Į romantiškas pilis labiausiai vilioja šiurpios legendos ir vaiduokliai

Latvių pasididžiavimas – Baltijos Versaliu vadinami Rundalės rūmai – mažai kuo nusileidžia Prancūzijos karališkajai rezidencijai. 72 hektarų plote įsikūręs rūmų ansamblis – žymiausias baroko ir rokoko architektūros paminklas šalyje.

Neseniai 182 metų gyvavimą atšventusiuose rūmuose galima susipažinti su jų statyba, hercogo šeimos palikuoniais, įvertinti XVII–XVIII amžiaus tekstilę ir drabužius, rytietiškų vazų kolekciją, flamandų tapybą. Būtinai užsukite į vakarinį rūmų korpusą, kuriame restauruotas hercogienės buduaras – vienas prabangiausių rūmų kambarių.

Kai kurie kambariai palikti nerestauruoti, kad būtų galima įsivaizduoti, kaip didingi rūmai atrodė po Antrojo pasaulinio karo, kai juose veikė pradinė mokykla ir svirnas.

Pirmajame muziejaus aukšte atidaryta nuolatinė ekspozicija „Nuo gotikos iki jugendo stiliaus“, kurioje demonstruojama, kaip vystėsi Europos ir Latvijos dekoratyvinė dailė nuo XV iki XX amžiaus.

Vaikštinėdami pagal garsaus rusų architekto Francesco Bartolomeo Rastrelli projektą pastatytuose rūmuose pakelkite akis į lubas. Paradinėse salėse – Auksinėje ir Baltojoje – jos atima žadą. Žavingos ir senosios medinės kambarių grindys.

Tačiau turbūt didžiausią įspūdį palieka ne rūmai, o įspūdingas baroko stiliaus prancūziškas sodas su architektūriškai suformuotais želdiniais, alėjomis ir fontanais. Jeigu skubate arba sunku vaikščioti, apžiūrėkite dešimties hektarų ploto sodą įsėdę į autobusiuką.

Pats nuostabiausias laikas lankyti Rundalės rūmus – kai sužydi rožės. Didžiausiame rožyne Baltijos šalyse – beveik pustrečio tūkstančio rožių rūšių. Jei jau kartą esate buvę rūmuose ir norite pasigrožėti tik sodu, galite įsigyti atskirą 4 eurus kainuojantį bilietą.

Šiltuoju metų sezonu rūmų parke rengiamos parodos po atviru dangumi, sodo šventės ir įvairūs koncertai. Išalkusieji gali pasistiprinti net keliose rūmuose veikiančiose kavinėse ir restorane. Šiltomis vasaros dienomis malonu pasėdėti prancūziško sodo kavinaitėje.

Vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos stūkso garsioji Bauskės pilis. Nemunėlio ir Mūšos upių santakoje tuo metu moderniausia Livonijos ordino tvirtovė istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo XV amžiaus. Tačiau po poros šimtų metų pilis buvo susprogdinta. Dabar galima matyti tik jos griuvėsius.

Restauruota jaunesnė pilies ansamblio dalis – Kuršo hercogų Ketlerių rezidencija, statyta XVI amžiaus pabaigoje. Ji vienintelė iš Latvijos pilių atstovauja Renesanso architektūrai.

Pilyje galima apžiūrėti atnaujintus Kuršo ir Žiemgalos hercogų gyvenamuosius kambarius, reprezentacines sales, virtuvę, vyno rūsį ir vartų sargybos patalpą, kurios lubos nudažytos jaučio krauju – tokiu pat būdu kaip ir senovėje, pilies klestėjimo laikais.

Įspūdingos įvairiaspalvių glazūruotų keraminių plytelių grindys, vis dar veikianti tų laikų krosnis, drabužių ir papuošalų kolekcijos.

Čia taip pat galima susipažinti su viduramžių tvirtovės apsaugos sistemomis, apžiūrėti pilies pabūklų kolekciją Livonijos ordino pilies griuvėsių dalyje.

