Pakviesti į svečius lrytas.lt žurnalistai nuvyko į Kauną, kur savomis akimis galėjo stebėti tikro kraftinio alaus gamybą.
Įsikūrė vos prieš mėnesį
Atvykus į Kauną, iš pradžių apeiname nemažą ratą aplink naujai įrengtą alaus bravorą, įsikūrusį viename iš pramoninių Kauno rajonų.
Paskambiname į duris, tačiau vienas iš bravoro savininkų L.Lisauskas mus pasitinka ne iš karto, kaip pats sako, durys užrakintos, nes šiandien gamykloje darbuojasi vos pora žmonių.
Įėjus į vidų, aludaris palydi nusivilkti paltų, o paskui nusiveda parodyti, kaip šiandien atrodo vos prieš šešias savaites atidaryta alaus gamykla.
Nusivedęs į kraftinio alaus gaminimo patalpas L.Lisauskas iškart paaiškina, kad vienu katu yra išverdama apie 2 tūkst. litrų alaus, o paskui jis fermentuojamas ir brandinamas talpyklose.
„Visas alaus gaminimo procesas mums užtrunka nuo 4 iki 6 savaičių, priklausomai nuo alaus rūšies. Mes dirbtinai procesų nespartiname, nors pramonėje alų gali padaryti ir per 7 dienas. Pas mus virimo procesas nėra ilgas, paprastai partija išverdama per 12 val., fermentacija užtrunka apie savaitę, o brandinimas maždaug apie mėnesį ir ilgiau“, – apie alaus gaminimą iškart papasakoja aludaris.
Anot jo, jei gaminimo laiką lygintume su industrinio alaus gamyba, šio bravoro alus gaminamas labai ilgai: „Bet čia ir yra esminis alaus skirtumas, kad mes gamybos procesų neskatiname ir nededame chemikalų“.
Idėja iš JAV
Turėjęs savo naktinį klubą, priklausęs „RyRalio“ duetui, įkūręs net du viskio barus šiandien vyras sakosi naujovių niekada nebijojęs.
„Su kolega drauge turėjome viskio barus Kaune ir Vilniuje, daug keliavome, mums labai patiko viskio kultūra. Tas žaidimas kvapais ir skoniais man nebuvo svetimas, nes vesdavome įvairias degustacijas“, – sakė L.Lisauskas.
Vis dėlto netrukus vyras nusprendė palikti šį verslą ir savąją dalį tiesiog pardavė: „Tada mes su žmona nusprendėme porai mėnesių išvykti pailsėti į Kaliforniją, o ten man ir pradėjo patikti visa alaus kultūra“, – apie didžiąją pokyčių pradžią kalbėjo aludaris.
Tuo metu Amerikoje kaip tik vyko kraftinio alaus revoliucija, o tokią „bakteriją“ netrukus pasigavo ir pats L.Lisauskas.
Jo teigimu, Lietuvoje kraftinis alus tada dar nebuvo populiarus, tačiau toks atradimas pirmiausia aludarį patraukė ne alaus gamybai, o įkvėpė įkurti naują vietą, kur rinktinis alus būtų derinamas su itin kokybišku maistu. Taip Kaune gimė naujas „gastropub’as“, pavadinimu „Genys“.
Paprašius, šiandien jau alaus bravoro bendrasavininko ir namų aludario Jono Miežio pagalbos sudarinėjant meniu, vyrai taip susibendravo, kad netrukus jau kūrė planus, kaip savo virtą alų pardavinės „gastropub’e“, tačiau supratę, kad jo išsivirs daugiau nei gebės parduoti, nusprendė jį pardavinėti ir kitiems barams.
„Kiti barai nelabai norėjo pirkti alų su mūsų „gastropub’o“ pavadinimu, todėl dėl svajonės atidaryti savo bravorą man teko palikti „gastropub'o“ verslą“, – pasakojo aludaris.
Lengva nebuvo
Vėliau su kolega J.Miežiu L.Lisauskas išsinuomojo bravorą Maišiagaloje: „Jis daugiausia virdavo girą, bet mes su bravoru pradėjome bendradarbiauti ir tiekti alų į barus. Pirmasis mūsų alus buvo „Kalifornikacija“, – apie prieš pusantrų metų pradėtą tiekti alų pasakojo aludaris.
Kaip prisimena pats įkūrėjas, tada išsinuomotame bravore buvo nemažai trūkumų: trūko kontrolės gamyboje, reikėjo derintis kada bus atrakintos ar užrakintos bravoro durys, todėl vyrai nusprendė, kad turėti savą vietą būtų patogiau.
