Vyras džiaugiasi savo sprendimu iki šiol ir tikina, kad jo sėkmės istorija paremta milžiniška motyvacija ir noru tobulėti. Apie tai – ir pokalbis su juo.
– Jūsų karjeros istorija neįprasta ir, galima sakyti, prasidėjo nuo atliktų profesinių testų. Ar tikrai testai lėmė jūsų pasirinkimą tapti inžinieriumi?
– Taip, jie tam turėjo nemenkos įtakos. 11-12 klasėje pradėjau rimčiau rinktis profesiją ir kaip tik tuo metu Kaune moksleivių įsivertinimo psichologiniams testams buvo skirta Europos Sąjungos parama.
Draugo mama pakvietė ir mane jų atlikti. Atsakėme į kelis šimtus klausimų, dalyvavome keliuose pokalbiuose, konsultavomės, o tada rezultatus vertino specialistai.
Jie man pateikė dvi rekomendacijas: inžinerija ir architektūra arba dizainas.
Dizainas man nelipo prie širdies, užtat domino inžinerija bei pastatų konstrukcijos. Tad pasirinkau būtent šią sritį.
Mano šeimoje yra statybininkų, pats vasaromis dirbdavau statybų aikštelėje kaip pagalbinis darbininkas, statydavau bei dažydavau karkasinius namus ir atlikdavau kitus statybų darbus. Tad ši sritis man jau buvo pažįstama.
– Kodėl nusprendėte rinktis studijas kolegijoje, o ne universitete? Juk įprasta manyti, kad universitetų diplomai yra labiau prestižiniai.
– Statybos inžinerijos studijas pasirinkau Kauno technikos kolegijoje (KTK). Mano sprendimą nulėmė kitų rekomendacijos.
Buvo teigiančių, kad verslas artimai bendradarbiauja ir ypač vertina kolegijų ruošiamus specialistus.
Dabar ir pats galiu paliudyti, kad kolegijose suteikiama daugiau praktinių žinių ir įgūdžių, kurie ir man tuo metu buvo svarbiausi.
Juk darbdavys vertina tai, ką tu moki, kokius gebėjimus turi. Aišku, svarbu ir teorija, bet kuo daugiau praktinių įgūdžių turėsi, tuo naudingesnis būsi tave įdarbinančiai kompanijai ir greičiau pats galėsi pradėti kilti karjeros laiptais.
KTK praktinių įgūdžių gavau daug. Žinoma, aš pats buvau labai žingeidus.
Buvo dėstomų dalykų, kurių nemėgau, bet apie 80 proc. paskaitų man labai patiko.
Pavyzdžiui, jau pirmame kurse mes kartu su dėstytoju ir studijų draugais likdavome kolegijoje iki vėlaus vakaro ir braižydavome.
Deja, tik keli kurso draugai turėjo noro ir papildomos motyvacijos.
Vėlesniuose kursuose buvo įdomu sužinoti, kaip teisingai projektuoti ir montuoti statinių konstrukcijas: pamatus, kolonas ir stogą. Tai praplėtė mano suvokimą, ir šiandien praverčia mano darbe – projektavimo srityje.
– Ar niekada nedvejojote dėl savo pasirinkimo? Ar rinka nėra perpildyta statybos inžinierių?
– Studijuoti pradėjau 2008 m., kuomet buvo atėjusi pirma krizės banga. Dauguma sutiktų žmonių teigė, kad mano srities specialistų poreikis rinkoje bus labai mažas. Krizė atėjo ir praėjo, o gerų specialistų reikėjo tada, reikia dabar ir tikrai reikės ateityje.
Taip yra pirmiausia todėl, kad ne visi, baigę studijas, toliau žengia pasirinktu keliu. Nemaža dalis pakeičia darbo profilį.
Lietuvos verslas gauna projektus už mūsų šalies ribų, Skandinavijoje, Rusijoje, Vakarų Europos šalyse. Ten taip pat vyksta didelis kompetentingų specialistų nutekėjimas.
– Šiuo metu esate statybos projektų vadovas vienoje didžiausių projektavimo kompanijų. Ar jums pačiam buvo sunku tai pasiekti?
– Studijas baigiau 2011 m. Tada, tenka prisipažinti, buvo nemažai blaškymosi ir ieškojimų. Dirbau su rangos, renovavimo, karkasinių namų projektais. Tačiau mane visada traukė projektavimas, todėl ieškojau galimybių atsidurti šioje sferoje.
Norėdamas sudominti darbdavius stengiausi kaupti patirtį, mokytis papildomai, žiūrėjau „Youtube“ mokomuosius video, kaip dirbti projektavimo programomis, išklausiau nuotolinius kursus.
Ir, atsiradus galimybei, įsidarbinau „Projektai ir co“ projektavimo įmonėje statybinių konstrukcijų projektuotoju.
Į naujus darbus kibau turėdamas didžiulę motyvaciją. Darbo užmokestis man nebuvo pats svarbiausias aspektas, tiesiog sakiau: „Duokite man darbo ir nepasigailėsite“.
Per kelerius metus įdėjau daug pastangų, nuolat skaičiau techninę literatūrą, konsultavausi bei mokiausi iš kolegų, įveikęs vieną projektą, prašydavau kito.
Pradėjau nuo renovacijos projektų, vėliau gaudavau sudėtingesnių konstrukcijų projektus, tada sekė energetikos objektai, įvairūs inžineriniai statiniai.
Darbas tapo vis įdomesnis, atsirado naujų iššūkių. Vadovai įvertino mano norą augti ir suteikė galimybę išnaudoti savo potencialą ir paskyrė statybos projektų vadovu.
Šiandien esu labai patenkintas, kad pasirinkau šį kelią ir matau galimybių, kur dar galėčiau tobulėti.
– Ar nesinorėjo likti inžinieriaus pozicijoje ir ten tobulėti?
– Inžinerija ir vadovavimas projektams yra labai skirtingos darbo pozicijos, kurioms reikia kitokių asmeninių savybių.
Projekto vadovui yra svarbi projektavimo proceso kontrolė, darbų organizavimas, komunikavimas su komanda bei užsakovais ir atsiradusių problemų sprendimas.
Inžinieriaus pozicijoje reikia labiau gilintis į detales, būti smulkmeniškam, pastebėti menkiausius netikslumus ir užtikrinti sprendinių tinkamumą. Reikia nuolat gilinti žinias apie konstrukcijas ir gebėti tai panaudoti praktikoje.
Taip pat svarbu neatsilikti nuo šiandieninių tendencijų ir mokėti dirbti su naujausia programine įranga.
Man visada patiko organizacinis darbas. Dar būnant inžinieriumi teko pavaduoti projektų vadovą. Tai lėmė mano dabartinį pasirinkimą.
Tačiau inžinieriaus įgūdžius naudoju net ir šiandieniniame savo darbe – analizuoju brėžinius, tikrinu duomenis specialiomis programomis, aptariu skaičiavimus su kolegomis.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, norintiems gauti svajonių darbą?
– Galiu patarti papildomai analizuoti Statybos techninius reglamentus, Eurokodus ir kitus normatyvinius dokumentus.
Tada bus įmanoma sklandžiau priimti sprendimus ir projektuoti konkrečius inžinerinius mazgus, nes jau žinos tam keliamus reikalavimus.
Taip pat patarčiau, pasitelkus „Youtube“ video, mokytis dirbti su naujausia programine įranga. Tai padės prisitaikyti prie rinkos diktuojamų šiandieninių tendencijų ir pretenduoti į perspektyviausių įmonių siūlomas darbo pozicijas.
