Mergina tvirtu stuburu: „Statybose reikia ir moterų“

Šiuo metu A.Pangonytė yra Kauno technikos kolegijos (KTK) statybos inžinerijos studijų programos trečio kurso studentė bei inžinierės padėjėja vienoje didžiausių statybos sektoriaus įmonių.

Pasak merginos, potraukį tiksliesiems mokslams ir inžinerijai jautė nuo mažų dienų, o savo sprendimo pasirinkti inžinerinę specialybę niekada nesigailėjo.

„Kiekvienas mano savarankiškas žingsnis vedė link statybos. Net atsisukus į vaikystę prisimenu, kad mėgau ne tik žaisti lėlėmis, bet ir joms statyti namus, juos tapetuoti ir įrenginėti.

Pradėjusi lankyti mokyklą, domėjausi interjeru, namų dekoru. Vėliau pradėjau sekti laidas apie statybą, vis labiau įsijaučiau, ir mano domėjimasis ėmė plėstis nuo dekoro iki paties namo konstrukcijų: iš ko jis statomas, kokia statybos eiga. 

12 klasėje, kai atėjo metas rinktis, kur noriu studijuoti, o vėliau – dirbti, mano domėjimasis statyba, mėgimas piešti ir braižyti padarė nemenką įtaką. Žinoma, buvo ir kitų labai svarbių veiksnių – profesijos potencialas ir ilgaamžiškumas, karjeros galimybės, uždarbis“, – pasakojo A.Pangonytė.

Nusprendus pasirinkti statybos inžinerijos studijas, jai beliko pasirinkti aukštąją mokyklą, baigti studijas ir pradėti karjerą.

Anot pašnekpvės, Kauno technikos kolegiją ji pasirinko sulaukusi pažįstamų žmonių rekomendacijų ir gerų atsiliepimų. Jai svarbu buvo ir tai, kad kolegijoje yra daugiau laiko skiriama praktiniams užsiėmimams nei universitete.

Pasak studentės, jos pasirinkimas visada stebina aplinkinius, nors dirbantys šioje sferoje žino, kad moterų inžinierių paklausa auga.

„Tolimesnėms giminėms ir naujiems pažįstamiems visada buvo keista, kad užsispyriau studijuoti statybos inžineriją. Daugelis jų net nesupranta, kas tai per specialybė ir mano, kad baigęs studijas, tampi statybininku, todėl merginoms čia ne vieta.

Tačiau situacija yra visiškai kitokia. Šioje profesijoje ir dabartiniame mano darbe tenka labai daug bendrauti su žmonėmis, atlikti įvairius skaičiavimus, planuoti ir organizuoti darbus", – aiškino A.Pangonytė.

Ši specialybė aprėpia daugybę darbų, todėl jau per pirmąją praktiką teko padirbėti įvairiuse objektuse – susipažinti su darbo specifika.

„Tai padėjo apsispręsti, kokioje statybų srityje norime dirbti, nes pamatėme, kaip dirba ir statybos darbų vadovas, ir statybos projektų vadovas, ir techninės priežiūros specialistai ar gamybos vadovai“, – pasakojo studentė. 

Visose šiose pozicijose galima sutikti ir moterų. Nes profesijos populiarumas didėja, o seni stereotipai ima bliūkšti.

„Kai aš įstojau į kolegiją, buvau vienintelė mergina savo grupėje, tačiau šiuo metu tarp pirmakursių matau nemažai merginų – būsimų inžinierių“, – kalbėjo mergina.

Inžinierės teigimu, šiuo metu jai svarbiausia išnaudoti visas suteikiamas progas mokytis, o tada atsiras ir daug galimybių tobulėti.

„Dar būdama moksleive visada svajojau išvykti gyventi į didesnį miestą, todėl labai laukiau studijų Kaune. Jos, tuometei moksleivei, atrodė kaip kažkas ypatingo. Žinoma, su persikėlimu laukė ir daugiau iššūkiu – adaptacija, savarankiškumo išbandymai, atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų.

