Jau dvejus metus Vilniaus pakraštyje įsikūręs gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ nuo šeimininkų nuima didžiulę naštą, ir kol jie atostogauja arba yra užsiėmę kitais reikalais, rūpinasi ten apsistojusiais gyvūnais.
Jo įkūrėja Daina Jarmalavičienė (40 m.) šiandien nuoširdžiai savimi didžiuojasi ir sako, kad įgyvendinti tai, ką turi dabar, jai buvo beprotiškai sunku.
Pasufleravo šuo Pepė
Nuo vaikystės Daina mėgo gyvūnus. Tiesa, tik niekada su jais savo gyvenimo sieti neketinusi. Baigusi vadybos studijas net 17 metų pradirbo vienoje kompanijoje ir visą laiką ten jautėsi prastai.
„Manęs nedžiugino eiti į darbą, nedžiugino tai, kad man artėjo 40 metų, o greitu metu darbo rinkoje jausiuosi nebereikalinga. Išgyvenau dėl senatvės, kokia bus mano pensija, kaip jausiuosi ir tada supratau, kad dirbant toje bendrovėje man bus sunku padaryti ką nors nauja, pasiekti karjeros aukštumų“, – sėdėma ant suolelio savo viešbutyje prie šunų voljerų, kuriuose šlapianosiai vizgino uodegas, pasakojo ji.
Po 17 metų moteris paliko darbą. Ji neslėpė, kad tai padaryti buvo taip sunku, kad ji jautėsi tarsi praradusi artimą žmogų. Atrodo įprasta, kad kai žmogus palieka darbą, jis turi planą, ką veiks toliau, tačiau Daina jokio plano neturėjo ir išėjo, kaip pati sakė, „į niekur“.
„3 mėnesius mąsčiau, ką daryti. Įspėjau, kad niekas nesiųstų man darbo pasiūlymų. 3 mėnesius galvojau, ko noriu, ir net susidariau sąrašą, kokia turėtų būti mano nauja darbovietė. Sąrašas buvo detalus, apgalvotas net iki tokių smulkmenų, kokia, pavyzdžiui, turėtų būti mano apranga“, – prisiminė ji.
Vis dėlto naują veiklą moteris atrado visai netikėtai. Idėją pakišo ne kas kitas, o jos pačios šuo Pepė, mat kai reikėdavo išvykti, Daina vis nerasdavo tinkamo viešbučio jam palikti, o keturkojis buvęs itin jautrus.
„Vienas iš mano sąrašo punktų buvo toks, kad naujame darbe turėčiau turėti galimybę savo augintinį atsivežti kartu. Kai visus punktus sudėliojau, man prieš akis iškilo idėja – gyvūnų viešbutis. Mūsų Pepė man pasufleravo veiklos pobūdį“, – džiaugėsi Daina glostydama po viešbučio patalpas lakstantį pieno spalvos pudeliuką.
Iššūkių netrūko
Palikusi samdomą darbą ir supratusi, kad naujos veiklos idėja aiški, Daina susidūrė su kitu iššūkiu – išsinuomoti patalpas, kuriose su gyvūnais susijusios veiklos pobūdis nebūtų problema. Prieš dvejus metus šunų viešbutį įkurti jų patalpose jai leido vos vieni šeimininkai: „O tada prasidėjo mano kūryba“, – šypsojosi ji.
Pirmąjį keturkojį klientą moteris prižiūrėjo savo namuose, nes viešbučio patalpos dar nebuvo baigtos remontuoti, o netrukus sulaukė ir tikro klientų antplūdžio, kuris tada jai tapo nemenku iššūkiu.
„Iš pradžių dirbau viena, o paskui man netikėtai atvežė 12 šunų. Viena moteris iš Maskvos juos vežėsi į Vokietiją ir mes buvome tarpinė vieta, kur jai reikėjo tuos 12 šunų laikinai įkurdinti. Juos aptarnavau viena. Šunys buvo mišrūnai, išsiderinę po ilgos kelionės, situacija tikrai buvo kritinė“, – pačią pradžią atsiminė Daina. Klientų srautas po truputį augo, o paskui atsirado ir nuolat savo gyvūnus paliekančių žmonių.
Šiandien Dainos viešbutyje galima girdėti ir lojimo, ir murkimo, ir net paukščių čiulbesio. Kai lankėmės, viešbutyje buvo pilni 6 šunų voljerai iš 9 galimų, o atskiroje patalpoje savo guoliuose buvo įtaisiusios 5 katės. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir vienos baltos saldžiabalsės papūgos.
Augintinius gali stebėti internetu
Nors įmonėje dirbančią komandą šiuo metu sudaro penki žmonės, viešbučio fauną visada prižiūri dvi merginos. Jos ne tik aptarnauja gyvūnus – su jais žaidžia ir net maudo, šukuoja. Augintiniai čia gali likti ne tik nakčiai, bet ir rytą atvykti į dienos centrą, o vakare tarsi vaikai iš darželio keliauti namo.
