavyksta sėkmingai susidoroti.
„Atsikėlusi ryte sau pasakau: kaip smagu, šiandieną padarysiu ką nors gera. Kai turi konkretų verslą, kuriuo pasitiki ir už kurį jauti atsakomybę, – visa tai veža.
Man visada smalsu, o kas bus šiandien. Visada atrodo, kad darbai neatlikti iki galo, todėl dar yra kur stiebtis ir tobulėti“, – sakė Lietuvos metų verslininke pripažinta J.Kasperavičienė.
