Šiandien įmonė „Baltic Filter“ savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 40 pasaulio valstybių. Naujas tikslas – užkariauti visą Afriką.
Pasinaudojo proga
„Baltic Filter“ įmonę įkūrė ir šiandien jai vadovaujantis generalinis direktorius Eidminas Kasparevičius. 1992 m. jo individuali įmonė pradėjo gaminti filtrus, o 1997 m. buvo įkurta bendrovė „Baltic Filter“.
„Tuo metu buvo visuotinis deficitas. Trūko visko, ypač automobilių detalių. Filtrų tiekimas iš Rusijos buvo sutrikęs, tad iš poreikio atsirado didžiulė paklausa“, – pasakojo E.Kasparevičius.
Radus paklausią verslo sritį verslininkui rinkoje įsitvirtinti sunku nebuvo.
„Pradžioje gaminome trijų modelių filtrus tarybinei technikai – ladoms, volgoms ir moskvičiams“, – pasakojo E.Kasparevičius.
Šiandien „Baltic Filter“ gamina įvairiausių rūšių automobilių ir pramoninius filtrus: vidaus degimo, kuro, oro tepalo, salono, filtrus hidraulinei sistemai, buitinei technikai, įvairiai specialiajai technikai.
„Pradeda po truputi galvoti apie oro vedinimo ir kondicionavimo sistemas pastatams. Kol kas tik pradžia, bet turime viziją, kad šia kryptimi galėtume plėsti gamybą“, – pasakojo kompanijos direktorius Vytas Mazuronis.
Auga viduje
„Baltic Filter“ įmonėje, įsikūrusioje Širvintų rajone, šiuo metu dirba 130 žmonių. Didžioji dalis vietinių, bet yra ir tokių, kurie važinėja iš Vilniaus ar Kauno. „Sunku rasti labiau kvalifikuotų, ypač techninės inžinerinės pramonės darbuotojų. Ir dauguma administracijos darbuotojų į darbą atvyksta iš didžiųjų miestų“, – pasakojo V.Mazuronis.
Regioninė bendrovė bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, kreipiasi į darbuotojų paieškos agentūras ir vilioja didesniais nei rajono vidurkis atlyginimais.
Jos vadovai džiaugiasi – naujam darbuotojui atėjus, jis dažniausiai čia pasilieka ilgam.
„Darome vidinius mokymus, bandome užauginti specialistus ir iš esamų žmonių. Abiejų mūsų cechų vadovai yra užaugę iš pačios gamybos. Jie perėjo visus ciklus, o dabar vadovauja kolektyvams“, – pasakojo V.Mazuronis.
Inovacijų vis daugiau
Ilgą laiką automobilių filtrų rinkoje didelių inovacijų nebuvo. „Kol daugiau dirbome su Rytų rinkomis didelių inovacijų nebuvo. Daugiau tobulinome darbo procesus, parinkdavome žaliavas“, – sakė įmonės direktorius.
Šiandien situacija kitokia – atsiranda vis naujesni modeliai, keičiasi ir vis griežtėja reikalavimai filtrams.
„Šiandien be žinių į rinką neateisi, konkurencija didžiulė, o reikalavimai – griežti“, – pasakojo V.Mazuronis.
Vis daugiau dėmesio skiriama ekologijai, tad bendrovė jau ruošiasi ekofiltrų gamybai. Tokie filtrai būtų gaminami iš ekologiškų medžiagų, lengvesni, lengvai perdirbami ir efektyvus.
Populiarėjančių elektromobilių bendrovė nebijo. Nors kai kurios Europos Sąjungos šalys sako, kad jau nuo 2040 m. į didžiuosius miestus nebeįsileis automobilių su vidaus degimo varikliais, V.Mazuronis dėl to nesibaimina.
„Pokyčiai vyksta, tačiau ne taip greitai. Gal civilizuotame pasaulyje elektromobiliai įsitvirtins greičiau, bet dar kokius 20 metų darbo tikrai turėsime nemažai. Be to lieka kitos sistemos – oro vedinimo, salono filtrų, hidraulika. Čia filtrų reikės bet kuriuo atveju“, – sakė V.Mazuronis.
Užkariauti Afriką
Šiuo metu bendrovė eksportuoja į 40 šalių, vidaus rinkoje lieka apie 8 proc. produkcijos. „Praktiškai 5 tūkst. kilometrų spinduliu į visas puses galima rasti mūsų filtrų“, – pasakojo V.Mazuronis.
Naujose rinkose įsitvirtinti nelengva. „Su Vokietija bendrauti pradėjome 2008 m., bet bendradarbiavimas prasidėjo tik po 3–4 metų. Jie žiūrėjo ar mes atitinkame jų standartus, poreikius, mes taip pat nagrinėjome rinką“, – sakė V.Mazuronis.
Naujausias „Baltic Filter“ tikslas – užkariauti Afriką. „Šiaurės Afrikoje jau įsitvirtinome. Ten gana naujas automobilių parkas, gera infrastruktūra, mažai kuo skiriasi su ES“, – kalbėjo direktorius.
Dabar bendrovė skverbiasi gilyn į vidurio ir Pietų Afriką: „Ten didžiulės valstybės, daug judėjimo, daug augančių rinkų, į kurias norėtume patekti.“
Bendrovė turi ir kitų planų, susijusių su ekofiltrų gamyba – planuojama statyti naują gamybos cechą su šiuolaikine įranga ir porą sandėlių produkcijai.
„Laukia ir kitos statybos. Jaunimas užsiprašė paplūdimio tinklinio aikštelės prie įmonės, tai tuo rūpinamės“, – juokėsi V.Mazuronis.
Straipsnis yra projekto „Verslo genas“ dalis, kuris vykdomas kartu su didžiausia aviacijos įmonių grupe Rytų Europoje – „Avia Solutions Group“.
