Apčiuopusi anksčiau lūžusių kaulų vietas masažistė Ch.Cline'o paklausė, kaip jis užsidirba gyvenimui. Vyras atsakė, kad verčiasi energetika. „Man priklauso anglių šachtos“, – patikslino turtuolis.
Randus jo kūne paliko darbas Apalačų (JAV) šachtose, kur anglių sluoksniai tokie ploni, kad visą dieną tenka šliaužioti lyg po stalu. Nugaroje šachtų lubų padaryti įrėžimai, anot Ch.Cline'o – lyg vabzdžių įkandimai.
59-erių Ch.Cline'as — vienas pačių archaiškiausių ir nepopuliariausių kapitalistų tipų – anglių pramonės magnatas, rašo forbes.ru.
Jis visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad daugelis jo nemėgsta. Verslininkas žino, kad anglis patenkina 40 proc. pasaulio energijos poreikio. „Žmonės verti pačios pigiausios, kokią tik įmanoma išgauti, energijos. Papasakokite vargšams Indijoje ir Kinijoje, kad jie neužsitarnavo patikimos ir prieinamos energijos“, – samprotavo Ch.Cline'as.
Anglių pramonės verslas einasi neprastai. Anglių paklausa pasaulyje kiek sumenko dėl JAV kilusio skalūnų bumo ir sugriežtėjusio reguliavimo Kinijoje. Nepaisant to, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, ji 50 proc. viršija 2000-aisiais buvusią paklausą ir siekia 7,2 mlrd. tonų per metus. Net ir įskaitant anglies išgavimo mokesčius, kurie siekia 30 JAV dolerių tonai, anglies kaina panaši į gamtinių dujų ir atsinaujinančių resursų kainą.
Milijardierius, kliaudamasis per 40 metų atidirbta schema, šioje pramonės šakoje nusiteikęs likti iki pat galo ir pigią Kanados anglį tiekti į visą pasaulį, kur tik jaučiamas energijos deficitas.
Valdžia turėtų primokėti
Jo įsitikimu, kryžiaus žygis prieš anglį – beprotybė. „Aš tik už tai, kad išvalytume orą nuo sieros, švino ir azoto oksido. Tai – protinga. Tačiau globalinis atšalimas sukuria didelę problemą, – kalbėjo Ch.Cline'as. – Tikiu, kad dar mūsų vaikai sulauks to momento, kai paaiškės, jog valdžiai mums derėjo primokėti už kiekvieną į orą išmestą anglies dvideginio toną“.
Lengva pamiršti, kad dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje baimė dėl artėjančio ledynmečio buvo justi kiekviename pokalbyje apie klimatą. Todėl Ch.Cline'as nejaučia nė menkiausios sąžinės graužaties, kad iš anglių pramonės susikrovė 2 mlrd. JAV dolerių turtą. Prieš dvejus metus verslininkas už 1,4 mlrd. JAV dolerių pardavė didžiąją jam priklaususią anglies gavybos kompanijos „Foresight Energy“ dalį.
Per tą laiką jis 150 mln. JAV dolerių investavo į šachtą Kanados Naujosios Škotijos provincijoje. Joje iki šio amžiaus vidurio bus galima iškasti 500 mln. tonų brangios metalurgijos pramonėje naudojamos anglies. Be to, Ch.Cline'as gavo leidimą iškasti 1,7 mlrd. tonų anglių Vakarų Kanadoje esančioje Vistos šachtoje.
Pasikasė po priebučiu
„Būtumėte matę, nuo ko aš pradėjau“, – liūdnai kalbėjo milijardierius.
Aukštas, pasitempęs, gerai sudėtas jis kalba negarsiu gerkliniu balsu, kaip žmogus, pripratęs mintis pasilaikyti sau.
Jo tėvas Paulas dirbto šachtoje Vakarų Virdžinijoje (JAV). Paulo darbas buvo vadovauti turtingųjų šachtoms, o jam atsimokėta atskaitant tam tikrą dalį nuo to, kiek anglių išgaudavo jo komanda. Kai Ch.Cline'ui buvo šešeri, tėvas už kiekvieną žemių prikastą maišelį jam sumokėdavo po kelis grašius. Tuos maišelius naudodavo sprogdinant anglių klodus.
Kai įsmuko priekinis priebutis, tapo aišku, jog mažasis Chrisas žemes kasė iš po namo.
Pirmąjį kartą dirbti į šachtą jis nusileido 15-os metų. Šachtininkams tekdavo jį slėpti nuo instruktorių.
Ar vaikystėje dabartinis milijardierius save laikė skurdžiumi? „Vargingiau būti ir negalėjo“, – tikino turtuolis.
