„Serfy“ veikimas paprastas: į vieną sistemą sujungtas klientas ir užduočių vykdytojas, jei reikia, atsiranda ir trečioji grandis, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto valdytojas. Įsivaizduokite, kad viename verslo centrų patalpas nuomojančiai įmonei sugedo vandens čiaupas. Vietoj to, kad įmonės darbuotojai ieškotų meistro telefono, jie brūkšteli programėlėje, jog biure reikia taisyti čiaupą. Tą pačią žinutę tuoj pat gauna meistras ir pastato valdytojas. Jei technikas gavo užduotį, tai tiek pats pastato administratorius, tiek užsakovas žino, kad apie užduotis meistrą pasiekė.
„Įmonės vadovas turi mažai laiko iš kiekvieno žmogaus susirinkti informaciją, kas negerai, kur netvarka, kam sulūžo stalas. „Serfy“ duoda prieigą kiekvienam darbuotojui pranešti apie problemas, o šios pagal tam tikrus kriterijus keliauja vykdytojams, – pasakojo P.V.Dudonis. – Tarkime, užsikimšo kavos aparatas. Apie tai bet kuris darbuotojas parašo sistemoje, o aparatus prižiūrinti įmonė gauna žinią ir problemą išsprendžia“.
„Serfy“ sumanytojas pateikė vieno Vilniuje veikiančio verslo centro pavyzdį. Čia patalpas besinuomojančiose įmonėse vidutiniškai dirba po 20 darbuotojų. Iki verslo centras įsidiegė „Serfy“ programą, visa informacija apie reikiamus spręsti ūkinius rūpesčius keliaudavo laiškais arba telefonu. Įdiegus „Serfy“, pastato administratorius tapo informacijos valdytoju ir prižiūrėtoju – nebėra žmogaus, kuris gauna ir persiunčia informaciją.
„Su mūsų sistema vykdytojas apsinuogina prieš klientą. Kartais sulaukiame atgarsio, kad vykdytojams nepatinka, jog klientas viską mato. Bet, turint omeny, kad šiuo metu pasitikėjimas – nauja valiuta, dažniausiai sulaukiame atsiliepimų, kad „Serfy“ sukuria konkurencinį pranašumą. Klientas turi kokybinę informaciją, kaip vykdytojas atlieka savo darbą“, – kalbėjo P.V.Dudonis.
Pirmyn stumtelėjo konkursas
„Serfy“ pradžia – 2012-ieji. Tais metais P.V.Dudonis baigė verslo vadybos studijas ir laimėjo Saulėtekyje rengtą verslo planų konkursą. Laimėjimas buvo paspirtis nedelsiant imtis verslo. Pergalę atnešęs projektas buvo susijęs su pirkinių planavimu, kurį komanda norėjo pristatyti didiesiems prekybos tinklams.
„Paleisti projekto mums nepavyko, nes rinkoje – tik trys rinkos žaidėjai, o jiems pirkinių planavimas neaktualus, nes didžiausią naudą parduotuvės gauna iš neplanuotų pirkinių“, – sakė pašnekovas.
Tačiau ambicijų įkurti savo įmonę jis nepametė. Tik vietoj to, kad vystytų produktą, pasuko į projektų vystymą: su komanda gaudavo užsakymą suprogramuoti internetinę svetainę, surasdavo programuotojus, kurie tą padarydavo, ir atiduodavo produktą užsakovui. Tuo metu „Osos“ pavadinta įmonė neturėjo nė vieno projektuotojo, todėl buvo tik tarpininkai. Vėliau sukaupę lėšų programuotojus pradėjo samdyti patys. Taip projektų vystymo įmonė išaugo į programavimo įmonę.
P.V.Dudonis nevyniojo žodžių į vatą: verslo pradžioje buvo sunku – nebuvo nei patalpų, nei supratimo, nuo ko pradėti. „Tuo metu tai buvo darbas, kurį varė viltis, kad jis kada nors galbūt atsipirks. Dirbant samdomu darbuotoju žinai, jog yra uždarbio lubos ir kad tavo indėlis į įmonę bus ribotas. Pasveri ir supranti, kad viltis į ateitį patrauklesnė“, – sakė jis.
Atsitiktinė pažintis su angelais
Tuo metu P.V.Dudonis su kolega Algirdu Stasiūnaičiu, ilgainiui tapusiu dar vienu „Osos“ savininku, ima galvoti apie įmonę „Simplyfy“. Ji buvo orientuota į iš telekomunikacijų įmonės gautą užduotį sukurti produktą nutolusiems darbuotojams valdyti.
