Taip galvoja ir miesto žmonės, kurių retas žino, kuo skiriasi, tarkim, karvė žindenė nuo melžiamos karvės. Tad pats laikas būtų išsprukti iš miesto ir nuvažiuoti į kokį nors gyvulių ūkį, auginantį, pavyzdžiui, mėsinius limuzinų veislės galvijus. Lipšnius gražuolius, kurie, kaulindami skanėstų, aplaižo užsižioplinančius svečius nuo galvos iki kojų.
Juolab kad tokia proga jau yra. Mat savaitgalį, gegužės 27-28 dienomis, Lietuvoje duris lankytojams atvers kelios dešimtys įvairių ūkių. Vienas iš jų – Kelmės rajone, Stulgiuose esantis Arūno Rutkausko limuzinų ūkis. Iš jo fermos į laukus neseniai buvo išginta apie 60 veislinių galvijų.
Parodo ir pamoko
A.Rutkauskas – nepaprastas ūkininkas. Jis yra ir veterinarijos gydytojas, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vedėjas.
Rasos ir Arūno Rutkauskų šeima gyvena Kaune, jame mokosi ir abu vaikai – trylikametis Eimantas bei jaunėlesnė Ugnė. Tad, įveikę miesto darbus, ir tėvai, ir vaikai skuba į savo limuzinų ūkį, esantį už gero šimto kilometrų.
Išskirtinis šio ūkio bruožas – jis atviras visiems, norintiems pamatyti gyvulius. Į jį šeimininkai mielai įsileidžia ir ekskursijas, ir patys rengia edukacinę programą „Draugiški mėsiniai galvijai – ne tik maistas, bet ir bendravimo džiaugsmas“, per kurią pamokoma, kaip saugiai elgtis su galvijais.
Pastarąjį sumanymą iš mokyklos parsinešė būtent vaikai. Ir Eimantas, ir Ugnė sukasi fermose tai pašerdami, tai šukuodami galvijus. Užtat jiems nuostabą nuolat keldavo tai, kad jų bendraamžiai nėra matę nei karvių, nei kitokių galvijų. Jie ir sugalvojo savo bendraamžius pakviesti į fermas „pasižmonėti".
„Vaikams esu dėkingas ir už tuos darbus, kurių pats nepadaryčiau. Jie prijaukino gyvulius. Būdavo, lenda ir lenda į fermą, nešini duona ar kitokiais gardėsiais, kol šie liovėsi bijoti žmonių“, – užsiminė A.Rutkauskas.
Prancūziškas užkratas
Limuzinų tėvynė – Prancūzija. Iš jos šios veislės mėsinių galvijų atsigabeno ir A.Rutkauskas. Tačiau kodėl nusižiūrėjo būtent limuzinus?
„Užsikrėčiau“, – šyptelėjo. – Juos augina telšiškis ūkininkas Antanas Šukio iš Telšių. Pamačiau ir užsimaniau. Šie gyvuliai – lyg „liga“, jos nebeįmanoma atsikratyti.
Netrukus susibičiuliavome su Prancūzų limuzinų augintojų asociacija, o prieš trejus metus ir pats joje nusipirkau 10 karvių žindenių. Svarbiausia perkant tokius galvijus – gera genetika. Negalima tam gailėti pinigų. Užtat ir dabar ūkininkai manęs klausinėja, kodėl mūsų gyvuliai tokie dideli. Visa tai – ir gera veislė, ir tam tikros auginimo tradicijos“.
Patys A. ir R.Rutkauskai limuzinus augina ne skerdimui, bet tolimesniam veisimui – parduoda juos kitiems ūkininkams.
Dažniausi pirkėjai yra latviai, o ir perka jie itin noriai, net nesiderėdami dėl kainos. Mat lietuviai jau yra gerokai išplėtę savo ūkius, o kaimynai dar tik vejasi.
Iki metų ūgtelėjusio buliuko kaina sukasi apie 3840 eurų , 7-8 mėnesių amžiaus telyčaitės kainuoja apie 1000 eurų, o jei parduodamos jos veršingos, tai kaina pasiekia ir 3000 eurų.
„Mūsų verslas dar labai jaunas. Teko lįsti į skolas, bet šiais metais jau atiduosime ir paskutinę paskolą. Skaičiavome ir vylėmės, kad po penkerių metų pradėsime gauti investicijų grąžos, bet viskas įvyko greičiau. Tačiau iki tol, kol atsiras pelno, mažiausiai teks laukti penkerius metus“, – kalbėjo ūkininkas.
Pasak limuzinus auginančių prancūzų, šie galvijai nėra įnoringi. Jie pritampa visur, pavyzdžiui, Ispanijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Rusijoje, Kazachstane.
Nesprunka nuo technologijų
Pririšti prie karvės uodegos. Juk taip sakoma apie galvijų augintojus. Tačiau A.Rutkauskas tokį posakį patartų kuo greičiau pamiršti. “Pats laikas į gyvulininkystės ūkius įsileisti išmaniąsias technologijas“, – patikino.
Žmonėms, kurie mieliau glosto galvijus, nei domisi, kaip ji auginami, šio ūkininko įgyta patirtis visai nerūpi. Tačiau gyvulių augintojai, ko gero, suklustų.
Anot A.Rutkausko, filmavimo kameros gyvulių fermose seniai nieko nestebina. Užtat yra naujų technologijų, kurios gerokai palengvina ūkininkų gyvenimą. Nes jiems nebereikia būti tvarte net ir tuo išskiriniu metu, kai gyvuliai laukiasi palikuonių.
„Šiemet už 3 tūkst. eurų įsigijome išmaniąją veršiavimosi stebėjimo sistemą „SmartVel“. Tai tam tikri davikliai, kurie į šeimininko mobilųjį telefoną atsiunčia žinią tuo metu, kai iki veršelio gimimo lieka maždaug 20 minučių. Gavęs signalą, įsijungiu stebėjimo kameras ir patikrinu, ar viskas gerai. Jei ne – kviečiu ir darbuotoją, ir pats skubiai važiuoju.
Tai – tik viena technologija, o jų yra daugybė. Laiko nevalia švaistyti, bet žmonės vis dar bijo naujienų“, – kalbėjo A.Rutkauskas.
Stebint išmaniajai įrangai jau gimė trys veršeliai. Be to, ji išgelbėjo ir nuo nelaimės. Atsiųstas signalas iškvietė šeimininką į fermą, ir netrukus paaiškėjo, kad gyvuliui reikia rimtos veterinarijos gydytojo pagalbos.
A.Rutkauskas kol kas vienintelis Lietuvoje turi įsigijęs tokią įrangą, kuri, siųsdama signalus, pakviečia šeimininką į fermas tada, kai gyvuliui to labiausiai reikia.
