Dabar mažoji bendrija „Labu“, gaminanti ir platinanti tokio pat pavadinimo užkandžius, Lietuvos rinka nebeapsiriboja: koją į Didžiąją Britaniją įkėlę „Labu“ skanėstai bando rasti kelią į Skandinavijos rinką.
Vis dėlto moterų komandai „Labu“ tėra papildoma veikla prie jau turimų darbų. Dėl to tai, ką verslas uždirba, jame ir lieka kaip investicijos į dizainą, atsargas, žaliavas.
Mintis apie tai, kad būtų šaunu rasti sveiką ir skanų užkandį vaikams, Dovilės ir jos sesers Akvilės galvose sukosi jau seniai. Užsienyje yra įdomių produktų, tačiau kol jie pasiekia Lietuvą, stipriai pabrangsta. Seserys pasikalbėdavo, jog būtų smagu sumanyti kokį gardumyną ir palaikyti ūkininkus Lietuvoje, tuo labiau, kad čia augančių vaisių ir daržovių netrūksta.
Tačiau mintis yra viena, o ją įgyvendinti pasirodė ne taip ir lengva – reikėjo paspirties.
Ja tapo atsitiktinė pažintis su mokslininkais iš atviros prieigos centrų – moterys buvo radusios informaciją apie tai, jog jie padeda verslui, kuria produktų prototipus, turi gamybines erdves ir gali pagaminti bandomąją partiją.
Be bandymų virtuvėje
Daugelis verslų, kurie vienaip ar kitaip susiję su maistu, prasideda nuo bandymų virtuvėje. O Dovilė kaip sykis stipriąja „Labu“ puse laiko tai, kad moterys to nedarė. Tai leido greičiau išvystyti verslą.
„Mes mokslininkams pasakydavome, kad norime konkretaus vaisiaus ir daržovių derinio, o jie pasakydavo, kad, tarkime, išeis nepatraukli gaminio spalva. Dar vienas aspektas: namie vaisius gali susidžiovinti, tačiau nežinia, ar neišgarinsi visų vitaminų. O dirbdamos su mokslininkais mes gavome žinių, kokia temperatūra tinkama vitaminams išlaikyti“, – pasakojo viena „Labu“ įkūrėjų.
Tačiau net ir su mokslininkų pagalba geriausių skonių paieška truko apie metus.
Pirmieji siūlymai, ką galima pagaminti, kaip dangus nuo žemės skyrėsi nuo to produkto, ką „Labu“ siūlo įsigyti šiandien. Moterys svarstė apie saldumynus, sausainius, batonėlius. Tačiau visi didieji gamintojai galėjo pasiūlyti savą batonėlių variantą. Todėl „Labu“ komanda, įvertinusi tai, jog su dar vienu sveikų batonėlių pasiūlymu rinkoje ištirps, be to, dėl gamybos sąnaudų negebės konkuruoti kaina, pradėjo džiovinti vaisių ir daržovių tyrę.
„Patikėjome, kad mokslininkai gali sukurti ilgai negendantį natūralų produktą nepridėdami maisto priedų – cukraus, krakmolo ir panašiai, kaip kad daro maisto technologai didžiosiose kompanijose. Mūsų sumanymas užkabino ir pačius mokslininkus – jie nieko panašaus nebuvo bandę. Iš pirmo žvilgsnio atrodė nesudėtinga: lietuviškų uogų ir daržovių – pilna, tačiau suderinti juos, pasirodo, ne taip paprasta. Pavyzdžiui, labai įnoringa uoga pasirodė esanti vyšnia, kiti deriniai nepasiteisino dėl per didelės drėgmės“, – prisiminė D.Paužaitė-Šliachtovič.
Moliūginis „labas“
Mažąją bendrovę Dovilė, Akvilė ir Jolita pavadino „Labu“. Kai savo verslui ieškojo vardo, norėjo, kad jis būtų lietuviškas, tačiau ne pernelyg sudėtingas ištarti užsieniečiui. Kadangi skanėstai gimė laboratorijoje, tai ir įmonės pavadinimo pradžia – „lab“.
