Pasak Audros Avižaitės, jos pačios ir jos vyro verslas – ekstremaliai netikėtas. Tai Polinezijos dvasia dekoruoti svečių namai Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje – Palūšėje, ant Lūšių ežero kranto.
Atsivežė Polineziją
Privažiavę, atrodytų, prie pat pat ežero kranto, sustojome prie iš pirmo žvilgnio visai neišskirtinės kaimo turizmo sodybos. Ant jos kybojo didžiulis užrašas – „Tiki Inn“.
Išlipusius iš automobilio mus pasitinka du vietiniai gyventojai – aplink sodybą lakstantys šunys. Laimei, bijoti jų nereikia – jie ypač draugiški. O netrukus mus pasitinka ir patys šeimininkai Audra Avižaitė ir iš Kalifornijos kilęs Metju Olsonas.
Jie pakviečia užeiti vidun ir pasivaišinti puodeliu arbatos ir kątik iškeptu morkų pyragu.
Tik įėję į sodybą sustojame it įbesti. Visa sodyba dekoruota Polinezijos stiliumi. Tai iš bambuko padaryti krėslai ir sofa, sienos – muštos bambuku. Ant lubų sukabintos įvairiausios dekoratyvinės žuvys, raudoni ir geltoni stiklo burbulai, įmantrūs pačių šeimininkų pagaminti šviestuvai. Viskas sukuria įvaizdį, kokio niekur kitur Lietuvoje matyti neteko.
„Viską čia kuriame patys, milijonų tikrai neturime susikrovę. Viskas padaryta iš bambuko detalių. Viską gaminame su meile. Manau, kad apskritai, darant gerus darbus, sėkmė į verslą užsuks pati“, – užbėgdama už akių pirmajam mūsų klausimui suskato kalbėti Audra.
Suvedė šamanė?
Susėdę ant iš bambuko pagamintų krėslų, pradedame pokalbį. Pirmiausia negalime nepaklausti, kaip pora susipažino ir kodėl neliko saulėtoje Kalifornijoje. Kaip paaiškėja, už įkurto verslo slypi ne ką mažiau įdomi Audros ir Metju susipažinimo istorija.
Mat lemtingam jų susitikimui įtakos turėjo ir burtai.
„Aš visada juokiuosi, kad čia, Palūšėje turime du importuotus dalykus – vyrą ir šunį. Jie abu yra iš Pietų Kalifornijos.
Kartą, viešėdamos joje, su drauge buvome tokiose užsiėmimuose šamaniškuose: vaikščiojome per ugnį ir mušėme bugnus.
Man mano draugė tada padovanojo pakabuką, o prieš tai paprašė, kad šamanė jį palaimintų. Ji, pažiūrėjusi man į akis, pasakė: „Kažkas tavęs laukia už kampo“.
Kitą rytą skridau į Kalifornijos masažo mokyklą, kadangi laisvalaikiu užsiėmiau masažu. O ten gatvėje bumbtelėjau į Metju“, – apie lemtingą poros susitikimą pasakojo Audra.
Metju jai pasipiršo po trijų mėnesių draugystės. Tačiau kad ir kaip buvo gerai Amerikoje, pora suplanavo savo ateitį kurti čia, Lietuvoje.
Jiems persikrausčius į gimtąjį Audros kraštą, Trakuose jauna šeima suskato ieškoti didelio namo, kuris būtų prie ežero. Tačiau netrukus persigalvojo –milijoninės nekilnojamo turto kainos jaunai šeimai nebuvo įkandamos. Netrukus vietą savo būstui jie rado Palūšėje, Jie nusipirko didelę sodybą, kuri jau veikė komerciniais tikslais, ir joje ėmėsi kurti savo verslą – sukūrė svečių namus ir ėmė teikti vietinio turizmo paslaugas.
Žavi paprastumu
Sėkmingai sukurtas šeimos verslas siūlo netradicinę nakvynę, įvairias vandens ir pirties pramogas, irklenčių sportą, organizuoja įdomius žygius, naktinius plaukimus,.
Šeimininkai puikiai sutaria su Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojais ir jau turi planų ateinančią žiemą ant ežerų įrengti slidinėjimo trasas. Juk tokiai pramogai neatsispiria ne tik lietuviai, bet ir užsienio turistai.
„Pas mus atvyksta daug užsieniečių. Lietuvių mentalitetas kitoks, jie užsidaro kambariuose ir ten valgo, bendrauja, o mes norime, kad žmonės išeitų iš savo kambarių ir tada bendrautų.
Ketinome net kambarių duris padaryti tokias kaubojiškas, kad svečiai nebūtų užsidarę, bet susipažintų, keistųsi informacija“, – sakė Audra.
Pask jos, jų sodyba nėra daug žvaigždučių turintis viešbutis. Nėra ji įvertinta ir lietuvišku žvaigždučių atitikmeniu – gandriukais. Šie žmonės – kitokie.
„Pas mus vasarą galima miegoti medžiuose pakabintose palapinėse, galima plaukioti ežere ir naktį kūrenti laužus. Mes kiekvienam svečiui skirtingų scenarijų neprigalvojame. Juk Ignalinoje yra labai palankios sąlygos ekoturizmui“, – kalbėjo Audra.
Siūlo išskirtines keliones
Lietuviškai gana sklandžiai kalbantis Metju pasakojo, kad kartą dešimties vyrų kompanija nedidele valtimi plaukė maršrutu Palūšė – Nida. Tąkart kelionė truko net dvi savaites, ir vyrai vandeniu įveikė net 540 kilometrų.
„Organizuojame naktinį safarį baidarėmis ir irklentėmis, esame ant jų sumontavę LED apšvietimą. Plaukiant atsiranda akvariumo efektas, nes žvilgsnis siekia 3 metrus aplinkui ir tris metrus – į gylį. Kai plauki. Tas nerealus apšvietimas, krentančios žvaigždės ir pilnatis – juk nuostabu.
Kartą, plaukdami vienu nedideliu upeliu, pakėlėme irklus ir net nustojome kvėpuoti. Nes vaizdas buvo nerealus: akys mato kiaurai vandenį, praskrendantys šikšnosparniai, upelyje snaudžiančios lydekos. Tai juk tikra nakties gyvybė“, – apie organizuojamas vietinio turizmo ekskursijas pasakojo Metju.