Kaip sakė Daina, įmonė taip pat siūlo augintinių taksi paslaugas.
„Dar atliekame vežimo paslaugas. Pavyzdžiui, nuvežame gyvūnus į veterinarijos kliniką, pervežame iš viešbučio į namus ir panašiai“, – apie netradicines paslaugas pasakojo ji ir užsiminė, kad čia galima užsisakyti net specialius paketus, nuo kurių priklauso, ką gyvūnas veiks visą dieną.
Įdomu, kad kai į viešbutį atvežami augintiniai, šeimininkai, kuriems skauda širdį, savo augintinį gali stebėti pasitelkę tiesioginę vaizdo transliaciją.
„Viešbutyje yra stebėjimo kameros, jeigu šeimininkams neramu, kaip jų augintiniai gyvena, jie gali stebėti tiesioginę transliaciją“, – apie netradicines paslaugas sakė viešbučio vadovė.
Tiems, kurių augintiniai labai jautrūs, yra galimybė į namus išsikviesti ir auklę. Jos apsilankymas namuose, nepriklausomai nuo gyvūnų skaičiaus, kainuoja 15 eurų Vilniaus mieste, o norint palikti gyvūną viešbutyje, kainos gali būti labai skirtingos.
„Jeigu vienai nakčiai norima palikti šunį – atsieis 18 eurų, jei katę – 12 eurų. Tai maksimali kaina“, – pabrėžė Daina.
Nuo šunų iki šinšilų
Nors nuspėti, ko gero, ir nebuvo labai sunku, kaip pasakojo vadovė, dažniausi viešbučio svečiai – šunys.
„Būna labai skirtingai. Gali būti užpildytos visos vietos katėms, bet šunims vietos likti. Skaičiai varijuoja, bet šunys yra populiaresni, nes kates dienai kitai galima palikti namuose net jei išvyksti, tačiau su šunimis jau kitaip, juos reikia vedžioti“, – apie savo keturkojus klientus pasakojo moteris.
Taip pat viešbutyje svečiuojasi vėžliai, papūgos, peliukai, jūrų kiaulytės, degu, šinšilos.
„Tik dar neturėjome šeškų, nes visada šeimininkių paklausiame, ar jie nėra agresyvūs. Deja, dažniausiai atsakymas būna teigiamas, todėl tokių svečių tenka atsisakyti. Mūsų tikslas – apsaugoti darbuotojus“, – sakė Daina.
Viešbutis vasaromis išgyvena tikrą pakilimą ir dažniausiai būna sausakimšas. Viskas dėl to, kad tai populiariausias augintinių šeimininkų atostogų laikas:
„Dar, būna, atveža, jeigu šeimininkas gulasi į ligoninę, išvyksta į sanatoriją. Yra toks klientas, kuris į dienos centrą šunį atveža, nes penktadieniais ateinančiai namus tvarkyti moteriai augintinis kelia baimę. O vasarą būna, kad keli telefono ragelį ir iškart sakai: „Šiam savaitgaliui nebeturime vietų“, – glostydama vieną iš viešbutyje viešinčių svečių sakė ji.
Susitarti pavyksta ne su visas
Vieni gyvūnai išdykę, kitiems reikia daugybės dėmesio, o su trečiais susitarti, kaip sakė Daina, kartais taip ir nepavyksta.
„Būna, kad skambiname šeimininkams ir sakome, kad atvyktų pasiimti, nes šuo kanda, neprisileidžia. Yra reikalavimas, kad augintinis nebūtų agresyvus, bet kartais šeimininkams sunku suprasti, kaip gyvūnas elgsis su kitais žmonėmis. Būna, kad net negali įeiti pas jį į voljerą“, – patirtimi dalijosi moteris.
Šiandien Daina neslepia: nors klientų viešbutis turi, jų ne tiek, kad būtų galima skaičiuoti didžiulį pelną ar iš to pragyventi.
„Klientų netrūksta, tačiau reikia atidaryti didžiulį viešbutį, o ne 9 vietas šunims ir 5 katėms. Reikia daryti 50 vietų, nes tada galima sumažinti kainą. Ji daug kam kandžiojasi. Ne visi gali sau leisti naudotis mūsų paslaugomis“, – mintimis dalijosi viešbučio vadovė. Ji atsiminė, kad kartą šeimininkai savo augintinį buvo palikę ir 2 mėnesiams.
Artimiausi moters planai šiuo metu – vasarą planuojamas gyvūnų viešbučio priestatas.
„Aš tikrai neapsiriboju mažu viešbučiu, turiu planų. Birželio mėnesį statysime priestatą, nes gavome lengvatinę paskolą. Labai didžiuojuosi savimi, didžiuojuosi tuo, ką padariau ir sukūriau. Buvo labai sunkių dienų“, – šypsodamasi sakė ji.
