Ji aplink pasaulį savo prabangiais plieniniais paukščiais skraidina pasaulio elitą, kuris už skrydį nevengia susimokėti ir penkiaženklių sumų.
Pasak „KlasJet“ direktoriaus Dovydo Jurgelevičiaus, geresnį darbą jam šiandien įsivaizduoti būtų sunku. Jų įmonė dar tik 4 metus aptarnauja įtakingiausius žmones, tačiau jau pelnė jų pasitikėjimą, o neretai ir susibičiuliauja.
Pradėjo nuo vadybininko
„Aviacija žaviuosi nuo vaikystės, kai pamačiau pirmus lėktuvus danguje“, – paprašytas papasakoti apie save pradėjo vadovas.
Jis Vilniaus aviacijos institute baigė magistro studijas, susijusias su elektronika ir automatika, o karjerą pradėjo kitoje, tačiau tai pačiai „Avia Solutions Group” priklausančioje įmonėje, kurioje iš pradžių dirbo vadybininku.
„Mano karjera prasidėjo pas kolegas, kurie taiso lėktuvus, – įmonėje „JET Maintenance Solutions“. Tada buvome nedidelė kompanija, o aš dirbau produkto vadybininku ir užsiėmiau lėktuvų atsarginių dalių prekyba.
Netrukus sukūrėme skyrių, kuris vėliau virto departamentu“, – apie savo karjeros pradžią pasakojo D.Jurgelevičius.
„Praėjusiais metais gavau dar vieną iššūkį – vadovauti „KlasJet“ kompanijai. Šiuo metu esu labiausiai susikoncentravęs į jos plėtrą, komandos formavimą. Nauja pozicija reiškia ne tik didesnę atsakomybę, tai yra ir nuolatinis mokymasis, tobulėjimas“, – teigė jis.
„Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad turiu svajonių darbą. Išsikeliu sau tikslus, o kitą dieną darbe stengiuosi juos viršyti“, – šypsojosi vadovas ir teigė, kad susižavėjimas aviacija yra sunkiai paaiškinamas, mat žmonės čia pradeda dirbti ir užsikrečia ja tarsi virusu.
Kiekviena diena – staigmena
Bendrovė „KlasJet“ šiandien turi keturis lėktuvus, kuriuose telpa nuo 8 iki 56 keleivių. Tokių lėktuvų kaina rinkoje, kaip patikslino D. Jurgelevičius, prasideda nuo 4 mln. eurų.
„Klientų sąraše pavardės yra tik tų asmenų, galinčių sau leisti skristi tokiais lėktuvais ir tame matantys pridėtinę vertę“, – sakė verslininkas ir teigė, kad lietuviai tokius skrydžius užsisako itin retai.
„Dažniausiai tai būna verslininkai, sportininkai, sporto komandos, užsienio šalių delegacijos, politikai. Esame skraidinę muzikos žvaigždes, nacionalines sporto rinktines, Jungtinių Arabų Emyratų šeichus. Tai yra turtingi asmenys, milijonieriai“, – vardino verslininkas.
Tiesa, kartais ir pačiam įmonės vadovui drauge su klientais tenka prisijungti prie jų kelionių ir taip užtikrinti kokybę.
„Jeigu vyksta didžiulė sporto delegacija, aš kartais pats skrendu kaip kompanijos atstovas, stebiu bendrą atmosferą lėktuve, teikiamas paslaugas ir įsiklausau į keleivių poreikius“, – pasakojo D.Jurgelevičius.
Pasak vadovo, jo darbas labai nenuspėjamas ir jis net negali pasakyti, ką tiksliai veiks rytoj.
„Sunku numatyti, kas gali rytoj nutikti. Netrukus į ilgą turą po Europą išskrenda vienas iš mūsų pagrindinių lėktuvų, tad neišvengiamai laukia ilgas pasitarimas su komanda.
Gali atsirasti ir koks netikėtas pakeitimas maršrute, tokiu atveju visa komanda stabdo savo darbus, kad įgyvendintų pakeitimus greitai ir kokybiškai”, – aiškino jis.
Sulaukia netikėtų pageidavimų
Paprastai skrydžio valandos kaina prasideda nuo 3,5 tūkst. eurų skrendant mažiausiu lėktuvu, kiek didesniu – nuo 6,5 tūkst. eurų, o didžiausiu – nuo 8 tūkst. eurų.
Išskirtiniai keleiviai dažnai nustebina ir savo pageidavimais.
„Klientai skrydžio metu kartais prašo priežiūros savo augintiniams. Būna ir labai įdomių prašymų, kai lėktuve vos keli keleiviai, tačiau bagažo kiekis siekia kelis šimtus kilogramų, nes klientas skrenda namo po apsipirkimo kokioje nors šalyje. Esame sulaukę paklausimo skristi ir su uždegta šventąja ugnimi.
Savo darbe turime būti itin lankstūs – ne tik sugebėti patenkinti klientų lūkesčius, bet ir ieškoti sprendimų, kaip tai suderinti su atitinkamais reikalavimais bei taisyklėmis“, – sakė vadovas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip į tokios klasės lėktuvus atrenkami įgulos nariai, mat jie čia stebimi pro didinamąjį stiklą.
„Ir pilotai, ir aptarnaujantis personalas turi gerai mokėti anglų kalbą. Pirmenybė dažnai teikiama tiems, kurie jau turi patirties skraidant ar pilotuojant privačius lėktuvus, nes jiems yra suprantama, kad keleiviams, skraidantiems privačiais lėktuvais, turi būti taikomi aukščiausi aptarnavimo standartai ir įgula turi būti visada pasiruošusi pakeisti bet kokį prieš tai buvusį planą.
Skrydžio valandų skaičius įgulai yra kritiškai svarbus, nes skrydžių šiais išskirtiniais lėktuvais būna į labai daug skirtingų oro uostų, lyginant su reguliariųjų skrydžių kompanijomis. Kartais lėktuvui tenka leistis vadinamuosiuose sudėtinguose oro uostuose, į kuriuos skristi galima tik prieš tai įveikus specialius, būtent tam oro uostui atliekamus mokymus simuliatoriuje“, – apie darbo specifiką ir aukštus reikalavimus pasakojo įmonės vadovas.
„Aviacija – viena sparčiausiai besivystančių verslo šakų, taigi drąsiai galiu sakyti, kad privačių skrydžių poreikis tik augs, o darbo tikrai nestokosime”, – sakė D.Jurgelevičius.
