Zyplių dvaras Šakių rajone lankytojus traukia meno renginiais. Tačiau pastaruoju metu čia apsilankyti yra ir dar viena priežastis – į dvarą suvažiuoja ir tie, kurie nori paskanauti dvariškų valgių. O Šakių verslininkas A.Tarnauskas dar pridūrė „Noriu, kad Vilnius žinotų, jog Lietuva ties Nemenčine nesibaigia“.
Nuo patiekalų įmantrumo čia sukrunta skonio receptoriai, o nuo jų patiekimo raibsta akyse. „Kuchmistrų“ restorano Zyplių dvare šeimininkai ir virėjai užsimoję išsaugoti dvaro virėjų tradicijas ir lietuviško maisto paveldą.
Šeimininkai siūlo svečiams, ypač jei jie ne po vieną ir ne po du atkako, valgyti užnešimais. Tai toks būdas, kai į stalą patiekiama kas kažkiek laiko vis naujas valgis. Visa tai kartojama daugmaž šešis kartus.
Tarkim, pradedama, silkės paštetu su gruzdintomis pastarnokų pončkutėmis ir peletrūnų grietine, tada ant stalo keliauja šaltybarčiai (nepainioti su šaltibarščiais), kuriems ruošti net duona naudojama.
Svečiams patiekiama ir ruginės duonos su kanapių sviestu, taip pat raudonųjų kopūstų su kanapių aliejumi, lazdyno riešutais ir bulvių su kanapių sviestu. Vėliau atkeliauja ir karpis, keptas kopūsto lape, grikiai su duonos gabaliukais. Svečiams pasiūloma ir kalakuto, kepto lauže, su špinatų lapeliais. O desertas – baumkucheno šaltkošė – ledai su šakočio trupiniais, šokoladu ir juodųjų serbentų bei rožių uogiene.
Karštieji patiekalai čia kainuoja 8-10, o desertai – nuo trijų eurų.
„Kuchminstruose“ patiekiamų valgių receptai – iš senų knygelių. Steigėjai ir virėjai vartė ir XIX amžiaus, ir vėlesnių laikų knygas, domėjosi, ką valgė ir dvarininkai, ir valstiečiai.
Du receptai, kuriais labai didžiuojasi „Kuchmistrai“, – iš Vilniuje gimusios šokėjos Anielos Rubinstein, garsaus pianisto Arthuro Rubinsteino žmonos, knygos „Nela's Cookbook“.
Ėmėsi gelbėti Šakius
Prieš kelerius metus Šakių verslininko, įmonės „Gulbelė“ šeimininko Arūno Tarnausko galvoje net minties nebuvo kurti tokį restoraną. Vyras su žmona Lina plėtojo mažmeninės prekybos, kepyklos verslą, turi cukrainę ir piceriją ir nė nesvarstė imtis istorinės virtuvės.
„Buvome išprovokuoti šiuo dalyku užsiimti. Dvaras yra puikus objektas. Daug projektų prirašė. Tarp reikalavimų buvo, kad ten būtų verslo objektų, kurie ko nors imtųsi. Skelbė konkursus, bet tai niekam neatrodė įdomu. Lankytojų srautas per mažas, kad apsimokėtų. Tad mane pradėjo agituoti – vos ne gelbėk“, – pasakojo A.Tarnauskas.
Jis apsisprendė „gelbėti“ Zyplių dvaro šeimininkus – Šakių rajono savivaldybę – nuo dviejų milijonų eurų baudos, kuri būtų grėsusi neįvykdžius įsipareigojimų ES fondams.
„Sąlygos ir įkainiai verslui pas mus – ar tai Gedimino prospektas Vilniuje, ar gilus kaimas – vienodi. Tad verslui čia, kaime, sunku atsirasti.
Mes pagalvojome, pasvarstėme, gal galime padėti. Sukūrėme koncepciją. Pavyko rasti gerus partnerius, kurie tai padėjo realizuoti. Tad paruošėme unikalius patiekalus, jų pateikimą“, – vos pavasarį duris atvėrusio restorano „Kuchmistrai“ istoriją pasakojo A.Tarnauskas.
Jis džiaugėsi, kad restoranas per vasarą sulaukė gana daug lankytojų.
„Mus aplanko šimtai žmonių per savaitę. Žinoma, kur kas daugiau jų savaitgaliais.
Juk turizmo sezonas Lietuvoje – vos keturi mėnesiai. O ramybę irgi kažkaip reikia išgyventi. Žiemą šiek tiek mažinsime personalo ir imsimės proginių renginių. Mums svarbu, kad iš Vilniaus, kuris toliau, ar Kauno, kuris netoli, prisikviestume klientų.