Kad geriau įsivaizduotumėte tų laikų gyvenimą, užsisakykite temines programas. Pavyzdžiui, šokių valandą, per kurią galėsite išmokti Renesanso šokių ir rūmų manierų iš tų laikų kostiumu pasipuošusios vadovės.

Besidomintiems mada patiks pikantiškomis detalėmis paįvairintas pasakojimas apie aukštuomenės aprangą, rengimosi tvarką ir drabužių siuvimo ypatybes.

Jūs ir patys galite pasipuošti Renesanso laikų drabužiais. Tiesa, tai užtruks gerą valandą, net jeigu jums ir padės visa šeima.

Smalsuoliams ir gurmanams įspūdį paliks rūmų kultūros programa. Jos metu išgirsite šypsnį keliančių pasakojimų iš hercogų gyvenimo, pavyzdžiui, kad austrių kriauklės tais laikais atstojo tualetinį popierių.

Per pustrečios valandos trunkančią programą žaisite tų laikų stalo ir laisvalaikio žaidimus, sužinosite, kaip rūkyti olandišką pypkę, ragausite patiekalų, paruoštų pagal senuosius receptus. Tik valgyti teks iš tų laikų lėkščių kopijų ir pagal tų laikų manieras. Tai reiškia, kad dažniausiai rankomis – be jokių stalo įrankių.

Pusvalandis kelio nuo Rundalės – ir jūs jau Jelgavoje, senojoje Kuršo ir Žiemgalos hercogystės sostinėje. XIII amžiuje įkurtas miestas dabar yra ketvirtas pagal dydį Latvijoje. Čia stovinti pilis – didžiausia baroko pilis Baltijos šalyse.

Pilį projektavo tas pats architektas, kuris kūrė ir Rundalės rūmus bei garsiuosius Peterhofo ir Žiemos rūmus Sankt Peterburge Rusijoje. XVIII amžiuje pastatytoje pilyje kadaise šeimininkavo Kuržemės hercogas, prieglobstį buvo radęs ir Prancūzijos karalius.

Kelis kartus visiškai sudegusios pilies kambariais ir koridoriais šiais laikais šmirinėja studentai ir moksleiviai. Dabar čia veikia Žemės ūkio universitetas, laikinai įsikūrusi ir Jelgavos valstybinė gimnazija.

Jeigu pasiseks, prie pilies jus pasitiks rūmų dama. Ji nusives į hercogienės Daratos laiškų artelę ir pavaišins hercogo mėgtu karštu šokoladu su vaisiais.

Jelgavos pilis – viena iš nedaugelio karališkosios dinastijos laidojimo vietų, kurią galima apžiūrėti. Kuršo hercogų kriptoje palaidoti 24 Ketlerų ir 6 Bironų dinastijos atstovai.

Rūmuose atliktų kasinėjimų metu rastos monetos, olandiškos pypkutės, krosnių kokliai, ketaus kolonos. T

ačiau visus labiausiai nustebino keistas radinys – įmūryta kaukolė. Kaip ji ten atsirado, tiksliai nežino niekas. Tačiau ne vienas čia lankęsis liudija, kad po pilį kartais vaikšto vaiduoklis – vadinamoji Baltoji dama.

„Sakoma, kad Rundalės pilis yra laiminga vieta, o Jelgavos – su tamsia istorija. Tačiau mes tikime, kad studentai su savo pozityvia energija išsklaidys visus prakeiksmus“, – sakė Jelgavos turizmo centro viešųjų ryšių specialistė Sandra Grigorjeva.

Aplankę rūmus užsukite ir į Jelgavos Švč.Trejybės bažnyčios bokštą. XVI amžiuje pradėta statyti pirmoji mūrinė liuteronų bažnyčia Europoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau bokštas išliko iki šių dienų ir yra labiausiai turistų lankomas Jelgavos objektas.

