Ant „Mudu“ sienų – ir du paveikslai. Ne, ne įkūrėjų, o žirgų, bet tik prisėdęs pokalbiui Tadas jau juokauja, kad čia jų, tikrų žemaičių, jo ir jo kolegos Simo, portretai.
Kritikavo močiutės agurkus
Su vienu iš restoranų savininkų, Tadu, susitinkame penktadienį popiet. Žmonių čia – nei daug, nei mažai, bet šiandien virtuvėje vadovaujantis šefas jau nuo susitikimo pradžios skaičiuoja kiekvieną minutę, kada galės grįžti prie įprasto darbo virtuvėje.
Paklaustas, kaip prasidėjo jo pažintis su maistu ir vėliau pasirinkta kulinaro profesija, jis prisiminė, kad nuo mažens jau galėdavo kritikuoti ir agurkus marinuojančią savo močiutę.
„Aš jausdavau, kai kaime būdavo naudojamas blogas vanduo marinuojant agurkus. Atrodo smulkmena, bet galėdavau pasakyti močiutei, kas negerai“, – gerai nusiteikęs pasakojo jis.
Tiesa, tik pradėjęs pasakoti apie save Tadas jau aiškina, kad jis čia dirba ne vienas, o su kolega Simu, ir vienas pats laurų prisiimti neketinantis.
Įkūrė du draugai
Tiek Tadas, tiek Simas, kuris, kai mes svečiavomės, viešėjo komandiruotėje, Norvegijoje, Klaipėdos turizmo mokykloje yra baigę kulinarijos studijas.
Tadas neslepia, kad jie ten ir susipažino, tačiau viskas prasidėjo ne itin gražiuoju. Mat iš pradžių vyrukai stirpiai susipyko, o paskui likimas iškrėtė pokštą ir jie tapo geriausiais draugais.
Pabaigę studijas jie kiekvienas dirbo kas sau, o vėliau abu išvyko padirbėti ir į užsienį. Tadas – į Airiją, o Simas – į Prancūziją. Tik vienas, atitinkamai, praleido ten metus laiko, o kitas – apie aštuonerius. Abu dirbo su specialybe susijusį darbą.
„Mes visą laiką palaikėme ryšį. Atstumas draugystės nesugadino. Kadangi aš grįžau anksčiau, mes jau turėjome tokį planą, kad kai parvažiuos Simas – kursime savo restoraną Klaipėdoje, tad ta diena ir atėjo“, – „Mudu“ gimimą prisiminė Tadas.
Paklaustas, kaip sekėsi įkurti restoraną, sugalvoti pavadinimą, sutvarkyti reikalus, susijusius su investicijomis, virtuvės guru nedaugžodžiavo: „Puikiai“, – vienu žodžiu apibūdino jis. Jo teigimu, vyrai dėl visko susitarė labai greitai ir jokių konfliktų nekilo.
„Sutapome kažkaip. Aš – jautis, jis pagal horoskopą avinas. Abu raguočiai, tikriausiai, kad visi raguočiai „sugyvena“, – juokavo Tadas ir pasakojo, kad per dieną vienas šefų dirba salėje, kitas – virtuvėje, o po savaitės apsikeičia.
Kiek lėšų pareikalavo restorano atidarymas, vyras sumos atskleisti nenorėjo, tik sakė, kad jokių paskolų iš banko imti nereikėjo.
„Aš – žemaitis. Mes mokam pinigus dėliotis“, – geros nuotaikos nestokojo jis.
Norėjo pavadinti žemaitiškai
Restorano išskirtinumas – net du virtuvės šefai vienose patalpose. O tai pasak Tado, yra tikra retenybė.
„Klaipėdoje, maitinimo sektoriuje, iš viso virtuvės šefų yra vos keletas, o vietų, kur jie būtų du, nėra, ko gero, net Vilniuje“, – dėstė jis.
Daug dirbantis ir vėlai po restorano uždarymo kasdien grįžtantis namo Tadas sakė namie pats sau retai gaminantis: „Nelabai turiu laiko nei maisto gamybai, nei šeimai.“
Šiandien vyrų restorane iš viso dirba 6 darbuotojai ir kol kas planų plėtrai vyrai neturi: „Norime būti savo kaime“, – juokėsi jis.
Šiai dienai vyrų įkurtas restoranas vadinasi „Mudu“, bet jo pavadinimas turėjo būti visai kitoks.
„Norėjome pavadinti žemaitiškai „dviejou“, bet pagalvojome, kad vilniečiai neištars, tai pavadinome „Mudu“. Mudu – tai aš ir Simas“, – pasakojo Tadas.
