Pavadinimas „Balossa“, kurį Indra pasirinko, puikiai iliustruoja tiek moterį, tiek jos kūrybą. „Kažkas Italijoje mane taip yra pavadinęs. „Balossa“ galima pavadinti šiek tiek nutrūktgalvį, juokaujantį ir gudraujantį vaiką arba suaugusį“, – pasakojo moteris.
Norėjo ištrūkti
Mada Indra domėjosi nuo mažens. Jos mama šeimai siūdavo drabužius, o mergaitė neatsitraukdavo nuo siuvimo mašinos.
44 metų Indra gimė Šiauliuose, bet jau daugiau kaip 20 metų gyvena Italijoje. „Palikti Lietuvą buvo mano svajonė. Kažkodėl nuo mažens norėjau išvažiuoti – už Lietuvos viskas atrodė taip spalvota, o čia – pilka. Tiesiog viduje jaučiau didžiulį norą ištrūkti“, – pasakojo moteris.
Ji prisiminė, kad tuo metu Italija atrodė pati egzotiškiausia šalis, tad, pirmai progai pasitaikius, Indra ten ir išvyko.
„Dabar jau 22 metus Italijoje. Tiesa, miestelyje, esančiame Šveicarijos teritorijoje, nors pasą turiu itališką. Tai labai įdomi vieta – aplink ežeras, per langus matau Šveicarijos kalnus“, – pasakojo Indra.
Pritrūko kažko išskirtinio
Idėja sukurti savo prekės ženklą Indrai atėjo pamažu. Moteris pati mėgo dėvėti baltus marškinius, bet dažnai sunkiai surasdavo kažką įdomaus ir vertą dėmesio: „Man tikrai patinkančių drabužių rasdavau vos keliose parduotuvėse, o kiti, kuriuos mielai vilkėčiau, buvo labai brangūs dizainerių kūriniai“.
Tuomet ir kilo idėja, kad pati Indra galėtų sukurti marškinius-“baltinukus“, – taip meiliai savo kūrinius vadina dizainerė.
Tuomet – mokykla Danijoje, institutas Milane, stažuotės. Besimokydama dizaino Indra laimėjo konkursą ir gavo prizą – galimybę mados meno mokytis iš garsaus Japonijos dizainerio.
„Tai mane pastūmėjo rimčiau pažiūrėti į madą. Ne tik ką nors pasiūti, bet vis dažniau susimąstyti apie savo prekės ženklą“, – pasakojo Indra. Moteris ėmėsi darbo – sumodeliavo 20 marškinių, pasiuvo juos ir nuvežė į fabriką, kad ten pagal pavyzdžius jų pasiūtų daugiau.
Moteris norėjo nešti savo marškinius į parduotuves ir tiesiog siūlyti jais prekiauti, tam reikėjo įregistruoti įmonę – taip ir gimė „Balossa“.
Pavadinimo įmonei ilgai galvoti nereikėjo. „Kažkas Italijoje mane taip yra pavadinęs. „Balossa“ galima pavadinti šiek tiek nutrūktgalvį, juokaujantį ir gudraujantį vaiką ar suaugusį. Šis žodis man labai gražiai skamba, be to, atitinka mano kuriamus marškinius, nes jie šiek tie keistesni, visuomet galima rasti įdomių detalių ar paslėptų gudrybių“, – pasakojo moteris.
Sėkmė – iš karto
Daug bandymų nereikėjo – kur tik Indra įžengdavo, visur jos marškiniai buvo sutikti su didžiausiu susidomėjimu. Šiandien „Balossa“ drabužių galima rasti 200 parduotuvių visame pasaulyje. „Daugiausia prekiaujame Italijoje, nes čia mūsų namai ir čia geriausiai sekasi, bet mano marškinius mėgsta ir arabų šalyse, Kinijoje, turime daug klientų Rusijoje“, – pasakojo dizainerė.
„Balossa“ marškiniais prekiauja prabangios parduotuvės, o Indros vardas vis garsiau skamba visame pasaulyje.
Mados industrijoje moteriai įsitvirtinti sunku nebuvo: „Nebuvo sunku ir nereikėjo didelių lėšų. Tiesiog mažai žingsniais ėjome į priekį, investuodavome tai, ką gaudavome. Buvome maži, tad ir problemos, su kuriomis susidūrėme, nebuvo didelės“, – džiaugėsi Indra.
Atiduoda visą save
Tiesa, ji pripažįsta, kad kasdienybė nelengva – mados pasaulyje nėra lengva išlikti mėgstamam ir aktualiam. Kiekvieną sezoną vietą reikia užsitikrinti iš naujo.
Didžiulės sėkmės „Balossa“ pasiekė per dvejus metus, tačiau sakoma, kad norint įsitvirtinti mados industrijoje reikia išgyventi bent trejus metus: „Tiek reikia, kad rastum nuolatinių klientų, kurie užtikrintų tavo prekės ženklo egzistavimą“.
Pradėjusi viena, šiandien Indra džiaugiasi turėdama pastiprinimą – prie jos prisidėjo kolegos. Keli žmonės dirba biure, vienas atsakingas už logistiką, kitas – už gamybą.
Indra dabar atsakinga už kūrybą – ji užsiima produktų dizainu, katalogais, nuotraukomis, modelių ir iškarpų gamyba. „Ir dabar vos spėju, nes reikia ir su prekybininkais bendrauti, ir su korespondentais“, – teigė Indra.
Ji prisipažįsta, kad pasitaiko daugybė bemiegių naktų, daugybė darbų, kuriuos būtų galima padaryti dar geriau, jei tik atsirastų šiek tiek daugiau laiko. Bet kompanija ir pati dizainerė nuolat juda į priekį, o tai – svarbiausia.
Norėtų atvežti į Lietuvą
Šiandien visos Indros svajonės susijusios su „Balossa“. Ji jaučia, kad pradeda išaugti iš baltų marškinių ir jau pradėjo kurti ir kitokius modelius.
„Noriu sukurti visą kolekciją. Jau vasarą pristatysiu didesnį asortimentą, kuriame bus ir kelnių, ir sijonų, ir kitų rūbų“, – planais dalinosi moteris.
Kitas tikslas – atidaryti savo parduotuves. „Mano svajonė – nedidelės baltinukų parduotuvėlės skirtinguose pasaulio miestuose. Jos būtų tarsi marškinių namai, kur atėjęs žmogus gali daug suprasti, pamatyti daug būdų dėvėti marškinius ir pamilti šiuos drabužius“, – pasakojo Indra.
Moteris taip pat norėtų „Balossa“ prekės ženklą išvysti Lietuvos parduotuvėse. Kol kas čia klientų prekės ženklas neturi.
„Galbūt kol kas Lietuvos rinkai mūsų produktas per brangus, bet aš visiškai tikiu, kad ir Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, kuriems mano marškiniai galėtų būti prieinami“, – tiki moteris.
