Dar studijuodama aplinkos projektavimą vienoje Kauno kolegijoje Agnė žinojo, kad po mokslų parvyks į gimtinę, į Mažeikius. Grįžusi mėnesį atsipūtė, o po to netruko susirasti darbą vienoje apželdinimo įmonių. Tačiau čia jai stigo ryšio tarp dekoratyvumo ir natūralios gamtos, todėl po 1,5 metų A.Sedauskaitė perėjo į arboristų komandą. Čia išdirbo lygiai tiek pat – 1,5 metų.
Pusę metų svarsčiusi, ar pradėti dirbti sau, praėjusį pavasarį išsiėmė individualios veiklos pažymą.
„Dar dirbant pirmojoje darbovietėje mane kolegos skatino – sakė, kad galiu ir viena dirbti. Aš ir pati visada taip maniau. Vis dėlto, jei ne mano draugas, gal apskritai nebūčiau to ėmusis, o iš to, kaip sekasi, suprantu, kad sprendimas buvo teisingas“, – kalbėjo „Margi sodai“ įkūrėja ir kol kas vienintelė darbininkė Agnė.
Tad želdintoja iš Žemaitijos visus ragina nesibaiminant siekti tikslų ir jais dalintis su artimaisiais. „Su jais tikslai visada pasiekiami greičiau ir lengviau, nes palaikymas yra aukso vertas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kita vertus, apsispręsti padėjo ir tai, kad pradėdama savo verslą mergina neturėjo, ko prarasti, todėl niekuo ir nerizikavo.
Šovė ir pataikė
Į apželdinimą Agnė atėjo labai atsitiktinai: baigusi mokyklą ji norėjo studijuoti menus, tačiau dėl finansinės padėties teko rinktis tik valstybės remiamus mokslus. Todėl studijas rinkosi atmetimo būdu ir, kaip sako pati, labai pataikė.
„Būna, kai kartais pagalvoju, kad gal man tos dabartinės veiklos ir nereikia. Ypač žiemomis, kai užsisėdžiu prie kompiuterio kurdama projektus, pasvajoju apie rimtą darbą, kuriame vilkėčiau sijonus ir avėčiau aukštakulniais. Bet iš klientų sulaukus atsiliepimų, rekomendacijų, tokios mintys dingsta. Beje, kalbant apie rūbus – į darbus važiuoju užsidėjusi didelę baltą puošnią skrybėlę. Ne vienas klientas į ją atkreipia dėmesį – esą į darbą kaip į šventę išsiruošiau. Tik ji turi kur kas praktiškesnę paskirtį – skrybėlės man reikia, kad apsaugotų nuo saulės“, – kalbėjo A.Sedauskaitė.
Saulė išjudina
Stambios apželdinimo įmonės iš užsakovų ima didesnį mokestį, todėl savo namų aplinką norintys susitvarkyti klientai jų privengia ir mieliau renkasi tokius paslaugų teikėjus, kaip Agnė.
Pašnekovei dabar – pats darbymetis. Klientų, kurie apie Agnės teikiamas paslaugas sužino per socialinius tinklus, iš kitų atsiliepimų, aplink Mažeikius netrūksta – kreipiasi ir solidaus amžiaus šeimininkės, ir jauni naujakuriai. Sykį jos paslaugų labai pageidavo moteris iš Tauragės. Nors dėl atstumo Agnė ir nebuvo linkusi važiuoti tokį kelią, tačiau atkakli klientė jos vis dėlto sulaukė.
„Pirmąją saulėtą dieną po Velykų, maniau, susprogs telefono ragelis. Oras žmones labai veikia. Pernai tai irgi buvo labai justi: kol lijo – nė vieno žmogaus, vos saulė pašvietė – trys keturi klientai per dieną“, – prisiminė savo verslą auginanti A.Sedauskaitė.
Ji kartais pasvarsto, kodėl nesulaukia skambučių iš čia pat esančios Latvijos, kur taip pat gyvena lietuvių. Tačiau tyčia reklamuoti savo paslaugų broliukams nesiruošia – nėra reikalo, nes ir dabar naujų klientų užsakymų nebepriima. Su jais tariasi susitikti rudenį, nes dabar – lauko darbų metas, o sėdėti prie kompiuterio dėliojant naujus projektus nėra kada.
Ir tą ankstų rytą, kai susitikome su Agne, po pokalbio ji išsiruošė konsultacijoms į Ventą ir Akmenę.
Kol kas A.Sedauskaitė dirba visiškai viena: labai dažnai padeda ir patys klientai ar susitaria, kad moteriai pagelbėtų koks jų artimas giminaitis. Tačiau gali būti, jog šią vasarą susiras ir talkininką.
Dėl vieno sumanymo itin „serga“
Jauna verslininkė pasvajoja, kad jai patikėtų sukurti ir įgyvendinti stambų projektą. Tačiau užtektinai klientų iš ir individualių namų, sodybų.