Užkilus į devintame bokšto aukšte esančią apžvalgos aikštelę 37 metrų aukštyje atsivers miesto panorama ir galėsite stebėti išskirtinį vaizdą – Pilies saloje tarp Lielupės ir Driksos upių plytinčiose užliejamose pievose didelę besiganančių laukinių žirgų bandą.

Saulėtomis dienomis išsinuomokite valtį, vandens dviratį ar irklentes ir susipažinkite su Jelgava nuo vandens. Miesto centre, Lielupės kairiajame krante, įrengta ir maudynių vieta.

Daugiausia turistų į Jelgavą suguža vasario ir birželio mėnesiais, kai mieste vyksta ledo skulptūrų ir smėlio skulptūrų festivaliai. Įspūdingo dydžio smėlio skulptūromis, sukurtomis menininkų iš viso pasaulio, galima grožėtis visą vasarą. Ištisus metus Jelgavoje gausu kultūrinių ir pramoginių renginių. Ne veltui miestas vadinamas festivalių sostine.

Vokiškai kalbantis vyras pasakė: „Lipk, o aš pasėdėsiu“. Ir parodė savo bendrakeleivei duris, vedančias į pagrindinį kone 40 metrų aukščio Turaidos viduramžių pilies bokštą.

Jis – aukštas, o žmonėms, nužingsniavusiems ne vieną kilometrą gamtos pažinimo takais, esančiais Turaidos muziejuje-rezervate, neretai pritrūksta jėgų. Ta vietovė prie Siguldos ypač pamėgta keliauninkų.

Turaida, išvertus iš Gaujos lyvių kalbos, reiškia Dievo sodą: vietovę, kurią puošia Gaujos senvagės sukurtas peizažas.

„Užuodžiate, koks čia grynas oras, kiek kvapų? Ir kiek čia ulbančių paukščių! Juk tai – gamtos rezervatas“, – gidė Gunta Zakitė paakino atkreipti dėmesį į tai, ko nepraleisti žvalgantis po ypač saugomą kultūros ir gamtos paminklą Turaidos dvaro ir pilies parką. O jis ne toks ir mažas – užima net 43 hektarus.

„Kuriuo keliu eitume?“ – užklausė Gunta. Jei tiesiai į Turaidos pilį – pakaks valandos. Jei aplinkui – per 300 metų senumo dvaro parką ir dainų slėnį, užsukant į seniausią – 1750 metais statytą ir išlikusią medinę bažnyčią, istorinius dvaro ūkio pastatus, jo vietininkų namus ir apžiūrint juose ekspozicijas, gali nepakakti ir poros.

Tebūnie valanda. O tai reiškia, kad žingsnis turi būti spartus, bet ir skubant neįmanoma užsimerkus praeiti nei pro jaunavedžių pamėgtą legendinę Turaidos Rožės atminimo vietą – savitą paminklą meilei.

Neįmanoma neužkopti ant Liaudies dainų parko kalvos, nusagstytos menininko Indulio Rankos skulptūromis, ir nežvilgtelėti į šimtamečių medžių apsuptą ugniakurą.

O tada jau – Turaidos pilis, buvusi Rygos arkivyskupijos tvirtovė. Ji pastatyta XIII a. pradžioje ir, ko gero, labiausiai ištyrinėta iš visų istorijos paminklų Baltijos šalyse. Joje gausu įvairių ekspozicijų, bylojančių apie statybos eigą, to meto inžineriją, istoriją.

Net jei ir nepakaks jėgų viskam apžiūrėti (neabejoju – moterys tikrai pakeliui dar stabtelės prie nuostabių iškasenų ekspozicijos – sidabrinių lyvių papuošalų), vis tiek turėtų pakakti valios užlipti į pilies bokštą.

O tai padarius po Gaujos parką besiblaškantis vėjas išpustys ir sunkias mintis, ir nuovargį.

„Muziejaus teritorija yra milžiniška. Žmonės pasklinda po ją – vieni pasuka į gamtos takus, kiti – link pilies, treti – į dvaro parką. Ir nebesimaišo vieni kitiems po kojomis“, – užsiminė G.Zakitė.

