Vienų – peikiamos, kitų – giriamos animacinės pasakos tėvas S.Kuzminas Rusijoje būna gana retai: JAV jis yra įkūręs nedidelį „Fintech Ventures“ fondą. O kai sužinai, kad apie save retai kalbantis vyras – branduolinės fizikos specialistas, darosi dar keisčiau jį rasti prie „Mašos ir lokio“ ištakų.
„Forbes“ pasakoja, kaip atominės fizikos specialistas tapo pačiu sėkmingiausiu animatoriumi Rusijoje.
Branduolinė Mašos kilmė
2007 m. pabaigoje Pamaskvėje įsikūrusio mokslinio gamybinio susivienijimo „Vzlet“ (pervežimai sraigtasparniais ir aviacijos darbai) plėtros direktorius Dmitrijus Loveika gavo neįprastą pasiūlymą – tapti naujo animacinio projekto vykdomuoju direktoriumi.
Prie pramogų pasaulio D.Loveika buvo prisilietęs tik studijavimo metais, kai priklausė Novosibirsko valstybinio universiteto „Linksmųjų ir išradingųjų klubui“. Tačiau vyras surizikavo – pasiūlymą priėmė įvertinęs, kad gavo retą galimybę nuo pat pradžių sukurti ką nors nauja.
Šiandien jis vadovauja studijai „Animaccord“, kuriančiai animacinį serialą „Maša ir lokys“. Jis itin populiarus youtube.com tinkle, kur yra surinkęs per 21 mlrd. peržiūrų, filmas pateko į penketuką Europoje geriausiai atpažįstamų animacinių filmų ir užėmė 104-ąją vietą pasauliniame „Licensing Global“ reitinge, kuriame vertinama, už kokias sumas parduota su tam tikru prekės ženklu siejamos produkcijos. Kalbant apie „Mašą ir lokį“, suma siekia 230 mln. JAV dolerių.
Šiandien serialas kalba 35-iomis kalbomis, o šį rugpjūtį ruoštasi jį pristatyti Indijoje hindi kalba.
Kas pasiūlė D.Loveikai imtis animacijos? Pats jis į šį klausimą visuomet atsakydavo lakoniškai – verslininkas Sergejus Kuzminas.
O šis vyras vengia viešumo ir niekada nepasakoja apie savo indėlį minėtame projekte.
Užgesęs ugnikalnis
2002 m. Rusijos lošimų rinkoje pradėjo veikti stambus, pinigų turintis operatorius. Jo pirmasis pirkinys – dvi dešimtis salonų turintis tinklas „Vulcan“, už kurį buvo sumokėta 6 mln. JAV dolerių. Kiek vėliau supirktos ir kitos nedidelės kompanijos.
Per dvejus metus į naująjį tinklą, veikusį po „Vulcan“ prekės ženklu, buvo investuota 100 mln. JAV dolerių. 2004 m. jis telkė 490 žaidimų salių, aprūpintų daugiau nei 20 tūkst. lošimų automatų.
2003 m. kompanijos pajamos buvo 131 mln. JAV dolerių, EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) — 89 mln. JAV dolerių. Naujasis žaidėjas akimirksniu atsikirpo beveik penktadalį rinkos. Artimiausias jo konkurentas, tinklas „Jackpot“, liko su 13 procentų. Trečiasis eilėje – tinklas „Super Slots“.
„Vulcan“ priklausė kontroliuojančiajai bendrovei „Ritzio Entertainment Group“. Šiai vadovavo Čikagos verslo mokyklos absolventas S.Kuzminas.
2004 m. paskelbta, kad po penkmečio „Ritzio“ pateiks pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), o kontroliuojančiosios bendrovės kapitalizacija sieks milijardą JAV dolerių.
„IPO aktyviai ruošėsi visas stambiųjų žaidėjų trejetas, – pasakoja buvęs tinklo „Jack pot“ vyriausiasis vadybininkas. – Tai buvo labai švarus verslas, nes mokesčiai mokėti pagal kiekvieno įrenginio pajamas. Todėl jau 2006 m. visi stambūs rinkos žaidėjai buvo baltesni už baltus“.
Nepaisant to, tikrųjų „Ritzio“ savininkų vardai nebuvo skelbiami. Tebuvo žinoma, kad 15 proc. kompanijos priklauso valdybai, o pagrindinis 60 proc. akcijų paketas – Kipre esančiai ofšorinei kompanijai.
