Pasak bendrovės „Kovenda” steigėjo ir savininko Tomo Bažanovo, sėkmingai veiklai Skandinavijos šalyse būtina ne tik mokėti kalbą, bet privalu ir perprasti verslo subtilybes bei įsimylėti šių šalių gyventojų kultūrą. Vykdantys čia verslą susiduria su eile kliūčių.
„Veiklą „Kovenda” pradėjo 2005 m. Lietuvoje. Iš pradžių montavome inžinerines sistemas, o 2007 m. pradėjome jas projektuoti, dirbome su žymiais Lietuvos architektais. 2008 m. pradėjome teikti statybos valdymo paslaugas, pastatėme Santariškių vyrų kliniką, renovavome pagrindinio Santariškių korpuso fasadus“, – pasakoja T. Bažanovas.
Pasak jo, atsiritus krizei, įtampą pajuto visos šalies nekilnojamojo turto, statybos kompanijos. „Kreditai ėmė spausti, užsakovai nustojo atsiskaitinėti, darbų kritiškai sumažėjo. Dirbome iš paskutiniųjų. Pajutome, kad Lietuvoje verslo nebėra, ir mūsų žvilgsnis pakrypo link užsienio. Kadangi buvau studijavęs Norvegijoje, bei puikiai mokėjau norvegų kalbą, o visos skandinavų kalbos giminingos, man artima šio regiono šalių kultūra, ėmiau galvoti apie verslą vienoje Skandinavijos šalių, kurioje nemažas statybų poreikis. Pasirinkome Švediją“, – dėsto T. Bažanovas.
Sukaupęs paskutines lėšas, verslininkas su misija išgelbėti verslą iškeliavo į Švediją. Čia visai komandai teko metus laiko darbuotis, ruošti pasiūlymus, kol įmonė gavo pirmąjį užsakymą.
Lietuviams trukdo mentaliteto skirtumai
„Švedijoje įsitvirtinti bandė ne viena lietuviška vidutinė ir stambi statybų įmonė, tačiau šiuo metu esame šioje šalyje vieni iš nedaugelio stabiliai ir sėkmingai veikiančių įmonių”, - teigia verslininkas. Jo teigimu, taip yra dėl eilės priežasčių.
Švedai iš statybos rangovų reikalauja ne tik sėkmingos patirties įrodymų, aukšto kreditingumo lygio, bet ir bendrovės politikos darbuotojų, aplinkos apsaugos klausimais. Įmonei nuolatos tenka derėtis su Švedijos darbuotojų profesine sąjunga dėl darbuotojų darbo įkainių bei sąlygų. Vykdant statybų darbus, o ir juos baigus kompanija privalo pateikti bankines garantijas.
Konkuruoti lietuviams Švedijoje sudėtinga, nors ir garsėjame konkurencinga, bei kokybiška darbo jėga. Iš tikrųjų, Lietuvoje darbo jėga nebėra pigi, daug potencialių darbuotojų yra išvažiavę į užsienį. Paskaičiavus savikainos kaštus, susidaro nemenka suma. Tuo tarpu švedai stereotipiškai tikisi, kad darbo įkainiai bus kur kas mažesni už vietinius, todėl pelningumas tik pradėjus dirbti yra menkas. Keletą metų tenka dirbti dėl reputacijos, kuri tik po to, savo ruožtu, ima nešti naudą.
Dar vienas dalykas, keliantis sunkumų lietuviams nuosekliai plėtoti verslą Švedijoje yra tai, kad neretai užsakymą gauni į ateitį, pvz., po metų. Toks verslas reikalauja daug kantrybės, resursų ir planavimo. Nepadeda ir tai, kad kultūriškai lietuviai ir skandinavai yra skirtingi žmonės.
Švedams svarbu ilgalaikiai santykiai
Švedai kuria ilgalaikius santykius – tiek su žmonėmis, tiek su kompanijomis. Jiems labai svarbu įsitikinti savo būsimo rangovo skaidrumu, patikimumu, rūpesčiu savo kompanijos darbuotojais, aplinka, darbo garantijomis. Neretai trunka ne vienerius metus, kol užsakovai įvertina rangovus bei samdo juos pelningesnėmis sąlygomis. “Kovenda” Švedijoje veikia kaip vietinė įmonė - tai būtina užsiimant verslo reikalais su šios skandinavų tautos atstovais. Visų šalies bendrovių kreditingumo istorija yra viešai prieinama, tuo tarpu kitoje šalyje registruotų įmonių duomenis patikrinti nėra taip lengva ir tai nesuteikia patikimumo. Būtent todėl „Kovenda“ Švedijoje veikia kaip švediška kompanija.
„Manau, kad „Kovendos“ sėkmės Švedijoje paslaptis yra tai, kad jaučiame nuoširdžią simpatiją švedams bei jų šalies kultūrai. Skandinavus pažįstu, kadangi dar prieš 25 metus mokiausi Norvegijoje, o po to – dešimt metų dirbau skandinavų kapitalo įmonėse. Žinau, kaip su jais kalbėti verslo klausimais“, – teigia T. Bažanovas. Pasak jo, švedai labai kuklūs. Jiems yra prasto tono ženklas atvažiuoti į verslo susitikimą prabangiu automobiliu. Net itin turtingi švedai atrodo labai paprastai bei niekada nedemonstruoja savo turtų.
Žavi nuoseklaus planavimo tradicijos
„Atsikraustėme čionai su žmona Jurgita ir dabar keturių vaikų šeimyna, nors Lietuvoje su vaikais gyvenome patogiame name, turėjome daug draugų, puikią socialinę aplinką. Bet, dar gyvenant Lietuvoje kai pradėjome darbuotis Švedijoje pastebėjau, kad „Kovendos“ užsakovai vis paklausia: „O kaip savininkas, kur savininkas?”. Supratau, kad norint pakilti aukščiau, turiu pats persikelti čia visam laikui“, - pasakoja T. Bažanovas.
Verslininkas šio savo žingsnio nesigaili. Švedai vyrą žavi savo pažangiomis nuoseklaus planavimo tradicijomis, stengimusi dėl visuomenės, bendruomenės. Verslo santykiuose, tarp įmonių vyrauja „win win’’ bendradarbiavimo principas, kai abi pusės laimi, ko tikrai dar trūksta Lietuvoje vyraujančioje verslo aplinkoje.
