Užsienio aukcionuose garsiakalbių ieškojęs ir kiekvienai kolonėlei po garso stiprintuvą sukūręs K.Dapkevičius pripažino, kad pasiekta labai daug, tačiau iki tobulumo dar šiek tiek trūksta: „Žinau dar vieną vietą, kur galima padirbėti. Tai bus ir trūkstamas taškas ant raidės i.“
Mat priekabumu ir reiklumu sau garsėjantis vilnietis klausydamasis muzikos nori ne tik girdėti kiekvieną instrumentą, bet ir erdvėje pajusti muzikanto bei dainininko buvimo vietą.
O unikalius baldus iš ąžuolo kuriantis R.Navickas jau gyvena kitais rūpesčiais – menininkas suka galvą, kaip medžio gabalą paversti stilinga lempinio stiprintuvo buveine.
Sugaišo ketverius metus
Garsaus ispanų architekto Antonio Gaudi kūrinius primenančius ąžuolinius baldus kuriantis R.Navickas ir inžinierius K.Dapkevičius susitiko atsitiktinai.
Iš Šiaulių kilęs K.Dapkevičius dar paauglystėje ėmė kurti pirmuosius garso stiprintuvus, o dabar išlavinta inžinieriaus ausis yra laikoma kokybės garantu.
Idėja pagaminti būtent tokias garso kolonėles subrendo per dvejus metus. Dar tiek pat laiko prireikė, kad abiejų kūrėjų namuose atsirastų po unikalių garso kolonėlių porą.
Dabartinį skambesį pasiekti pavyko tik trečiuoju bandymu – K.Dapkevičius net tris kartus perrinko, tobulino ir derino kiekvienai kolonėlei specialiai kurtą garso stiprintuvą.
Medžiojo aukcionuose
Išvydus šių kūrėjų triūso rezultatą abejingam išlikti labai sunku – beveik 1,8 metro aukščio kolonėlių, kurių kiekviena sveria po 140 kilogramų, nepastebėti neįmanoma.
„Žinoma, po kvadratinį metrą erdvės savo būste aukoti ryžtasi ne kiekvienas, tačiau tikriems muzikos gurmanams dėl to abejonių nekyla“, – šypsojosi K.Dapkevičius.
Inžinierius nusprendė į šią garso sistemą sumontuoti tikrą retenybę – jau beveik pusšimtį metų nebegaminamus bendrovės „Isophon“ sukurtus studijinius koaksialinius garsiakalbius.
„Jie atkuria garsą, kurio šiuolaikinėmis priemonėmis iš esmės neįmanoma išgauti, – komplimentus žarstė inžinierius. – Gaila, kad per nuo 1960-ųjų prasidėjusias taupymo lenktynes šis gamintojas neatsilaikė.“
Kokybės standartu laikyta vokiečių firma „Isophon“ išnyko, bet jos tradicijas tebetęsia po „Gauder Akustik“ vėliava susibūrę specialistai.
Tiesa, šio gamintojo garso sistema įperkama toli gražu ne kiekvienam pirkėjui – už kolonėlių porą gali tekti pakloti ir 150 tūkstančių eurų.
Natūralu, kad šie legenda tapę „Isophon“ garsiakalbiai yra gurmanų graibstoma retenybė.
Todėl K.Dapkevičius sugaišo kone metus, kol aukcionuose nupirko dvi jų poras.
Gamins tik tris poras
Įspūdingose kolonėlėse įmontuoti ne tik po „Isophon“ koaksialinį aukšto ir vidutinio dažnio garsiakalbį. Viduje dar paslėpta po vieną žemo dažnio garsiakalbį ir garso stiprintuvą.
K.Dapkevičiaus ir R.Navicko duetas nusprendė sukurti ir trečiąjį kolonėlių komplektą. Jį pardavę meistrai tikisi iš dalies kompensuoti savo išlaidas. Nors gamintojai apie jas nekalbėjo, akivaizdu, kad suma skaičiuojama tūkstančiais eurų.
Tarp muzikos gurmanų gerai žinomas K.Dapkevičius neabejojo, kad rasti šeimininką šioms kolonėlėms vargo nebus. Tačiau iškart apsispręsta, kad ketvirto komplekto nebebus.
„Rasti nepriekaištingos būklės „Isophon“ garsiakalbių faktiškai neįmanoma, tad tokių kolonėlių projektas neturi ateities“, – kalbėjo unikalią sistemą sukūręs, o namuose dešimt skirtingų garso kolonėlių komplektų kolekciją sukaupęs inžinierius.
Todėl svarstoma galimybė kartu kurti mažesnių garso kolonėlių projektą. Joms nereikėtų tokių garsiakalbių, o pergabenti būtų daug lengviau. Mat išskirtines garso sistemas privalu ne tik atvežti kiekvienam pirkėjui, bet ir skrupulingai priderinti esamai erdvei.
Gyvena kitais rūpesčiais
Šiaulių pašonėje gyvenantis R.Navickas sakė, kad į tobulo garso paieškas leidosi jau seniai, – muzikai neabejingas menininkas neatsispiria šiai silpnybei.
„Sukurti kolonėles yra kruvinas darbas, nes būtinas ypatingas tikslumas. Tačiau dirbant su trečiąja kolonėlių pora klaustukų jau nebebuvo“, – sakė menininkas, ilgai vargęs, kol rado auksarankį, sugebantį iš bronzos ištekinti kojas kolonėlėms.
Dabar namuose muzikos skambesiu besimėgaujantis kūrėjas suka galvą, kaip iš medžio sukurti „namus“ lempiniam stiprintuvui, nes tik jis dar gali pagerinti skambesį.
R.Navickas nebe pirmą kartą kuria kartu su bendraminčiais. Prieš kelerius metus jis dalyvavo bendrame projekte su garsiu dekoratoriumi vilniečiu Antanu Pužausku ir papuošė vienas kito namus.
