Iš Indijos atvykęs H.S.Bagga netoli Kalvarijų turgaus prekiauja ryžiais, indiškais ir rytietiškais prieskoniais, suvenyrais.
H.S.Bagga nevartoja alkoholio, yra vegetaras.
Verslas sekasi neblogai, todėl jis rengiasi atidaryti, kaip pats sako, nebrangų vegetarišką restoraną senamiestyje.
„Tai įvyks vasaros viduryje“, – aiškino smaragdais, opalais, deimantais ir kitais brangakmeniais pasipuošęs verslininkas iš Indijos.
– Kaip sikas iš Indijos Džalandaro miesto atsidūrė Vilniuje?
– Aš iš pradžių atvykau į Vilnių kaip turistas ir praleidau čia porą dienų. Sutikau puikių žmonių ir pamačiau, kad yra galimybė plėtoti verslą čia. Tuo metu nebuvo daug indiškų prieskonių ar suvenyrų Vilniuje.
Nusprendžiau imtis verslo Vilniuje. Pradėjau čia gyventi 2013 metais. Nuo tada prekiauju indiškomis prekėmis, prieskoniais. Jau esu žinomas.
Verslas plečiasi. Turiu savo nuolatinius klientus, kurie visada grįžta apsipirkti pas mane.
– Ar Vilnius investicijoms patrauklus miestas?
– Vilnius labai pasikeitė nuo 2013 metų, kai atvykau. Dabar daugiau užsieniečių. Taip pat patys lietuviai, vilniečiai daugiau keliauja ir lankosi ne tik Indijoje, bet ir įvairiuose pasaulio kraštuose, jie tampa pasaulietiškesni.
Lietuva anksčiau buvo pasaulio žemėlapyje labai pasislėpusi valstybė.
Manau, kad reikia keisti imigracijos įstatymą Lietuvoje ir sumažinti mokesčius.
Mokesčiai Lietuvoje yra dideli, todėl nemaža dalis užsieniečių buvo priversti palikti Lietuvą, kai įstatymai pasikeitė 2014 metais.
– Esate lankęsis daugelyje šalių, tačiau verslui pasirinkote Vilnių. Kodėl?
– Aš esu aplankęs 90 pasaulio kraštų, bet nusprendžiau gyventi ir verslą plėtoti Vilniuje. Nes man čia patinka.
Vilniečiai yra labai draugiški, mandagūs žmonės. Jie neagresyvūs, nekelia ir nepridaro jokių nemalonumų. Lietuvoje yra ramu.
Nemačiau jokių nusikaltimų ar neramumų Vilniuje. Niekad nemačiau, kad gatvėje kas nors muštųsi. Lietuva tuo ir skiriasi nuo, pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos, kur žmonės agresyvesni.
Gyvenimas daug ramesnis čia negu Indijoje. O mes visi norime ramybės gyvenime. Kai nėra ramybės, nėra gyvenimo.
– Ar sekasi verslas ramiame mieste?
– Taip. Štai dabar ketinu atidaryti vegetariškų patiekalų restoraną Vilniaus senamiestyje arba netoli senamiesčio.
Patiekalai bus pigesni nei kituose restoranuose, kainos palankios, nes Lietuvoje maži atlyginimai.
Tai bus visiškai vegetariškas restoranas. Vegetariškas maistas yra sveikas ir tinka visoms amžiaus grupėms. Man jau 68 metai ir esu vegetaras nuo gimimo.
Todėl mano širdis stipri, akys sveikos. Užsiimu joga, bet manau, kad mano sveikatos paslaptis glūdi maiste, kuris yra natūralus ir vegetariškas.
– Koks jūsų, vegetaro, valgiaraštis?
– Pusryčiams valgau ryžių pieno sriubą su indiška duona parata, kurią pats gaminu iš kvietinių miltų ir sviesto. Taip pat išgeriu apelsinų sulčių. Tai labai tinka pusryčiams.
Pietums valgau ryžius, lęšius, žirnius, avinžirnius. Nusiperku kopūstų, kalafiorų, arbūzo. Taip pat valgau česnakus, kasdien paskanauju imbiero – tai labai naudinga sveikatai.
Kai verdu pietus, visuomet įdedu ir česnakų, ir imbierų. Nevalgau nei mėsos, nei žuvies, nei kiaušinių. Kai atidarysiu savo restoraną Vilniuje, galėsite patys įsitikinti, ką aš valgau.
– Jums reikiamų maisto produktų, vaisių, daržovių Vilniuje randate be vargo?
– Taip, Vilniuje visada reikiami produktai yra po ranka. Galiu jų nusipirkti turguje, kur lankausi 3 kartus per savaitę, arba toje pačioje „Maximoje“ ar „Norfoje“.
Perku bulvių, svogūnų, pomidorų, česnakų ir imbierų. Vegetarui gyventi Vilniuje nėra sunkumų. Juk aš čia gyvenu jau 5 metus.
– Kokios populiariausios jūsų parduotuvėje parduodamos prekės?
– Prieskoniai, įskaitant imbiero miltelius, raudonieji pipirai, kario masala ir paprikos milteliai.
Dar populiarūs yra lęšiai, cinamonas, ryžiai ir Dardžilingo juodoji arbata bei kardamonas.
– Esate sikas. Ką Jums reiškia būti siku?
– Tai yra būti tyram, ypač dvasiniuose dalykuose. Sikai yra kareiviai ir labai narsūs žmonės. Aš esu iš Baggos giminės, kuri kildinama iš karališkosios Indijos šeimos.
Mūsų protėviai prieš daug šimtų metų buvo karaliai. Aš didžiuojuosi, kad esu iš kilmingos šeimos.
Sikus galima atpažinti, nes vyrai nešioja turbanus ir apyrankę ant dešinės rankos riešo. Tai simbolizuoja mano tikėjimą. Apyrankė gali būti iš bet kokios medžiagos. Mano yra iš sidabro.
Taip pat sikai yra pratinami prie darbo nuo mažens, tad nepamatysite jokių sikų elgetų. Sikai dirba. Niekur pasaulyje nepamatysite siko, kuris elgetauja.
– Vilnius nėra jūsų gimtasis miestas. Juk greičiausiai aplanko ilgesys, čia ko nors ypač pasigendate?
– Prieš porą metų mirė mano žmona. Labai jos pasiilgstu. O apskritai nieko man netrūksta. Bandysiu būti Vilniuje kuo ilgiau, gal net visą likusį gyvenimą.
Noriu būti čia, mokyti kitus meditacijos ir mėgautis Vilniaus ramybe, taikiais žmonėmis.
– Tai gal norite, kad jus Vilniuje ir palaidotų?
– Ne, būsiu palaidotas savo tėvynėje, Šiaurės Indijoje.
Mano kūnas bus sudegintas, o pelenai išbarstyti šventoje Beaso upėje. Tokia yra mūsų tradicija.