Paslaptis greitai atsiskleidė. Kontroliuojančiosios bendrovės prezidentas S.Kuzminas buvos senas milijardieriaus Olego Boiko partneris. Susipažinę 1996-aisiais Čikagoje, jie kartu dirbo O.Boiko priklausiusiose „Finstar“ ir „EvrazHolding“. Kai turtuolis susitelkė į naują verslą, S.Kuzminas liko kartu.
S.Kuzminas 1985 m. baigė Novosibirsko universitetą, dirbo Atominės fizikos institute. Kai praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje valstybė nusisuko nuo mokslo, jis atsisuko į verslą. S.Kuzminas įkūrė kompiuterius rinkusią ir jais prekiavusią kompaniją, o 1993 m. išvyko į JAV, kur ėmėsi investicijų verslo.
Jo fondas „Russian Investments Solution“ investavo amerikiečių pinigus į sibirietiškas kompanijas, tarp kurių buvo ir Novosibirsko cheminių koncentratų gamykla, mašinų statymo susivienijimas ELSIB, Barnaulo katilų gamykla.
Po 1998 m. krizės fondas išpardavė visų turėtų rusiškų įmonių paketus ir nutraukė veiklą. Baigęs Čikagos verslo mokyklą ir susipažinęs su O.Boiko S.Kuzminas grįžo į Rusiją.
Kai 2007 m. O.Boiko pats nutarė valdyti „Ritzio“, S.Kuzminas pasitraukė iš kontroliuojančiosios bendrovės ir pardavė visą savo turėtą dalį.
„Kompanija negali turėti dviejų viršininkų, – teigė O.Boiko. – Išsiskyrėme gražiuoju, jis liko mano partneris ir ėmė plėtoti savus projektus.
2007 m., vadovaujant S.Kuzminui, „Ritzio Entertainment Group“ tapo stambiausia Rytų Europos lošimų kompanija, kurios metinės pajamos siekė milijardą JAV dolerių. Kompanija ruošėsi teikti IPO, tačiau šalies valdžia ėmė kalbėti apie lošimų verslo ribojimą ar netgi visišką draudimą. Taip ir nutiko: 2009-aisiais leista lošti keturiose skirtingos šalies kraštuose buvusiose zonose.
„Ritzio“ lošimų verslą nustūmė į užribį, o 2010 m. pajamos iš šios veiklos susitraukė tik iki 154 mln. JAV dolerių.
Padykėlė seniai laukė investuotojo
S.Kuzminas Rusijoje būna gana retai: JAV jis yra įkūręs nedidelį „Fintech Ventures“ fondą. Bet kaipgi atsitiko, kad atominės fizikos specialistas tapo animatoriumi?
„Mačiau, kad vaikai žiūri senus animacinius filmus, – pasakojo trijų vaikų, kurių jauniausiajam 13 m., tėvas. – Kadangi gerai supratau programavimą, žinojau, kad technologijos stipriai pasistūmėjo į priekį. Todėl atrodė, kad animacija turi būti paprastesnė. Galvoju, reikia pamėginti“.
Reikėjo geros idėjos ir atsakingo autoriaus. Juo tapo animatorius Olegas Kuzovkovas, seniai ieškojęs investuotojo filmukui apie mažą padykusią mergaitę. O.Kuzovkovas turėjo patirties dirbti su amerikiečių studijomis, o S.Kuzminui tai buvo vienas svarbiausių kriterijų.
Imtis komercijos S.Kuzminas pakvietė D.Loveiką. Jiedu buvo pažįstami dar nuo studijų metų, be to, D.Loveika dirbo keliose su S.Kuzminu siejamose kompanijose. D.Loveika greitai rado sprendimą – uždarbiauti iš prekės ženklo.
Vos dvi serijos per metus
Per pirmuosius metus sukurtos viso labo dvi animacinio filmo serijos. Pirmoji pasirodė ne itin sėkminga, ją nutarta perkurti, o serialą pristatė antroji. Pirmą sykį „Maša ir lokys“ parodytas 2009 m. pabaigoje laidoje „Labanakt, vaikučiai“.
„Tiesiog nuėjau į Rusijos valstybinę televiziją ir parodžiau pirmąsias serijas, – prisiminė D.Loveika. – Tokios animacinių filmų kokybės Rusijoje nebuvo, tad jas priėmė iš karto ir paprašė dar“.