Pirmasis sulamdytas jo šalmas guli virš židinio jo namuose Berklyje (JAV). Įrengęs užtvanką, milijardierius čia padarė ežerą. Jis pakankamai didelis, kad čia būtų galima čiuožti vandens slidėmis. Ch.Cline'o namų teritorijoje nutiesta kartingų trasa, veša ganyklos, kuriose didžiuliai, kone 70 kg sveriantys aviganiai, saugo galvijus.
Anglių pramonės magnatas turi keturis suaugusius vaikus. Jo pirmoji žmona mirė nuo vėžio, su antrąja vyras išsiskyrė. Ketverius metus jam kompaniją palaikė buvusi golfo žaidėjo Tigerio Woodso žmona Elin Nordegren.
Ch.Cline'o ginklų seife – per 50 šautuvų ir pistoletų. Už alkoholio, tabako ir šaunamųjų ginklų priežiūrą atsakinga institucija juos tikrina sykį per mėnesį.
Šiandien jis ginkluotas krūvele popierių. Tai – architektūriniai brėžiniai jo salai Bahamose ir senų fotografijų kopijos. Juodai baltoje nuotraukoje jaunas Ch.Cline'as stovi prie namuko, kur keliolika metrų nuo namelio dardėdavo anglį gabenantys traukiniai. „Užšokdavau ant traukinio, truputį juo pavažiuodavau, o grįždavau važiuojančiu į kitą pusę“, – prisiminė milijardierius.
Atsarginės detalės – su lėktuvu
Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Dabar Ch.Cline'as keliauja labai patogiai. Per metus jis ore praleidžia 400 valandų. Dažniausiai skrenda savo 50 mln. JAV dolerių kainuojančiu „Embraer Lineage 1000“. Vyras keliauja iš vienų savo namų į kitus, apžiūri šachtas Australijoje ir Kolumbijoje ar nuskrenda į Naująją Škotiją, kur nuo balandžio turi įsigijęs šachtą Donkine.
Čia po žeme vienos tūkstančio arklių galios mašinos rausia anglį, kitos, kad neužgriūtų, sutvirtina akmenis.
Ch.Cline'as anksti suprato, kiek daugiau anglies jis išgautų turėdamas patikimą techniką. Kai sugenda vienas pagrindinių aparatų, milijardierius be svyravimų jo remontui reikalingų dalių į bet kurią žemyno dalį siunčia savo lėktuvą. Matematika čia paprasta: kiekviena minutė, kai jo darbuotojai neiškasa anglies, kainuoja šimtus dolerių.
1980 m., kai Ch.Cline'ui buvo 22-eji, jo tėvui buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. Cline'o vyresniojo partneris pasiūlė sandorį – už 50 tūkst. JAV dolerių perleisti jam priklausiusią dalį. „Tėvas taip ir ketino padaryti“, – pasakojo turtuolis. Tačiau sūnus neabejojo, kad sugebės dirbti uoliau ir efektyviau nei kuris kitas, todėl tėvui pasiūlė perpirkti partnerio verslo dalį. Taip viskas ir įvyko.
Pirmas dvi savaites Ch.Cline'as dirbo po 16 valandų per parą nematydamas dienos šviesos: jis buvo pasirengęs viskam, kad tik pavyktų padengti skolą.
Pirko už vieną, pardavė už 17
Ant stalo milijardierius deda nuotrauką iš parėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio: besišypsantis ūsuotas vyras stovi prie vienos pirmųjų šachtų, pavadintos jo dukters Candice vardu.
Pirmoji didžioji sėkmė buvo šachta „Pioneer Fuel“, kurią vyras pirko už milijoną JAV dolerių, o pardavė 17 kartų brangiau. Tada Ch.Cline'as nusipirko „Lamborghini“ ir 60 m ilgio jachtą „Mine Games“. Tačiau didžioji dalis lėšų grįžo po žeme.
Verslininkas pradėjo šachtininkams kasdien mokėti priedus priklausomai nuo to, kiek anglies komanda tą dieną išgavo. „Žmogus gali šiuos pinigus atiduoti žmonai arba nusipirkti alaus“, – komentavo Ch.Cline'as.
Metų pabaigoje jis išduodavo čekius, kad darbininkai pasidengtų mokesčius.
„Tie vaikinai už jį eitų ir į ugnį“, – tikino Andy Foxas, nepriklausomas kalnų inžinierius, kuriam pirmą sykį sutikti Ch.Cline'ą teko tą akimirką, kai šis sustojo prie jo biuro raudonu „Porsche 928“ vykdamas pakeliui į paplūdimį. Ch.Cline'as A.Foxui atvežė kelis maišus anglies, kad šis juos ištirtų.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Ch.Cline'as sukaupė pakankamai resursų, kad galėtų įrengti šešias naujas šachtas.