„O tada kilo mintis pridėti „u“. Tai ir pasisveikinimas, ir lietuviška, ir ištarti užsieniečiui ne taip sudėtinga. Be to, kalbant apie prekės ženklų darybą dabar ant bangos – kuo trumpesnis pavadinimas. Vėliau sužinojome, kad malajų kalba „labu“ – moliūgas. Mums tas labai tiko“, – šypsojosi Dovilė.
Liepą „Labu“ bus dveji metai. Pirmasis bandymas prisistatyti pirkėjams – el.parduotuvė, kurią įkurti paragino Jolita, pati jau anksčiau įkėlusi koją į el.prekybą. Ji skanėstų iš tyrės paragavo svečiuodamasi pas Akvilę. O kai paklaususi, kur galėtų jų įsigyti, išgirdo, jog niekur, užsidegė sveiką užkandį pristatyti rinkai.
Netrukus po el.parduotuvės įsteigimo trijulė išsirengė į parodą „Rinkis prekę lietuvišką“.
„Tai buvo pasitikrinimas, ar produktas patinka ne mums vienoms. Parodoje išpirko viską, ką turėjome. Papildomai iš laboratorijos vežėmės net ir dar nepakuotų užkandžių“, – kalbėjo Dovilė.
Anot jos, paroda, kurioje „LABU skanėstas“ iš slyvų ir juodųjų serbentų laimėjo aukso medalį, buvo aiškus ženklas, kad tokio produkto rinkai reikia. Todėl „LABU skanėstus“ imta siūlyti sveikais produktais prekiaujančioms parduotuvėms. Čia įsiprašyti nebuvo keblu – rinka norėjo naujovių.
Lietuvos negana
Pradėjusi nuo, kaip sako Dovilė, juokingų kiekių, „Labu“ komanda, kad jos produktą verta platinti, jau įtikino „Lietuvos geležinkelius“, „Vikio“ parduotuvėles, užsakomųjų skrydžių bendrovę „GetJet Airlines“, lietuviškų prekių parduotuvių tinkluose Didžiojoje Britanijoje, jau nekalbant apie sveiko maisto krautuves.
Vienas naujausių pasiekimų – „LABU skanėstus“ įsileido „Narvesen“ parduotuvės. Jau visai netrukus parašai dėl platinimo turėtų atsirasti ant sutarčių su vienu prekes vaikams pardavinėjančiu tinklu.
Dovilė užsimena ir apie žingsnius atsiriekti gabalėlį Skandinavijos rinkos: jei planas pavyks, po kurio laiko „LABU skanėstais“ prekiaus čia esančios parduotuvės. Daug noro sutarti su Lietuvoje veikiančiu degalinių tinklu.
„Labu“ mielai tiektų produkciją ir parduotuvių tinklams Lietuvoje. Tik, kaip sakė Dovilė, bent jau kol kas jie už gaminį pasiūlydavo tokią kainą, kad „LABU skanėstus“ tektų gaminti nuostolingai arba naudoti nelietuviškas žaliavas.
Du tūkstančiai valgomų vainikų
Paklausta, kas iki šiol plėtojant verslą buvo rizikingiausia, Dovilė šypsosi: „Rizikingiausi buvo kitą kartą gal ir juokingai atrodantys dalykai – tarkime, užsipirkti didelį kiekį etikečių ir maišelių, kai nežinai, ar produktą išpirks“.
Tačiau čia pat prisiminė praėjusių Kalėdų laikotarpį. Prieš jį „Labu“ prisistatė dar vienoje parodoje, kuri skirta verslui – joje verslininkai paprastai dairosi, ką galėtų išsirinkti kalėdinėms dovanoms. Po parodos, kuriai pagamino valgomą vainiką, „LABU skanėstų“ gamintojoms ėmė plaukti užsakymai pagaminti 50, 100 vainikų. O visai nedaug likus iki Kalėdų viena stambi įmonė paprašė paruošti kone 2 tūkst. vainikų.
„Tada ir sprendėme, ar prisiimti riziką, nes tuo metu mūsų gamybos pajėgumai buvo ant ribos. Bet viskas baigėsi labai gerai, užsakymą įgyvendinome tobulai. Mes, kaip maža įmonė, po to labai stipriai pasistūmėjome“, – kalbėjo pašnekovė.