Auditorija buvo labai susidomėjusi, tačiau kokybė kainavo. Pradžioje sukurti vieną 7 minučių trukmės seriją kainavo 250 tūkst. JAV dolerių. Dabar, atsiradus naujiems personažams, naujoms veiksmo vietoms, savikaina pakilo iki 350 tūkst. JAV dolerių. „Maša ir lokys“ veikia jau 70-yje serijų, o naudą investuotojas ėmė gauti tik praėjus 5,5 metų nuo idėjos įgyvendinimo.
„Buvo metas, kai maniau – viskas! Norėjau spjauti į pelną. Tačiau aš, kaip verslininkas, nemėgstu darbų mesti pusiaukelėje. Tad sukandau dantis ir pasakiau – einam toliau“, – atviravo S.Kuzminas.
Nori ir „Cartoon Network“, ir „Ferrero“
Šiandien studija yra pardavusi daugiau nei 150 licencijų, leidžiančių gaminti su herojais susijusias prekes. Tarp licencijų turėtojų – ir tokie vardai kaip „Ferrero“, „Danone“, „Simba Dickie Group“, teises transliuoti animacinį serialą turi „Cartoon Network“, britų „Cartoonito“, vokiečių KIKA, „Sony Music France 5“ bei ispanų „Panda“.
Iš televizijų studijai suplaukia apie 30 proc. pajamų, 60 proc. suneša licencijos, kas lieka, įkrenta iš „YouTube“. Konkrečiai apie pelną „Animaccord“ nekalba. Žinoma tiek, kad metinės kompanijos pajamos – apie 20 mln. JAV dolerių, 75 proc. įplaukų pasiekia iš užsienio.
„Serialo sėkmę lemia keli faktoriai. Pirma, ilgalaikis finansavimas. Antra, kūrėjai tinkamai pažvelgė į amžiną ir, panašu, niekada nepralaimintį faktorių – ironišką suaugusiojo ir vaiko supriešinimą. Trečia, teisingas serialo skleidimas ir licencijuotų prekių pardavimas pasaulyje“, – teigė animacinių filmų kino studijos „Sojuzmultfilm“ vadovė Julijana Slaščiova.
2016 m. gruodį „Animaccord“, kurio 90 proc. priklausė S.Kuzminui, 10 proc. – D.Loveikai, sulaukė dar vieno investuotojo. 25 proc. kompanijos įsigijo UFG fondas.
Nuo lokio – prie kvantinio kompiuterio
2012 m. pabaigoje tapo žinoma, kad S.Kuzminas ir „Parallels“ įkūrėjai Sergejus Belousovas ir Ilja Zubariovas įkūrė rizikos kapitalo fondą „Quantum Wave Fund“ (Qwave), kurio taikinys – kvantinės technologijos.
Realus kvantinis kompiuteris dar nesukurtas, tačiau fondo įkūrėjai tiki, kad iš jo galima uždirbti.
Bazinis kvantinio kompiuterio elementas – kubitas – turi fenomenalių apskaičiavimo savybių. Teigiama, kad 30-ies kubitų sistema būtų tiek pat naši, kiek geriausi superkompiuteriai. 20-ies kubitų kompiuteris vienu metu atlieka milijoną operacijų, 51-ieno – daugiau nei dviejų kvadrilijonų.
Kol kas pasauliui pavyko sukurti tik dviejų kubitų kompiuterį.
S.Kuzminas spėja, kad visavertis kvantinis kompiuteris atsiras ne anksčiau nei po ketvirčio amžiaus.
„Qwave“ investavo į keturias kompanijas, tačiau sąlyčio su kvantinėmis technologijos turi tik viena jų. Tai šveicarų „ID Quantique“. Fondas investuoja į skirtingas kompanijas, kurių veikla kaip nors susijusi su naujausiais pasiekimais fizikoje. Ir tai nebūtinai kvantinės technologijos.
Kvantinėmis technologijos užsiima ir tokie gigantai kaip IBM, „Intel“, „Google“, „Microsoft“. Galbūt kuris jų įsigis „ID Quantique“.
S.Kuzminas su partneriais jau sukūrė naują fondą, kurio kryptis – dirbtinį intelektą kuriantys projektai. Jo teigimu, tai – greičiau pasiekiamas rezultatas, kuris prisidės prie kvantinio kompiuterio kūrimo.