„Enron“ buvo stambi gamtinių dujų rinkos žaidėja, kuri siekė diversifikuoti verslą pasitelkdama anglių pramonę. Ch.Cline'as iš „Enron“ kaip paskolą ir akcininkų kapitalą trijų šachtų statyboms gavo 85 mln. JAV dolerių. „Enron“ žlugus, 2001 m. jis už 13 mln. JAV dolerių išpirko jos skolas, o vėliau tą dalį už 151 mln. JAV dolerių pardavė „ArcLight Capital Partners“. Iki 2003 m. turtuolis buvo pardavęs visus aktyvus Apalačuose.
Ką žinojo Ch.Cline'as, ko nežinojo kiti?
Anglių pramonės atstovai akylai sekė įvykius, kai prasidėjus šiam amžiui Aplinkos apsaugos agentūra pakilo į kovą su teršėjais. Daugeliui energetikos kompanijų paprasčiausias kelias laikytis agentūros reikalavimų buvo nebepirkti daug sieros turinčios anglies, o pirkti švaresnę. Supanikavę prastesnės anglies kasyklų nuomininkai nebepratęsė sutarčių ir pasitraukė iš verslo.
Ch.Cline'as pasielgė priešingai: per naująją kompaniją „Foresight Energy“ Ilinojuje ėmė kaupti 3 mlrd. tonų nešvariosios anglies, kurios tonos vertė buvo mažiau nei 30 centų.
Ką žinojo Ch.Cline'as, ko nežinojo kiti? Jis tikėjo technologijomis. Vyrą įkvėpė toksinus sulaikančios oro valymo sistemos, dėl kurių galima deginti net ir daug sieros turinčią anglį.
„Aš to nelaikiau rimta grėsme“, – prisiminė Ch.Cline'as.
Jis akcininkų kapitalą pritraukė iškėlęs vieną sąlygą – jokių dvejonių. „Nenorėjo, kad jam trukdytų“, – teigė „Riverstone Holdings“ partneris Bartow Jonesas, kuris į anglių kasybą 2007-2008 m. investavo 600 mln. JAV dolerių.
Ch.Cline'as į keturių šachtų kompleksą investavo 2 mlrd. JAV dolerių. Jos netruko tapti produktyviausiomis šalyje. Verslininkas sukūrė stipriai sieringos anglies iš Ilinojaus rinką. Sumokėjęs už sierą sulaikančius įrenginius, jis įtikino elektros gamintojus pereiti prie anglies.
Turtuolis nusipirko prieplauką ant Misisipės kranto ir nutiesė geležinkelį, kad galėtų iš vagonų anglį tiesiai perkrauti į laivus, plaukiančius į Indiją ir Europą.
2014 m. pradžioje „Foresight“ išplatino IPO ir pasiekė 21,5 mlrd. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją.
Po metų iš šio verslo pasitraukė „Riverstone“, tačiau ji išėjo padvigubinusi savo pirminį įnašą. Tuo metu daugelis anglių verslo milžinų, tokių kaip „Peabody Energy“ ir „Alpha Natural Resources“ stovėjo ant bankroto slenksčio.
„Foresight“ sėkmė sudomino 77-erių anglių magnatą Robertą Murray. Privati jo kompanija „Murray Energy“ 2015 m. už didžiąją „Foresight“ dalį Ch.Cline'ui sumokėjo beveik 1,4 mlrd. JAV dolerių.
Praėjusių metų kovą Ch.Cline'as pasitraukė iš „Foresight“ direktorių tarybos, nors jam vis dar priklauso 2 mlrd. tonų atsargų Ilinojuje, dalis „Foresight“ obligacijų ir 29 proc. kompanijos akcijų, kurių vertė po sandorio su R.Murray susitraukė 75 procentų.
Naujas žaisliukas
2010-aisiais, kai Ch.Cline'o reikalai ėjosi puikiai, jis įsigeidė išmėginti ką nors naujo. Taip atsirado
„Gogebic Taconite“ kompanija, kuri mėgino gauti leidimą Viskonsine išgauti geležies rūdą. Tačiau 2013 m. projektą teko nutraukti, nes būtent toje vietovėje gyvena indėnai, kurie čia augina laikinius ryžius.
Kanada svečiui buvo meilesnė. Tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas „Foresight“ IPO, Ch.Cline'as šoko į lėktuvą ir po trijų valandų nusileido Naujojoje Škotijoje, kad į darbą paleistų užkonservuotą šachtą Donkine.