Ir pačiu laiku. Mat muziejus dirba kiauras dienas, o turistaujantys žmonės nenori per atostogas atsidurti minioje.

Ludza – miestas rytinėje Latvijos dalyje, Latgaloje, todėl braižydami kelionių po Latviją kelius mūsų šalies žmonės turėtų jo nepraleisti.

Juk tai – netoli. Ir dar – tai pats kraštinis Europos Sąjungos miestas, esantis ties siena su Rusija.

„Geografinė vieta ir nulėmė, kad per Ludzą suko prekybos keliai ir kad šiuo metu mieste gyvena įvairių tautybių žmonės. Daugiau kaip pusė – latgaliai, o kiti – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, net lietuviai ir estai.

Neatsitiktinai Ludzoje yra keturių konfesijų maldos namai. Katalikai meldžiasi Švč.Mergelės Marijos bažnyčioje, stačiatikiai – cerkvėje, liuteronai turi savo maldos namus.

„Turime ir sinagogą, tačiau šiuo metu ji labiau tarnauja kaip muziejus. Ji pati seniausia Baltijos šalyse, statyta apie 1800 metus. Dabar ji primena tai, kaip iki karo gyveno ir ką veikė Ludzos žydai“, – užsiminė šio miesto gidė Anita Bėrezina.

Ir vis dėlto labiausiai Ludzą garsina pilis – iki šių dienų išlikę jos griuvėsiai. Ji pirmą kartą paminėta 1177 metais senosiose rusų kronikose kaip latgalių pilis, esanti tarp Didžiojo ir Mažojo Ludzos ežerų.

Vėliau, XIV a. pabaigoje, jos vietoje Kryžiuočių ordinas pastatė galingą pilį, skirtą rytinėms Livonijos ordino sienoms apsaugoti.

Manoma, kad tai buvo triaukštė, 6 bokštus turinti tvirtovė, sumūryta iš pilkų lauko riedulių ir raudonų plytų ir net papuošta juodomis glazūruotomis plytomis.

„Bet štai ką mes sugalvojome turistams, kad jiems būtų dar įdomiau, – sukūrėme interaktyviąją programėlę-autogidą „Ludza Castle of Livonian Order“. Ją galima atsisiųsti ir į planšetinį kompiuterį, ir į išmanųjį telefoną.

Programa atkurs pilies vaizdą žvelgiant iš tos vietos, kurioje esate“, – paaiškino Anita.

Kuoknesės turizmo informacijos centro (www.visitkoknese.lv/en/node/2) atstovė Lauma Arė stabtelėjo ant molo ir, atsigręžusi į „vandenyną“, lyg sparnus išskleidė rankas: „Čia mano mėgstamiausia vieta. Dažnai ateinu į ją viena pabūti“.

Tai – ne vandenynas, bet nepaprasto grožio vieta, kur susilieja dvi upės – Dauguva ir Pėrsė.

Pasakojama, kad XIII a. pradžioje vyskupas Albertas senovės latvių medinės pilies vietoje liepė pastatyti mūrinę pilį. Ji stovėjo bene penkis šimtmečius, kol Šiaurės karo metu, apie 1700-uosius, atsitraukdami saksai pilį susprogdino. Ji taip ir nebuvo atstatyta.

Pasak L.Arės, iki 1966 metų pilies griuvėsiai taip ir stovėjo ant aukšto kalno nepaliesti, bet statant Pliavinių hidroelektrinės užtvanką jos pamatus užliejo Dauguvos ir Pėrsės vandenys.

„Istorija yra margumynų sankloda, ir tai domina žmones. Fotografuotis prie pilies griuvėsių traukia jaunavedžiai. Atlydžiu čia daug keliaujančių po Latviją žmonių.

Ir papasakojusi apie šimtmečių įvykius patariu surasti tarp griuvėsių savo mylimojo laukiančią mergelę“, – mįslingai pratarė Lauma.

