Jau po mokyklos baigimo M.Vaitulionis dairėsi ne studijų, o darbo užsienyje. Ne todėl, kad Lietuvoje nebūtų ką veikti. Tiesiog norėjosi pakeliauti, susipažinti su kitokiais žmonėmis, pamatyti šiek tiek pasaulio.
„Gyvenant užsienyje dirbti reikia labai daug, daug daugiau nei Lietuvoje, jei apskritai nori, ko nors pasiekti. Ir smagu būna tik pirmomis dienomis. Būni susižavėjęs nauja šalimi, gana dideliu atlyginimu ir, atrodo, neribotomis galimybėmis. O galimybės išties neribotos, tik jos neribotos visur. Viskas juk priklauso nuo tavęs paties“, – pasakojo vaikinas.
Kad svajonės pildosi nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio pusėje esi, M.Vaitulionis suprato ne iš karto. Praleidęs ketverius metus Olandijoje, grįžęs į Lietuvą vaikinas ilgai tėvynėje neužsibuvo. Po gerų metų vėl aplankė emigrantiškos mintys. Tik šį kartą į kelionę susiruošė ne vienas – su drauge.
„Buvom pesimistai tikriausiai, nes netikėjom savim, ateitimi gimtinėje, netikėjom ir Lietuva. Tikriausiai iš jaunatviško naivumo taip jau nutiko, kad emigravau ir antrą kartą – laimės ieškoti.
Apsigyvenome Jungtinėje Karalystėje. Pradžia, žinoma, buvo labai sunki. Vėliau pradėjo sektis, nes įdėjome tikrai daug pastangų. Tačiau vis dažniau kankino mintis, kad esame kažkur ne ten kur turėtume būti. Vogčia pasvajodavome apie jaukų namų židinį už lango siaučiant tikrai lietuviškai žiemai“, – prisimena alytiškis.
Metai Anglijoje porai leido pažinti daug charizmatiškų asmenybių ir išmokti daug sunkių pamokų. Tačiau M. Vaitulionis džiaugiasi, kad svarbiausią pamoką išmoko laiku – visi laimės keliai veda į Lietuvą.
Tėvynėje užplūdo laimė
Jaunuoliams sugrįžus į Lietuvą aplankė savi džiaugsmai: draugė tapo žmona, aplankė naujos savęs realizavimo idėjos ir atsirado visiškai naujas, pozityvesnis, gyvenimo supratimas. Dar gyvendamas Olandijoje vaikinas užsiėmė aerografija.
Piešti aerografu smagu, tarsi tušinuku, tačiau gali savo darbais papuošti bet kokį paviršių. Vaikinas linksmai pasakojo, kad aerografas jam suteikia kūrybinę laisvę, nes gali piešti ant sienų, grindų, baldų, automobilių ar net kūno.
Grįžęs į Lietuvą jis tikrai nežadėjo pamiršti šio pomėgio, tačiau traukė išbandyti ir ką nors naujo. Taip sulaukus netikėtos draugo dovanos, tatuiruočių mašinėlės, gimė naujos svajonės ir nauji siekiai.
„Vos po kelių pabandymų supratau, kad tai bus mano arkliukas ir kad būtinai turiu tuo užsiimti. Ilgai užtrukau, kol supratau, kas gyvenime yra svarbiausia ir kas nulemia mūsų sėkmę. Tačiau gyvenimas svetur išmokė, kad geriausia čia – gimtinėje“, – sakė M.Vaitulionis.
Vaikinas pasidalijo trimis „raktais nuo tėvynės dangaus“:
Turi žinoti, ko nori. Neapsisprendimas ir blaškymasis didžiausios kliūtys. Su žmona Agniete Vaitulioniene sugrįžęs į tėvynę alytiškis apsisprendė – liks Alytuje ir užsiims menine veikla, atidarys saloną-galeriją.
Daryti tai, ko nori. M.Vaitulionis ne iš karto puolė planuoti salono atidarymą. Tačiau mažais žingsniais kūrė palankias sąlygas svajonėms išsipildyti. Norint gerų rezultatų reikia viską daryti apgalvotai.
„Dirbdamas eilinį darbą aš nenutolinu savo svajonių, aš kuriu stabilų pagrindą ateičiai, finansines garantijas savo verslo pradžiai. Viskas prasideda nuo soc. tinklų ir draugų rato. Pavadinau savo paskyrą grizlis.art. Sulaukiau dėmesio, pirmų mygtuko „patinka“ paspaudimų. Vėliau sulaukiau daug susidomėjimo darbais“, – pasakojo jis.
Džiaugtis tuo, ką turi. Jei žinote, ko norite ir visomis įmanomomis priemonėmis siekiate to, turite nepamiršti būti optimistai ir rasti minutėlę pasidžiaugti tuo, ką jau pasiekėte. Šis supratimas – raktas, atrakinantis plačiausias duris nuo išsvajoto gyvenimo tėvynėje ir suteikiantis daug laimės ir pasitenkinimo savo gyvenimu. Tai stimulas suteikiantis jėgų pasiekti aukštumas.
„Ir kai dažnai girdžiu klausiant, ko jūs čia grįžot. Atsakau, kad mums Alytuje yra ką veikti. Galvojate priešingai, pasvarstykite ar tikrai laikotės šių trijų auksinių taisyklių atrakinančių duris į sėkmę tiek gimtinėje, tiek svetur. Šiuo metu matau, kad jau yra visos sąlygos plėtoti veiklą, todėl kartu su žmona jau pradedame rūpinti tatuiruočių ir aerografijos meno salono atidarymu“, – nestokojo optimizmo menininkas M.Vaitulionis.
