Metė ekonomikos studijas
Nuo mažens maisto gaminimu besidomėjęs Ch. Georgogiannopoulos po mokyklos baigimo šeimos buvo priverstas studijuoti universitete ekonomiką. Vyriškio mama svajojo, kad galiausiai sūnus perims jos verslą. Vis dėlto užsispyręs jaunuolis tuo metu pradėjo siekti ir savo svajonės – ėmė po 10-12 valandų kasdien dirbti virtuvės pagalbininku. Net ir dirbdamas juodžiausius darbus, graikas savo svajonės neatsisakė, o galiausiai šeimai pasakė, kad mokslus mes – vietoj jų rinksis studijas kulinarinėje mokykloje.
Ją baigęs Ch. Georgogiannopoulos dirbo 5 žvaigždučių „Michelin“ restoranuose, tačiau galiausiai nusprendė Graikiją palikti. Draugai jį kvietė į Londoną, tačiau tik sulaukęs pasiūlymo atvykti dirbti vyriausiu virtuvės šefu į Lietuvą, vyras daug negalvojęs pasirinko būtent šią šalį. „Londonas yra Londonas, nežinau, kiek ten milijonų restoranų. Pasirinkau Lietuvą, nes čia rinka sparčiai auga – čia galima kažką sukurti ir būti pirmiems“, – taip apie savo sprendimą pasirinkti Lietuvą aiškino jis.
Dirba turkų restorane
Dabar kartu su „Meze“ restorano savininku turku jie įgyvendina savo verslo idėjas ir siekia būti geriausiais.
„Mėgstu žmonėms perduoti savo gaminimo įpročius, kultūrą, filosofiją, ir tai yra priežastis, dėl ko atvykau į Lietuvą“, – priduria Ch. Georgogiannopoulos.
Prie šilto klimato ir itin draugiškų žmonių pratusį graiką Lietuva iš pradžių nustebino. Tiek savo oru, tiek ir žmonėmis. Tačiau greitai prie visko pripratęs virtuvės šefas šypsosi. „Iš pradžių aš buvau kiek išsigandęs, nes žmonės čia yra kiek uždari, tylūs. Mano šalyje įprasta šypsotis ir sveikintis net su tais, kurių nepažįstame. Bet kai susipažįsti su žmogumi, jis tampa šiltesnis ir viskas būna gerai. Gali kalbėtis, kažkur kartu nueiti, tad tik pradžioje būna sunku užmegzti ryšį. Po to nejauti jokio skirtumo. Taip pat visi yra pakankamai paslaugūs“, – gražių žodžių lietuviams negaili jis.
Serga už „Lietuvos rytą“
Graikas džiaugiasi, kad dabar Lietuvoje turi rikšos (angl. pedicab) draugų: „Tai normalu, nes man patinka gyventi vietos socialinį gyvenimą. Aš nesu iš tų žmonių, kurie sako: „Aš ne iš čia“. Einu į vietos barus, žiūriu krepšinį ir sergu už „Lietuvos rytą“, nes mėgstu sportą.“
Kalbėdamas apie lietuvišką virtuvę Ch. Georgogiannopoulos prideda, kad ji jam atrodo įdomi. Cepelinai – gana neįprastas patiekalas jo skoniui, tačiau šefas jokiu būdu nesako, kad jam neskanu. Tik priduria, kad tai – ne jo stilius. Tačiau kalbėdamas apie šaltibarščius, vyras šypsosi – jų skonis jam nuostabus, o ir šalta sriuba nestebina.
Kalbėdamas apie „Meze“ restoraną, graikas džiaugiasi, kad turi daug ištikimų klientų, kurie į restoraną užsuka 3-5 kartus per savaitę. Pašnekovas pabrėžia, kad jam svarbu su visais pabendrauti, pasiteirauti apie maistą, o ne tik jį patiekti. Taip pat jam patinka ir restorano konceptas – Turkijos ir Graikijos santykiai politiškai nėra patys draugiškiausi, todėl malonu juos tokiais padaryti bent jau per maistą.
Prabangos nesivaiko
Paklaustas, su kokiais sunkumais tenka susidurti versle, vyras aiškina, kad sunkiausia gauti šviežios produkcijos – šaldytos jis nenaudoja, nes ši tuoj pat praranda skonį, o kažką iš tiesų gero gauti yra sunku. Tai ypač liečia žuvies ir mėsos produktus. „Bet čia ne šalies problema, o mūsų darbo, nes su tuo susiduriama visur“, – prideda jis.
Kalbėdamas apie restorane gaunamas pajamas, Ch. Georgogiannopoulos šypsosi. „Nesu sudėtingas vaikinas, mano toks gyvenimo būdas. Gimiau šeimoje, kurioje manoma, kad reikia turėti tik šiek tiek daiktų, kad būtum laimingas. Pavyzdžiui, mėgstu greitus automobilius. Bet aš nedirbu tam, kad galėčiau įsigyti tai, prabangius namus ar brangų telefoną. Labiau mėgstu išeiti į miestą, išgerti ir pavalgyti su draugais, pasikalbėti, leistis į keliones. Tiesa sakant, čia gaunamos algos man pakanka. Netgi galiu pasitaupyti“, – atviravo Graikiją į Lietuvą išmainęs virtuvės šefas.
Daugiau skaitykite universitetozurnalistas.lt
