Pirmąją kanoją vedamas smalsumo jis pasistatė sau, o šiandien vyras jas jau parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Dirbtuvės – prie vandens
Su Janiu Klaipėdoje susitinkame prie centrinio pašto ir iškart važiuojame į jo dirbtuves. Jos, kaip ir priklauso kanojų statytojui, įsikūrusios prie Danės upės. Kaip pasakoja Janis, čia kadaisę buvęs trąšų fabrikas, o dar vėliau – baterijų „Sirijus“ gamykla.
Atrakinęs dirbtuvių duris Janis mus įleidžia į vidų. Čia vietos nedaug, stovi keletas kanojų. Vienos – jau pagamintos ir laukia savo šeimininkų, kitos – paruoštos keliauti į žygius. Taip pat čia stovi ir pati pirmoji Janio pagaminta žalios spalvos kanoja.
„Dabar ji yra eksperimentinė. Su ja aš išbandau visas naujoves, vis tobulinu“, – iškart pasisako „Wet weim“ savininkas ir taip pat paaiškina, kad prieš tai klientui neišbandžius, jis savo darbų neparduoda ir todėl visus susidomėjusius gaminiu vežasi į turus kanojomis.
Draugai išjuokė
Kol stoviniuojame dirtuvėse ir apžiūrinėjame kanojas, Janis papasakoja, kad visą savo vaikystę jis praleido prie vandens, mat dažnai plaukiodavo jachtomis.
„Mano šeimoje visi dalyvavo Klaipėdos uosto veikloje ir buvo arti jūros. Tokie jau tie genai“, – juokiasi jis.
Tiesa, pabaigus mokyklą vyro pasirinkta specialybė nei su jūra, nei su medžio apdirbimu susijusi nebuvo. Pabaigęs mokslus jis išvyko į Sankt Peterburgą ir ten įgijo viešųjų ryšių specialisto magistro laipsnį.
Idėja imtis kanojų statymo, kaip užsimena, į galvą atėjo visai atsitiktinai, o paskui net buvo išjuokta.
„Kartą vienoje užsienio sutelktinio finansavimo platformoje pamačiau projektą. Ten du broliai bandė gauti lėšų, kad galėtų gaminti kanojas“, – pasakojimą pradėjo Janis ir pridūrė, kad atsitiktinai pamatytas projektas buvo lemtingas.
Pamatęs, kad kanoją pasigaminti galima ir pačiam, jis iš užsienio parsisiuntė lietratūros, kurioje buvo rašoma apie laivų statybą, taip pat, kaip sakė, peržiūrėjo šimtus video iš „Youtube“.
„Viską pamenu kaip dabar. Susitikau su broliu ir bičiuliu bare ir sakau: „Vyrai, žinau ką veiksim šią vasarą – statysim kanoją“, – pasakojo jis, bet tada draugai į tokius Janio planus rimtai nepažiūrėjo.
„Jie pradėjo juoktis iš manęs, pamanė, kad juokauju. Bandžiau juos įtikinti, bet po to pagalvojau: „Ir gerai, imsiuosi to vienas“, – atsiminė jis.
Kanojai pastatyti – 500 valandų
Pati pradžia – lengva nebuvo: „Iki tol su medžiu niekada nedirbau, tuo labiau, nestačiau laivų“, – juokėsi jis. Jo teigimu, net nebuvo su kuo pasitarti, kieno nuomonės paklausti, o tuo labiau, Lietuvoje gauti reikalingų priemonių laivų statybai.
Pirmąją savo kanoją iš mažų kedro riekelių Janis nulipdė prieš trejus metus ir užtruko apie du su puse mėnesio. Ją vyras pasakojo statęs sau ir tada neturėjęs nė minties, kad viskas gali išaugti į nuosavą verslą, o tik vėliau supratęs, kad „išmesti“ tokį žinių bagažą, paprasčiausiai, gaila.
Vėliau pastatyti kanoją paprašė jo draugai, pažįstami: „Viskas taip ir įsisuko“, – sakė jis ir pasakojo, kad vėliau dar pradėjo reklamuotis ir internete.
Šiandien Janis prie kanojų triūsia ištisus metus. Žiemą – jas gamina, vasarą – organizuoja turus.
Kanojų kaina – priklausomai nuo komplektacijos – nuo 3,2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų. Pastatyti ją užtrunka apie 500 val. arba 21 parą, kas, dirbant nuo ryto iki vakaro, būtų apie 42 dienos darbo be poilsio.
Paklaustas, ar perkančių tokį išskirtinį produktą daug, Janis teigė klientus galintis suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tad pragyventi vien tik iš kanojų gamybos jis šiandien negalintis.
„Tam reikia laiko, aš suprantu, kad kuriu nišą. Matau žmonių akis ir tai mane motyvuoja“, – sakė jis.
Janio statomomis kanojomis domisi ne tik lietuviai. Netrūksta beiskreipiančių ir iš užsienio, kaip vardino: Suomijos, Danijos, Rusijos.
Palaiko fanera arba laminatu
Kanoja, kaip pasakojo Janis, surenkama iš mažų kedro medienos riekučių, o čia, jo teigimu, yra reikalų. Riekutės klijuojamos pagal šonus ant kanojos formos karkaso. Vėliau – dengiamos stiklo audiniu ir šlifuojamos.
„Kartais žmonės sako, kad gaminu iš faneros ar iš laminato. Dabar gyvename tokiame pasaulyje, kai tikrumo labai mažai ir jie netiki, kad kanoja pagaminta iš medienos. Kedras – vienas geriausių medžių gamybai, nes yra labai lengvas ir lankstus. Kanoja sveria tik 30 kg“, – pasakojo Janis.
Lietuvoje, pasak jo, kanojų gamintojų labai mažai, o tų, kurie gamina jas iš kedro, nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.
Siūlo ir pasiplaukioti
Šiltuoju metų laiku Janis siūlo ir dar vieną paslaugą – turus kanojomis. Jie galimi 6 maršrutais. Iš jų – 5 Klaipėdos rajone, vienas – toliau.
„Vis mąsčiau, kad turiu žmonėms parodyti savo darbus, kanojas, tad sumaniau organizuoti turus“, – sakė jis.
Tiesa, labai svarbu, kad kanojomis plaukti ture daugiausiai gali 9 žmonės, t.y. 5 kanojos.
Janio teigimu, „Wet weim“ turai – ne šiaip sau pasiplaukiojimai. Kaip užsiminė dar neseniai ir gido pažymėjimą gavęs Janis, jie plaukdami pasiima net baldus, jau nekalbant apie iškylų krepšius, pilnus gardėsių.
Taip pat turai gali būti ir naktiniai: „Tvirtiname deglus, būna labai gražu. Naktį plaukti visai kitaip nei dieną. Nebūna jokių kitų irkluotojų, katerių. Taip pat būna ramesni orai, mažesnis vėjas. Pamatai miestą iš kitos pusės“, – šypsodamasis sakė jis.
Turo kaina žmogui – nuo 20 iki 80 eurų.