Ir vėl – legenda, kurių turi visos viduramžių pilys. Legenda apie pilies valdovą, nepanorusį, kad jo dukra tekėtų už paprasto sodininko. Apie žmogų, dukrą uždariusį bokšte, o jos mylimąjį – užmušusį.

Tai buvo sprendimas, iš jo atėmęs ir dukterį. Daugybė žmonių ne kartą matė tą mergelę, sielvartaujančią Pėrsės krante – sėdinčią ant akmens ir šukuojančią plaukus.

„Ir aš ją mačiau“, – pratarė Lauma ir parodė į arkoje stovinčią akmeninę moterį.

Ji laukia, kol ją pamatys į Kuoknesę atvykstantys daugiau ar mažiau Latviją įsimylėję lietuviai.

Muziejus dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 17 val. Bilietas į muziejų ir sodą suaugusiesiems kainuoja 13 eurų, vaikams – 4,50 euro. Ekskursija trunka apie porą valandų. Pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį bilietams į rūmų sodą taikoma 50 procentų nuolaida.

Norintieji sušokti pirmąjį vestuvinį šokį vienoje iš nuostabių rūmų salių ar rūmuose surengti fotosesiją gali tai padaryti už papildomą mokestį.

Muziejus vasaros sezonu dirba: pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 17 val., šeštadieniais – iki 18 val., o sekmadieniais – nuo 11 iki 16 val. Bilietai suaugusiesiems – 2 eurai, vaikams – 1 euras. Aplankyti Kuršo hercogų kriptą galima kiekvieną dieną nuo 9 iki 17 val. Suaugusiesiems bilietas kainuoja 3 eurus, vaikams – 1,50 euro.

Norėdami paragauti karšto šokolado rūmų damų draugijoje ar pramokti kaligrafijos užsisakykite pramogines programas iš anksto.

(Liela iela 2, Jelgava; www.jelgavaspils.lv/en_US/)

Daugiau informacijos apie Jelgavą www.visit.jelgava.lv/en/

Pilis šiltuoju metų sezonu veikia kasdien nuo 9 iki 19 val. Bilietas suaugusiesiems – 4 eurai, vaikams iki 7 metų – nemokamai. Pilis pritaikyta ir neįgaliesiems. Jiems yra įrengtas liftas. Šiuo metu pradėti centrinio pilies bokšto remonto darbai, tad kelerius metus į jį nebus galima užlipti.

(Pilskalns, Bauska; www.bauskaspils.lv/en/castle-and-museum)

Geriausiu tituluojamas Jelgavos restoranas, kuriam vadovauja kulinaras iš Prancūzijos Bruno Chaperonas ir kuris įsikūręs Jelgavos Švč.Trejybės bažnyčios bokšto aštuntame aukšte. Čia verta užsukti dėl kelių priežasčių – skanaus maisto, įspūdingų bokšto laikrodžių, autentiškos atmosferos ir pro langus šmėžuojančių istorinių Jelgavos bokštų.

(Akademijas iela 1, Jelgava, www.marijastornis.lv/en/)

Turaidos muziejus vasarą dirba kasdien nuo 10 iki 18 val., ekspozicija po atviru dangumi, pagrindinis pilies bokštas ir pietinis bokšto pavidalo korpusas – 9-20 val.

Ekskursijos rengiamos apžvalginės ir teminės. Vienos jų – po pilį, kitos – po ūkinį Turaidos dvaro ūkį.

Organizuojamos programos jaunavedžiams, jų kaina – 49,8 euro, kiekvienam svečiui įėjimo bilietas kainuoja 1,5 euro. Kitų teminių programų kaina – 66,87 euro.

Bilietas į muziejų suaugusiems kainuoja 6 eurus, pensininkams – 4,5, studentams – 3, moksleiviams – 1,5 euro. Keturių asmenų šeimai bilieto kaina – 10,7 euro. Mokėti 1,5 euro reikia ir už lengvojo automobilio parkavimą.

(Turaidas iela 10, Sigulda; www.turaida-muzejs.lv/home_en1/)