Tai grindys ar lubos siūbuoja po kojomis? O gal jos visai nesiūbuoja, tik jomis vaikštantiems sukasi galva?
„Ką jūs padarėte šitam namui?“ – dinozaurų parko „Dino.lt“ direktoriaus Andriaus Aušros klausė ne vienas smalsuolis ramstydamasis į sieną. Dažnam lankytojui parūpsta, kaip žmonės gali tokiame statinyje gyventi.
Juk čia ims svaigti galva, raibuliuoja akyse, o dar pasitaiko ir tokių, kurie supykinus puola ieškoti kriauklės, bet randa tik pakibusią virš galvos.
Kuria legendas
A.Aušra šypsosi, juk jis pastatė tai, kas gyvenimą apverčia aukštyn kojom. Jis ne tik projektuodamas apvertė namą ir pririšo prie jo tiranozaurą Reksą, kad galėtų visiems pasakoti statinio kilmės legendas. Jis dar sukalė ir kreivas lubas, kurios šiaip jau turėtų būti palėpėje, bet atsidūrė po lankytojų kojomis.
Atrodytų, kad tai – tik iliuzija. Tačiau virš galvos be sustojimo dūzgianti skalbyklė, prie lubų prikibę baldai ir šeimininkų šlepetės rodo, kad tai išties pasaulis aukštyn kojomis. Net padengtas pusryčių stalas kybo virš galvos.
„Jei negera, atsistokite ant laiptų“, – patarė A.Aušra. Mat jie, kylantys iš pirmojo aukšto į antrąjį (arba atvirkščiai), vieninteliai šiame 270 kv. metrų ploto statinyje padeda atgauti pusiausvyrą ir yra sumeistrauti taip, kaip pridera.
„Reikėjo paklusti priešgaisrinės tarnybos reikalavimams. Antraip nebūtume gavę statybų leidimo“, – šyptelėjo šeimininkas.
Patenkino smalsumą
„Oi“, – klykteli moteris, sumaniusi užeiti į greta namo iš dailių lentelių sukaltą lauko tualetą. Juk viskas šiame sklype – pagal suderintą projektą. Tualetas – taip pat. Tačiau niekas nesusimąsto, kad tuomet, kai „būdelės“ skląstis – uždarytas, joje gali kas nors sėdėti. Ir ne bet kas, bet baltaskvernis ne ką mažiau nustėręs vyras. Laimei, netikras.
Į Guinesso rekordų knygą pretenduojantis pastatas, pernai spalį duris lankytojams atvėręs Klaipėdos rajone, Radailiuose, yra didžiausias Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse apverstas namas.
Pasak A.Aušros, jo žmona, kurdama šio namo interjerą, pagalvojo apie kiekvieną būstui reikalingą daiktą. Juk reikėjo patenkinti svečių smalsumą, kaip šeimininkai įsikūrė, kur miega, kuo apsikloja, kokiu automobiliu važinėja.
Pavyzdžiui, Radailių namo šeimininko automobilis – 1972-ųjų gamybos „vabalas“, kuris, apvirtus namui, liko kyboti aukštybėse. Kita šeimininko nuosavybė – garaže esanti alaus skardinių kolekcija, kaupta gerą dešimtmetį. Joje yra per 800 eksponatų, suvežtų iš įvairių pasaulio valstybių.
Statė sau, pastatė kitiems
„Žmonės įsitikinę, kad sukvailiojome ir pasistatėme šį namą sau gyventi. Bet tai – jau praeitis. Mat kai meilės išsiilgęs Reksas apvertė namą, teko išsikraustyti kitur, įstatyti į balkoną duris ir iš lankytojų už įėjimą imti pinigus“, – istoriją suraitė A.Aušra.
Prieš tai, kol ėmėsi statybų, jis pats Europoje aplankė ne vieną apvirtusį statinį. Vaikščiojo po juos, žiūrėjo, matavo, stebėjo. Ir sukūrė viziją tokio statinio, kokį norėjo matyti Žemaitijoje. O dabar viliasi, kad protą aptemdantis statinys į dinozaurų parką privilios ir tuos lankytojus, kurie jame jau yra buvę. „Pernai dinozaurų parką aplankė 120 tūkst. žmonių (kas antras jų – latvis), o šiemet tikimės sulaukti ir 180 tūkst. Nes namas ir yra tas masalas – ta naujiena, kurios jie, palikę parke vaikus, patys ateina pamatyti“, – užsiminė pašnekovas.
Taip iškilęs ir apvirtęs prie dinozaurų parko vartų šis 6 asmenų šeimai skirtas būstas jau pradėjo šeimininkams uždirbti pinigus – investicijos ėmė grįžti kapsėdamos po lašą: po 5–6 eurus už bilietą.
Šis apverstas namas yra naujausias statinys poilsio ir pramogų komplekse Radailių dvaro teritorijoje.
Pirmiausia buvo žuvys
„Prieš šešiolika metų šioje vietoje pastatėme porą pirčių. Bandėme keletą metų gyvuoti, jas išlaikydami. Po to pakilo ir pats „Radailių dvaras“ – atidarėme kavinę. Ir maždaug per penkerius metus tapome Klaipėdos krikštynų sostine.
Būdavo, kai vasarą per dieną Klaipėdoje pakrikštijami kokie 5–7 vaikai. Žmonės iš bažnyčios traukdavo pas mus toliau švęsti krikštynų, mat pamatė, kad čia – ir gražu, ir ramu, ir vaikų nereikėjo ganyti, mat po teritoriją jie galėjo lakstyti kiek tik nori.
Pradėjome sukti galvą, ką gi dar pasiūlyti svečiams su vaikais, nes šeimos ir yra pagrindiniai mūsų klientai. Viena iš minčių ir buvo dinozaurų parkas“, – parko ir dvaro šeimininkas papasakojo verslo kilmės istoriją.
Pamatę tokį dinozaurų parko verslo planą, bankai A.Aušrai atsukdavo nugarą – žmogui, kuris pats ne vienerius metus yra dirbęs banke.
„Matydavau, kokius verslo planus atsinešdavo žmonės, prašantys jiems finansavimo. Maniškis juos gerokai pranoko. Bet bankai vis tiek muistėsi aiškindami, kad to, ką sumaniau, dar niekur nebuvo.
Pasiteisins verslas ar ne? Rizika išties buvo, bet buvo ir tų, kurie juo patikėjo. Ir per kelerius metus mes atidavėme paskolą. Taigi milijono dar neuždirbome, bet stengiamės – bus ir naujų projektų“, – patikino dinozaurų parko sumanytojas, kadaise Radailiuose rūkęs žuvis, maitinęs per perpardavinėtojus jomis Palangą, o vėliau ėmęsis poilsio ir pramogų verslo.
Maža to, jį susiradę baltarusiai pasiūlė investuoti jų sostinėje. Ir štai jau trečias sezonas, kaip dinozaurai riaumoja greta Minsko zoologijos sodo esančiame parke.
Sukirtus rankomis su Vilniaus “Ozo“ prekybos centro savininkais, A.Aušra gerokai kuklesnį nei Radailiuose dinozaurų parką įkūrė ir ant jo stogo.
