Maždaug 8 eurai už ką tik sugautą ir išskrostą kilogramo šamą. Už šviežios filė kilogramą – apie 15 eurų. Tiek ši žuvis kainuoja „Merkio“ krautuvėlėje. Maždaug 17,5 euro – tokia filė kilogramo kaina elektroninėje parduotuvėje „Barbora“.
Vis dėlto šamas – pirkėjų gerokai primiršta žuvis, tad ją auginti ėmęsi verslininkai užsimojo padidinti ir jos paklausą.
Jėgas sujungė dvi šeimos
Šamai – ne tik plėšrūnai, bet ir kanibalai. Jei jau priremia badas, didesni be gailesčio sudoroja mažuosius. Jeigu prireikia, ne vieną valandą jie gali ištverti ir be vandens.
Tačiau tai ir lepios žuvys, nepakenčiančios triukšmo, šviesos, joms reikia gana šilto ir itin švaraus vandens.
Tokių žuvų auginimo ypatybes perpranta jau Kėdainių krašto ūkininko S.Gikniaus vaikai – Donatas ir jo sesuo Justina Gikniūtė-Kočetova. Maždaug prieš porą metų abiejų jų šeimos ėmėsi veiklos, kuri Lietuvoje vis dar yra reta.
Akademijos miestelio pakraštyje jie įsigijo seną technikos garažą, jį atnaujino ir specialiuose baseinuose ėmė auginti šamus.
„Kadangi sesuo gyvena Kėdainiuose, ji rūpinasi ir auginimu, ir mažosios bendrijos „Piscator“ administravimu. Mano darbai – žuvų bei jų produktų pardavimas ir reklama“, – pasakojo 37 metų D.Giknius.
Jis pats gyvena Vilniuje, čia vadovauja „Promo“ reklamos agentūrai ir derina abi veiklas.
Nenori būti samdiniai
„Norėjome savo verslo. Tuo metu, kai nusprendėme kurti šamų ūkį, ir aš, ir sesuo dirbome kaip samdomi darbuotojai. Dirbame kitus darbus ir šiuo metu.
Sesuo Justina turi ir kitokio smulkiojo verslo, aš – irgi. Bet šamų ferma yra tai, ką patys sukūrėme“, – kalbėjo D.Giknius.
Juodu kilę iš Vainotiškių kaimo, kuriame jų tėvas S.Giknius augina javus. Svarstydami, kokios veiklos imtis, Justina su Donatu laikėsi nuostatos, kad tai turi būti kelias, vedantis link produktų gamybos.
„Jei iš kviečių ar avižų gamintume dribsnius, reikėtų didelių investicijų. O konkurencija šioje rinkoje ir taip didelė.
Vertinome ir tai, ar verslo idėjai būtų galima gauti ES fondų paramos. Pastaruoju metu Europoje plėtojama žuvivaisa ne atviruose vandens telkiniuose, bet uždarose patalpose. O šviežių, geros kokybės žuvų poreikis yra didelis.
Europiečiai net du trečdalius žuvų atsigabena iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Kinijos, Irano. Tačiau auginimo procesų ten neįmanoma kontroliuoti.
Tuo metu uždarose patalpose plėtojama žuvivaisa yra ir ekologiška, ir tausojanti gamtą“, – pasakojo D.Giknius.
Šamų ūkio bendraturtis tikino, kad žuvys, auginamos atviruose vandens telkiniuose, nėra tokios kokybiškos, kokios užauga uždaruose baseinuose.
„Juk lauke pakanka ir nedidelės bakterinės taršos, patenkančios, pavyzdžiui, su praskrendančių paukščių išmatomis, ir infekcija gali išgaišinti tūkstančius tonų žuvų. Kad taip nenutiktų, žuvininkai ligų profilaktikai naudoja, pavyzdžiui, antibiotikus“, – aiškino verslininkas.
Grūdai pasirodė netinkami
Brolio ir sesers fermoje vanduo į specialius baseinus tiekiamas iš gilaus artezinio gręžinio. Jis išvalomas – pašalinama geležis ir suminkštinamas.
Pačios žuvys auginamos tiktai šeriant sertifikuotais ekologiškais pašarais. O kodėl ne tėvo užaugintais grūdais?
„Manėme, kad galėsime tai daryti. Pasirodo, neįmanoma. Juk šamai – visaėdės plėšrios žuvys, mėgstančios šiltą vandenį. Jie mielai ryja mėsą, tad reikia specialių pašarų.
Perkame juos Danijoje, veterinarijos laboratorijoje tikriname, ar pašaruose nėra genetiškai modifikuotų sojų, kukurūzų ar kitokių augalų“, – aiškino augintojas.
Pasak D.Gikniaus, ateityje čia turėtų būti įrengtas ir perdirbimo cechas, kad savininkai patys galėtų imtis produktų gamybos ir tiekti juos vartotojams, galbūt – net ir kaimyninių valstybių.
Šiuo metu pagal užsakymus, priimamus internetu, žuvys išvežiojamos Kėdainiuose bei Vilniuje: švieži ir rūkyti šamai, šviežia arba šaldyta filė bei poros rūšių konservai.
Žuvis auginantys verslininkai nutarė susivienyti
Kad žuvis auginti ir parduoti būtų lengviau, Akademijos žuvininkai susivienijo su kitais ir įkūrė bendrovę „Rainio žuvys“. Į šį klasterį susibūrė žuvų augintojai iš Vilniaus, Prienų, Rietavo ir Kėdainių.
„Mums to reikėjo, kad galėtume parūpinti tokį kiekį žuvų, kokio reikia nuolatiniam tiekimui. Žuvų augimo greičiui įtaką daro daugybė veiksnių, pavyzdžiui, mailiaus genetika. Vieni šamukai auga itin greitai, kiti – lėčiau. Tie, kurie užauga sparčiau, netrunka suryti mažesniųjų „brolių“. Rūšiuojame šamus kas 2–3 savaites, todėl patiekti reikiamą kiekį žuvų rinkai nėra paprasta. Juoba kad žuvys Lietuvoje perkamos sezoniškai – prieš didžiąsias metų šventes. Tokiam šuoliui reikia pasiruošti“, – pasakojo D.Giknius.
Tad klasteryje vieni rūpinasi mailiumi, kiti – pašarais, treti – pardavimu. Akademijos šamų ūkis yra antras Kėdainių rajone – šamai auginami ir Surviliškio seniūnijos Kalnaberžės kaime esančioje žuvų fermoje.