„Produktą išvystėme beveik iki naudojamo, tačiau telekomunikacijų įmonė persigalvojo – jo nepirko. Neliko nieko kito, tik ieškoti, kam kitam parduoti produktą. Vienu klientų tapo korporacija „Caverion“. Produktą pritaikėme konkrečiai jiems ir pamatėme, kad tai – niša, kurią galime užimti“, – apie „Serfy“ pradžią pasakojo P.V.Dudonis.
Kai produktas evoliucionavo, prie projekto prisijungė daugiau įmonių, kurios norėjo naudoti „Serfy“. Todėl sumanymą ėmė tobulinti – sistemą adaptavo pagal rinkos poreikius, įsigilino, ko reikia vartotojams. Taip atsirado tinklo – kliento, tarpininko ir galutinio vykdytojo – idėja.
„2016 m. jau turėjome tvirtą produktą ir žinojome, ko reikia rinkai, todėl jį pradėjome pardavinėti aktyviau. Sutikome klientą, kuris pasakė, kad jam kur kas įdomiau investuoti į sistemą, nei būti jos naudotoju. Taip susipažinome su verslo angelais. Pastaruosius dvejus metus labai intensyviai sistemą vystėme pagal kliento poreikius, nes turėjome investuotojų. Dalį komandos iš „Osos“ pasikvietėme į „Serfy“, kurį atidarėme kaip atskirą juridinį vienetą“, – apie tai, kaip toliau vystėsi verslas, kalbėjo P.V.Dudonis.
Taikinyje – Didžioji Britanija
Dabar „Serfy“ sistema naudojasi ir Latvijoje bei Estijoje. Vienas sistemos naudotojų – visose Baltijos šalyse veikiantis bankas. Čia veikiantis padalinys prisijungė prie „Serfy“, ją išbandė ir apie sistemą papasakojo kolegoms latviams ir estams – taip „Serfy“ išsiplėtė į Baltijos šalių rinkas.
Verslininkai produkto potencialą tiria Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijoje. Kol kas visi signalai – labai teigiami. Tuo pat metu „Serfy“ kūrėjai dairosi po JAV. Tik bent kol kas šiai rinkai užkariauti didelių pastangų ir lėšų neskiria.
„Tai, ko nori amerikiečiai ir ko nori europiečiai – panašu. Tik amerikiečiai linkę prie sparčių procesų, greitų sprendimų. Jie gana greitai pasako – susidomėjo ar ne, tačiau lygiai taip pat, kaip kad greičiau amerikiečius gali sudominti, jie greičiau nei europiečiai reikalus ir numeta į šoną. Todėl mums svarbu, kaip dinamiškai ir išsamiai pateikti edukacijos procesą“, – sakė P.V.Dudonis.
Kalbėdamas apie perspektyvas, jis optimistiškas: jau žino, kad iki metų galo veikla Baltijos regione tikrai bus pelninga, įprastai veiklai nebereikės investicijų (jų pritraukta 550 tūkst. eurų), tad visos jos bus skirtos rinkodarai.
Kol kas klientų sąraše – 230 įmonių, tačiau skaičius auga eksponentiškai – kas mėnesį prisideda apie 30 įmonių. „Mūsų tikslas – išeiti į rinkas, o ne pasiekti tam tikrą klientų skaičių. Lietuvai, Latvijai ir Estijai neskiriame daug dėmesio, nes turime ribotus resursus. O pagrindiniai resursai nukreipti į Didžiąją Britaniją“, – kalbėjo „Serfy“ įkūrėjas.
Neapgaunamas alkotesteris
„Serfy“ pagrindu komanda sukūrė, kaip patys sako, neapgaunamą alkotesterį nutolusių darbuotojų blaivumui tikrinti. Lygiai tokiu pat principu, kaip per „Serfy“ sistemą technikui gali būti priskirta užduotis nuvykti ir sutvarkyti automobilį, taip įmonės administratorė duoda užduotį vairuotojui papūsti į alkotesterį.
„Plačiai žiūrint „Serfy“ – duomenų surinkimo sistema. Alkotesteris – irgi duomenų surinkimas.
Jis veikia taip: identifikuojame asmenį, kuris atlieka testą, ir įrenginį, į kurį testas atliekamas. Esami alkotesteriai neveikia, nes Petras gali papūsti už Joną. Mes identifikuojame įrenginį, į kurį pučiama, o darbuotojas turi telefoną su mūsų aplikacija. Fiksuojame visą pučiančiojo veidą, jei nepučiama arba pučiama nepakankamai ilgai, programa duomenų nefiksuoja. Jei nėra interneto ryšio, tą galima padaryti trumpąja žinute“, – aiškino P.V.Dudonis.
Kol kas alkotesterį bando trys įmonės, o metų gale produktą greičiausiai bus galima įsigyti rinkoje.
