Vagitas Alekperovas yra šeštas pagal turtingumą Rusijos žmogus (12,3 mlrd. eurų).
Naftos kompanijos „Lukoil“ vadovas ir pagrindinis akcininkas anksčiau užsiminė verslą perleisiąs sūnui Jusufui. Tačiau dabar apsigalvojo ir nusprendė toliau likti poste, kol ras tinkamesnį reikalų tvarkytoją.
Vadovas apsigalvojo
V.Alekperovo sūnus tikrai nepėsčias. Jis baigė naftos inžinerijos mokslus, studijavo ekonomiką ir vadybą. Kai Jusufas dvejus metus stažavosi Vakarų Sibiro naftos verslovėse, jo tėvas vylėsi, kad netrukus perleis vadžias į sūnaus rankas.
V.Alekperovas netgi surašė testamentą ir sūnui paskyrė savo valdomą „Lukoil“ akcijų paketą, tiktai su sąlyga, kad jis nebus parduotas.
Tačiau tai – viskas. Dabar 67-erių kompanijos vadovas pranešė dar bent 4–5 metus liksiąs savo poste ir ieškosiąs, kas galėtų perimti verslo valdymą.
„Ar aš mąstau, kas mane pakeis? Taip. Ieškau tokio žmogaus, kuris pratęstų mano viso gyvenimo darbus.
Ar tai bus mano sūnus? Ne. Jis lieka versle, tačiau mano darbai pernelyg sudėtingi, kad juos patikėčiau sūnui“, – aiškino V.Alekperovas.
Kortas sujaukė skyrybos
Tokių rūpesčių turi ir kiti Rusijos milijardieriai. Įpėdinio neranda ir nikelio karaliumi vadinamas Vladimiras Potaninas, kurio turtas vertinamas 12,1 mlrd. eurų.
56 metų verslininkas jau anksčiau išsiskyrė su žmona.
Vyresnysis sūnus Ivanas tuomet stojo į motinos pusę. Kerštas buvo negailestingas: tėvas jį nušalino nuo šeimos verslo ir nurodė niekuomet nepriimti į jokias jo valdomas įmones.
Panaši istorija nutiko ir plieno imperijos „Severstal“ vadovui Aleksejui Mordašovui (turto vertė – 14,8 mlrd. eurų, amžius – 52 metai).
Po tėvų skyrybų jo sūnus Ilja nusprendė netgi pasikeisti pavardę į motinos ir tapo Novickiu.
Kam menas, kam – labdara
Aliuminio karaliumi vadinamo Olego Deripaskos istorija – šiek tiek kitokia.
49-erių milijardierius (turto vertė – 4,9 mlrd. eurų) kažkada vedė buvusio žurnalisto, o vėliau Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijos vadovo Valentino Jumaševo dukrą.
Pats V.Jumaševas susituokė su B.Jelcino dukra Tatjana. Šis šeimos klanas turi savo verslus, tačiau nė vienas iš jaunesnių narių nėra tinkamas valdyti aliuminio pramonės įmones.
Nieko stebėtina, nes Rusijos milijardierių vaikai dažniausiai visiškai nesidomi, kaip užgyvenami ir gausinami turtai.
Vieni nusprendžia pasinerti į meno sritį, kiti užsiima labdara, treti iš viso nerūpestingai leidžia dienas naudodamiesi tėvų sukauptais pinigais.
O tėvai neišvengiamai sensta ir kada nors jiems teks trauktis į šalį.
Pasitaiko ir išimčių
Bene vienintelė išimtis yra Romanas Abramovičius, su dviem žmonomis turintis net septynis vaikus. Du 50-mečio verslininko sūnūs pasirengę eiti 8,2 mlrd. eurų vertės turtus valdančio tėvo pėdomis.
24-erių Arkadijui Abramovičiui tėvas padėjo įsteigti įmonę, tačiau dabar jis tvarkosi pats. Australijoje ir Pietų bei Šiaurės Amerikoje išteklių gavyba užsiimanti kompanija apyvartą jau skaičiuoja milijardais eurų.
Kaip ir tėvui, A.Abramovičiui patinka futbolas, o R.Abramovičiaus įsigyta Londono „Chelsea“ yra jo mėgstamiausia komanda. Kalbama, kad sūnus pats ketina nusipirkti vieną Danijos klubų.
Tuo metu keturiolikametis Ilja Abramovičius lanko vieną Londono gimnazijų, yra paniręs į matematiką, užsiima kovos menais, tačiau neslepia ketinantis tapti verslininku – kaip tėvas ir brolis.
Leido kurti fondus
Vis dėlto tokių kaip Abramovičių šeima tarp Rusijos turtuolių labai reta. Todėl milijardieriai šįmet prastūmė specialų įstatymą, kuris skirtas jiems patiems.
Parlamentarai pritarė, kad Rusijoje bus galima steigti paveldėjimo fondus. Jei įpėdiniai pasirodytų negabūs perimti verslą, jis atitektų tokiems fondams.
Patys verslininkai galės parinkti jų valdytojus, nurodyti, kiek ir kam turėtų būti paskirstyta pelno. Įdomu, kad paveldėjimo fondų turtas bus apsaugotas nuo kreditorių pretenzijų, jei iš jų pajamas gaunantys įpėdiniai prasiskolintų.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos apskaičiavimais, per keletą metų šalyje turėtų būti sukurta keliasdešimt tokių fondų, kurių valdytojams teks prižiūrėti į pensiją panūdusių pasitraukti turtuolių verslą.
Verslą perima ir sūnūs, ir dukros
Lietuvoje jau yra ne viena stambi įmonė ar įmonių grupė, kurios verslo vadžias iš tėvų perėmė vaikai.
Kauno mero rinkimuose nugalėjęs Visvaldas Matijošaitis „Vičiūnų“ įmonių grupės reikalus nutarė perleisti sūnui Šarūnui (nuotr. dešinėje). „Aš ilgai ir nuosekliai jį tam rengiau – net ir neišrinktas meru pareigas Šarūnui būčiau perdavęs po poros metų“, – prieš porą metų „Lietuvos rytui“ sakė V.Matijošaitis.
Bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis, kelis dešimtmečius ėjęs generalinio direktoriaus pareigas, jas perleido Didžiojoje Britanijoje mokslus baigusiam sūnui Domui, o pats tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu.
Prieš keletą metų pasitraukė ilgametis „Rokiškio sūrio“ vadovas Antanas Trumpa ir vadovo kėdę užleido sūnui Daliui.
Seniausios konditerijos gaminių įmonės „Dzūkija“ vadovas Rimantas Žulys, sulaukęs 75 metų, 2014-aisiais bendrovės vairą patikėjo 42 metų dukrai Rimantei.
Bendrovė „Biržų duona“ jau daugiau kaip dešimtmetį priklauso Kurganovų šeimai. Jos direktorius Viktoras Kurganovas, į įmonę atėjęs 1996 metais, pamažu vadovo pozicijas užleido sūnui ir kepyklos bendraturčiui Andriui.