„Nusivylę bankais ir jų deklaruojama pagalba jaunam verslui mes sulaukėme privačių lėšų investicijų, kurias patys pritraukėme šiam verslui. Mes ieškojome patalpos, ją radome, pasirašėme nuomos sutartį su dabartiniu bravoru ir pradėjome keliauti po Europą, ieškoti tinkamos įrangos“, – apie pačią bravoro kūrimo pradžią pasakojo L.Lisauskas. Jis suskaičiavo, kad iš viso buvo investuota apie 700 tūkst. eurų.
„Turbūt niekas nėra lengva, juk esi tik pradedančiojo pozicijoje, nes yra labai daug procesų, daug naujų dalykų“, – sakė vyras.
Tiesa, bravoro pavadinimą jie pasiliko tokį patį, kaip ir „gastropub’o“ – „Genys“.
„Man labai patiko mūsų pavadinimas, nes tai yra ryžtingas, užsispyręs, garsus, truputį chuliganiškas paukštis, kuris laužo taisykles, gyvena kitų paukščių rievėse. Man patiko pavadinimas ir nusprendėme, kad būtent taip ir turi vadintis alus“, – pavadinimo prasmę ir reikšmę aiškino aludaris.
Pasak vyro, toliau verslas plėtojosi savaime, nors iš pradžių Lietuvoje kraftinio alaus entuziastų nebuvo labai daug.
Padėjo patirtis
Kaip dabar teigia, kuriant aludarystės verslą L.Lisauskui labai padėjo patirtis, kurios jis turėjo sukaupęs iš savo ankstesnių verslų.
„Aš pats, atėjęs iš barų verslo, žinau, ko reikia barų verslui. Baras nenori girdėti, kad, pavyzdžiui, tiekėjas neturi alaus arba kažkas yra negerai dėl kokybės. Aš viską puikiai supratau, todėl, manau, kad man padėjo tos turimos žinios, nes žinau, ką reiškia stovėti kitoje barikados pusėje ir taip bendrauti mums tiesiog buvo paprasčiau“, – apie naudingą patirtį kalbėjo verslo įkūrėjas.
Pasak jo, šiandien kompanija bendradarbiauja su 50 barų Lietuvoje: „Su užsieniu kol kas nedirbame, tačiau turime nemažai užklausų.“
Skonį išbando namų laboratorijoje
Kol kas įmonė parduoda keturias alaus rūšis, tačiau ateityje neslepia norintys išleisti ir daugiau.
Paklaustas apie savo klientus, žmones, į kuriuos yra orientuojamasi gaminant alų, L.Lisauskas nesutrinka ir nieko nelaukęs juos apibūdina.
„Tai žmogus, kuris ieško skonių, nepriklausomai nuo produkto ar tai būtų maistas, ar gėrimas. Tai žmogus, kuriam svarbu koks yra skonis, o ne poveikis, kalbant apie alkoholinius gėrimus. Mūsų klientas yra miesto gyventojas“, – patikslina jis.
Kaip prasitaria, už alaus gamybą įmonėje yra atsakingas J.Miežys, mat būtent jis išbando ir kuria naujus alaus skonius.
„Mes nusprendžiame, kokio alaus maždaug norėtume, tada visa komanda duodame Jonui užduotį, kad norime tokio ir tokio alaus. Tada Jonas maža partija savo namų laboratorijoje išsiverda 20 litrų, mes paragaujame ir jei jis mums pasirodo tinkamas – gaminame didelę partiją, jei ne – koreguojame receptą ir verdame dar kartą, kol išsigryniname receptą“, – apie naujų skonių atradimą pasakojo L.Lisauskas.
Iš viso įmonėje, kaip juokauja aludaris, šiandien dirba keturi su puse žmogaus: „Jonas yra mūsų aludaris, Martynas padeda Jonui ir yra aludario asistentas, kolega Evaldas užsiima pardavimais, Vilius padeda mums dėl logistikos, o aš vadovauju paradui.“
Bravore – ir ypatinga vieta
Pabaigus pokalbį L.Lisauskas aprodo ir kitas turimas bravoro patalpas bei paragina būtinai užsukti ir į vonios kambarį, mat ten – ypatinga vieta jų bravore.
Įkišę nosis pamatome ant sienos virš unitazo kabančias dvi nuotraukas: vienoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, o kitoje – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Daug komentuoti čia nereikia – tai mūsų pozicija reaguojant į alkoholio kontrolės įstatymo pataisas“, – iškart paaiškino L.Lisauskas.
Straipsnis yra projekto „Verslo genas“ dalis, kuris vykdomas kartu su didžiausia aviacijos įmonių grupe Rytų Europoje – „Avia Solutions Group“.