Agnė ypač „serga“ dėl vieno sumanymo. „Vienoje sodyboje sukūrėme kažką panašaus į parkelį, pasivaikščiojimo zoną, tačiau šio projekto pernai nepavyko įgyvendinti. Bet niekas nesiima kloti takelio, nes pašalus gruntiniai vandenys gali iškiloti trinkeles. Dėl tos pačios priežasties gali neaugti augalai. Šiemet kiek pakoregavę projektą bandysime dar sykį jį įgyvendinti. Jei nepavyks sumanymo pritaikyti iš pradžių numatytoje erdvėje, perkelsime į kitą“, – pasakojo pašnekovė.
A.Sedauskaitei šis projektas labai brangus ir dėl to, kad į projektą dėmesį atkreipė vienas architektų biuras, ir, Agnei ruošiantis į užsienį, iš jų sulaukė laiško: „Grįžk, tavęs reikia čia“.
Aplinkos projektavimu užsiimanti verslininkė ne per seniausiai lankėsi vėjų perpučiamoje sodyboje. „Net smegenėles perpūtė. Žmonės net lysvę pagriovyje įsirengė, – juokiasi Agnė. – Tačiau man tai – iššūkis. Turiu surasti čia derančius augalus, be to sklype – molynas, todėl pajūrio augalai jam netinka“.
O visai neseniai Agnė savo verslo istorijoje pažymėjo dar vieną pasiekimą: įrengusi sodybą pasirašė pirmąją sutartį nuolatinei jos priežiūrai.
Žino, kaip atrodys jos namai
Kiek jai reikėjo investicijų verslui, pašnekovė nežino: „Jei norisi, kad nebūtų gėda atėjus pas klientą prašyti įrankio, reikia turėti savo. Šiemet, jei pavyks įsigyti savo būstą, žinau, kad investuosiu į augalus: ir tam, kad matyčiau, kaip jie auga, ir dauginimui“.
Užtat kaip atrodytų jos kiemas, A.Sedauskaitė gali papasakoti su detalėmis. Čia būtinai turėtų būti vandens telkinys, senų vaismedžių sodas, didelės pievos, aplinkui – miškeliai, veja – jokiu būdu ne idealiai išpuoselėta. Gėlyne augtų jos mėgstamiausios – ežiuolė, rudbekija, ramunė ir Agnės dievinama kraujažolė. Čia niekada nebus, pašnekovės nuomone, pervertintų augalų, tokių kaip magnolija, ją erzina ryškus spalvotas mulčas, daugybė nykštukų, dekoruotos padangos.
Pirmasis darbas – vietoj suplanuotų atostogų
Nors Kaune A.Sedauskaitė baigė aplinkos projektavimo mokslus, tačiau moteris teigia, kad labai daug ko tenka mokytis iš naujo. „Kolegijoje įgijau tvirtą pagrindą, tik yra labai daug naujovių, su kuriomis ten nesupažindino“, – šypsodamasi kalba Agnė.
Bet kam apskritai reikia tokių paslaugų, kurias teikia Agnė, jei kiekvienas mūsų turime savą grožio supratimą, o savo kiemą galima puošti taip, kaip mums tinka?
Agnė paaiškina: yra žmonių, kurie sugalvoja, kokie augalai jiems patinka, bet nežino, ar jie dera tarpusavyje ir ar auga jų sąlygomis. Žmonės kviečiasi specialistą, nes nori darnios aplinkos, kuri atitiktų vizualias taisykles. Pasitaiko, kad A.Sedauskaitę kviečiasi į kiemą, kuriame šeimininkai jau būna pamėginę įgyvendinti savo idėjas, tačiau niekaip neišgauna norimo rezultato.
Vis dėlto Agnė pataria aplinką projektuoti, kol dar nepastatytas namas – tada nereikia ardyti jau įrengto gerbūvio.
Žemaitė aplinkos projektuotoja savo darbą įvertina atsižvelgdama į arus ir numatomą darbo laiką. „Aš daug nekainuoju. Daug kainuoja medžiagos“, – sako ji ir priduria, kad galutinės sąmatos neretai ji ir nežino, nes klientai gali patys susipirkti reikiamus augalus, medžiagas.
Pašnekovė prisimena – įrengiant vieną pirmųjų sodybų buvo ir ašarų. „Buvome suplanavę atostogas, tačiau per jas su draugu turėjome plušėti skaudančiais keliais. Žinau, kad įsivertinau per mažai, bet tikėjau, jog geras darbas vertas rekomendacijų. Ir tai pasitvirtino, - džiaugėsi Agnė. - Iš antrosios klientės už visai nemažo projekto viziją paprašiau 20 litų. Vis dėlto buvo smagu. Iki šiol lankausi pas pirmuosius klientus – ten tęstinis projektas. Ir pas antrąją užsakovę važiuoju prižiūrėti aplinkos. Tame kvartale, kur ji gyvena, stovi aštuoni namai. Trijuose jų jau dirbau“.