Tačiau esu tvirto charakterio, galbūt, kaip tik tokio, kokio reikia norint tapti inžiniere, tad nepasidaviau liūdesiui ir, būdama vienintele mergina tarp 31 vaikino, tapau seniūne. Prasidėjo papildomos veiklos, reikėjo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kurso reikalais.

Po truputį pradėjau įsitraukti ir į kitas veiklas, susibendravau su dėstytojais, prisijungiau prie studentų atstovybės, tapau kolegijos akademinės tarybos nare. Būnant studentu tikrai yra ką veikti ir kaip tobulėti.

Aš net vaidinti pradėjau, vėliau dalyvavau įvairiose socialinėse akcijose, kuriose padėjome beglobiams gyvūnams, organizavau ir planavau renginius, o galiausiai įsitraukiau ir į tiriamąją veiklą, padėjau kitiems susipažinti su mano profesija.

Tokia patirtis yra labai naudinga, nes ji padeda lavinti kalbėjimą viešumoje, nebijoti bendrauti, susipažinti su naujais žmonėmis. Visa tai padėjo užsimiršti ir visa galva pasinerti į inžineriją“, – aktyviais būti ragina A. Pangonytė.

Aktyvus merginos būdas jai suteikė ir galimybę įsidarbinti vienoje didžiausių Lietuvos statybos kompanijų, kur Agnė dirba ir šiandien.

„Vieną dieną, besiklausant paskaitos, gavome pasiūlymą pabendrauti su UAB „YIT Kausta“ statybų direktoriumi, kuris pasakė, kad įmonė ieško darbuotojų, pristatė būsimo darbo galimybes bei tuos, kuriuos sudomino, pakvietė į įmonę.

Niekada nesitikėjau, kad galiu sulaukti darbo pasiūlymo tiesiog besiklausydama paskaitos. Maniau, kad, kaip ir daugelis studentų, baigsiu studijas, pasiruošiu CV ir jį siųsiu darbdaviams. Tačiau darbdavys pats rado mane.

Tuo labai džiaugiuosi, nes jaunam specialistui įsidarbinti pagal specialybę didelėje ir rimtoje įmonėje, turinčioje ne tik savo tradicijas ar vertybes, bet ir veiklos filosofiją yra labai svarbu. Darbdaviai dažnai nori patirties, kad būtum dirbęs prie įvairių objektų, su skirtingomis programomis ir t.t. O kaip tokią solidžią patirtį gali studijų metu sukaupti studentas? Todėl tikrai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisijungti prie įmonės, kuri pati augina darbuotoją ir į jį nemažai investuoja.

Šiandien esu statybos inžinierės padėjėja, o mano veiklos yra dinamiškos ir įdomios: dirbu su statybos darbų žurnalais, derinu numatomų darbų detales su subrangovais, rengiu sutartis, atliktų darbų žiniaraščius, koordinuoju subrangovus, skaičiuoju statybos darbų sąmatas ir reikiamų medžiagų kiekius.

Kadangi dirbu su gyvenamųjų namų kvartalo vystymo ir statybos projektu, tai tenka nemažai bendrauti su įvairiais žmonėmis“, – darbo pobūdį pristato mergina.

Pasak Agnės, stereotipai vis dar gajūs, tačiau labai džiugu, kad moterų inžinierių kasmet daugėja.

„Stereotipai vis dar valdo mus, nes net pati būdama inžiniere, nemaniau, kad moterų šioje sferoje tiek daug. Mūsų įmonėje yra tikrai labai daug moterų, kurios dirba įvairiose pareigose ir iš kurių aš mokausi.

Malonu, kad inžinerija vis labiau populiarėja, tad noriu paraginti ir kitas merginas nebijoti pasirinkti, tai, ko norite. Jūs tikrai čia nebūsite vienos, o karjeros galimybės labai didelės“, – laužyti stereotipus kviečia Agnė Pangonytė.