Mums norėtųsi, kad Vilnius prasivertų langus ir žinotų, kad Lietuva nesibaigia ties Nemenčine, kad sparčiai pas mus važiuotų. Mes labai laukiam svečių.
Ko aš tikėjausi? Pasitenkinimo tuo, ką darai ir kad sekasi. Antroji motyvo dalis – ekonomika“. – aiškino verslininkas.
Pasitenkinimas, anot A.Tarnausko, gerokai laimi prieš ekonomiką.
Nesitiki susigrąžinti investicijų
Nuo atidarymo balandį į restoraną „Kuchmistrai“ Zyplių dvare investuota beveik 300 tūkst. eurų.
„Tai buvo pinigai, atitraukti nuo mūsų stalo, nuo kitų reikalų“, – sakė A.Tarnauskas.
Tačiau jis neketina sustoti – jau gimė planas plėstis. Šeimininkai Zyplių dvare įkurs ir viešbutį. A.Tarnauskas tikisi, kad 11 kambarių viešbutis duris atvers 2019-aisiais.
„Tai ilgalaikis reikalas. Investuoti pinigai negrįš, tačiau tai, kas sukurta, tikiu, įgis vertę. Esame pasiryžę šį reikalą sutvarkyti iki galo, galbūt tam gausime ir europinės paramos“, – vylėsi šakietis verslininkas.
Įprastos verslo logikos, kai investuodamas skaičiuoji, ką atgausi, A.Tarnauskas šiuo atveju nepuoselėja.
„Pasakysiu skambiai. Man tai saviraiškos priemonė. Norisi padaryti tai, ko kiti negali. Ir kad tai būtų reikalinga, būtų vertinama“, – sakė vyras.
Įdarbino 400 žmonių
A.Tarnauskas gimė ir augo Šakiuose, čia plėtoja ir verslą. Jo įmonėje „Gulbelė“, kuriai priklauso 59 „Aibės“ tinklo parduotuvės, išsidėsčiusios šiame regione, kepykla, picerija, cukrainė „Laimė“, statybinių reikmenų verslas, dirba per 400 žmonių.
Su žmona Lina A.Tarnauskas augina keturis vaikus, mažiausiam – dveji metai. Žmona dirba bendrovėje, ji – svarbi padėjėja, tačiau dabar daugiausia laiko skiria atžaloms.
„Kas yra Šakiai? Mūsų miestas išsivaikščiojęs, tačiau daug kas grįžta, aplanko gimines, ateina pas mus į restoraną ar cukrainę sekmadienio pietų. Pasirodo, kad esame reikalingi ir vietiniams. Čia lankosi ir tie, kas domisi maisto madomis. Tačiau tokios mados ateina ir praeina. Tad ilgainiui turėsime keistis. Tai yra iššūkis“, – štai kas laukia „Kuchmistrų“ savininko.
Ėmėsi net burgerių
A.Tarnauskas labai nori, kad žinia apie dvarininkų ir prasčiokų valgius siūlantį istorinį restoraną „Kuchmistrai“ pasklistų kuo plačiau.
„Tai saviraiškos priemonė, savęs įprasminimo, savęs parodymo. Gyvendamas provincijoje svarstai: „O kas po mūsų?“ Ko nepadarei vakar, tas jau dingo. O ką gali padaryti šiandien, tas lieka. Taip ir dėliojasi ta įprasminimo dvasia.
Kiekvienas juk nori išskirtinumo. O kuo gali būti išskirtinis? Ne japoniška virtuve juk. Bandėme amerikoniškus burgerius gaminti prieš porą metų. Tačiau nelabai jų kam čia reikia“, – pasakojo A.Tarnauskas.
Šakiuose jis dirba jau beveik 30 metų. Kur kas anksčiau nei „Kuchmistrus“ jis su žmona įkūrė cukrainę „Laimė“.
„Čia žmonės smaguriauja, leidžia laiką. Tai bene jaukiausia, o gal ir nepameluosiu sakydamas, kad laimingiausia susitikimų vieta“, – apie cukrainę „Laimė“ kalbėjo A.Tarnauskas, dar turintis ir bityną.
A.Tarnauskas su kolegomis turistus kviečia ir į zanavykišką ragaučių – jo metu į stalą patiekiama silkutė, košeliena (ginkdie, ne šaltiena), vinegretas, ypatinga kopūsto galva, tik akies krašteliu primenanti balandėlius, desertui – dzūkiški ir žydiški morkų sausainiai.