Projektas „Donkinas“ buvo paskutinis Kanados vyriausybės bandymas palaikyti mirštančią pramonę. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Kanada išleido 50 mln. JAV dolerių, kad po Atlanto vandenynu prakastų du vienodus 3,2 km ilgio tunelius, kuriais, nutiesus geležinkelį, būtų galima pasiekti 500 mln. tonų anglių atsargas.
Kai dešimtmečio pabaigoje statybų darbai buvo baigti, anglių kaina smuko. O 1992 m. per sprogimą vienoje Naujosios Škotijos anglių kasykloje per sprogimą žuvus 26 angliakasiams atrodė, kad tai – paskutinis taškas šios pramonės gyvavimo istorijoje.
Tačiau laikas ir vėl pakilusios žaliavos kainos užgydė žaizdas. Ch.Cline'ui Donkinas buvo ideali vieta, todėl 2014 m. už 20 mln. JAV dolerių nusipirko 75 jos procentus, o po metų perėmė ir likusią dalį.
Nuo to laiko dešimt „Foresight“ dirbusių vadybininkų persikėlė į Donkiną, kur rūpinasi 150 mln. JAV dolerių investicijomis.
Apsnūdę ekologai
Prekiautojas anglimi Ernie Thrasheris – Ch.Cline'o logistikos partneris. Jo teigimu, tai, kad Donkinas – Atlanto vandenyno pakrantėje, transportuojant anglis laivais į Roterdamą (Nyderlandai) leis sutaupyti 30 proc. arba po 5 JAV dolerius nuo tonos.
E.Thrasheris Ch.Cline'ą apibūdina viena fraze: „Jis aktyvų vertę mato ten, kur kiti to nepastebi“.
Naujoje Škotijoje ekologai ne itin aktyvūs. „Net ir protestuojantieji žino, kad anglių kasyba palanki bendruomenei. Tai – mūsų kraujyje“, – sakė Paulas Carriganas iš „Port of Sydney Development Corp.“.
Iš pradžių kalbėjęs, kad Donkine įdarbins apie 200 žmonių, lapkričio pradžioje Ch.Cline'as atleido 49 iš 130 darbuotojų.
Verslininkas nedramatizuoja – esą tai, nedidelis praradimas ilgo kelio pradžioje. Vis dėlto po kelių mėnesių bandomųjų darbų paaiškėjo, kad darbo produktyvumas buvo nepakankamai aukštas, todėl reikėjo skirti laiko naujiems įrenginiams paruošti.
Ch.Cline'as kantrus, o Donkine kitų akcininkų nėra. Kai tik šachta ims veikti normaliu režimu, per dešimt metų ji galės kas metai uždirbti 500 mln. JAV dolerių pajamų ir po 100 mln. JAV dolerių pelno.
Šachtoje neteko bičiulio
Dėl ko Ch.Cline'ui nesimiega naktimis? „Sago“, – trumpai atsakė milijardieris, turėdamas omenyje tuomet „International Coal Group“ priklausiusią šachtą Vakarų Virdžinijoje. 2006 m. čia sprogo metanas, per nelaimę žuvo dešimtys šachtininkų. 2010-aisiais katastrofa įvyko „Upper Big Branch“ šachtoje, priklausiusioje „Massey Energy“. Ji – taip pat Vakarų Virdžinijoje. Per pastarąją nelaimę žuvo 29 žmonės.
Ch.Cline'as nė su vienu įvykiu nėra susijęs, nors per praėjusius metus jo šachtose žuvo keturi darbininkai, tarp kurių buvo ir geriausias milijardieriaus draugas.
Verslininką stebina kalbos apie paskutines anglies pramonės dienas. Taip, šią žaliavą naudojančios gamyklos uždarinėjamos, anglies gavyba JAV per metus siekia 700 mln. tonų. Tai – 30 proc. mažiau maksimalių pajėgumų. Tačiau JAV 30 proc. elektros vis dar gamina iš anglies, kai iš vėjo ir saulės – vos 7 procentus. Apskritai pasaulyje anglies paklausa didėja. Manoma, kad piką ji pasieks 2020-ųjų viduryje.
Tačiau anglies mirtis, jei tokia ir ištiks, bus ilga ir lėta. Ch.Cline'as mano, kad kitas jo projektas Kanados Albertos valstijoje bus ilgametis. 2015 m. už 75 mln. JAV dolerių jis įsigijo Toronto biržoje įregistruotą kompaniją „Coalspur“. Taip verslininkas gavo teisę į „Vista“ projektą. Čia jis pirmiausia ketina iškasti karjerą, o tada raustis po žeme, kad išgautų 1,7 mlrd. tonų anglies.
