Lietuvą nuo Malaizijos skiria 8880 kilometrų, tačiau šį kelią verslininkai per metus sukaria daugybę kartų. Lietuviai investuoja ne tik į šios valstybės energetikos sektorių, bet ir dalinasi patirtimi.
Patrauklūs investuotojai
Lietuviai Malaizijoje – patrauklūs investuotojai. Maždaug prieš trejus metus aukštųjų technologijų įmones vienijanti bendrovė „BOD Group“ Malaizijoje pradėjo plėtoti saulės energijos jėgainių statybos projektus. Dvi jėgaines įmonė ten jau yra pastačiusi.
O šiemet bendrovė „BOD Group“ kartu su Aplinkos misterija šioje Pietryčių Azijos valstybėje suteikė paramą saulės jėgainių Sultono Idris universitete (UPSI) ir uoste įrengimui. Jos paskirtis – ir ekologinė, ir mokomoji.
Mat Lietuva, kaip ir kitos Jungtinių Tautų narės, yra pasirašiusi Bendrąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. Ji įpareigoja mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ne tik savo šalyse, bet padėti tai padaryti ir kitoms šalims.
„Naujausių atsinaujinančios energijos technologijų panaudojimo skatinimas bei turimų šios srities žinių ir patirties perdavimas Malaizijos ūkio subjektams“, – štai toks projektas tapo realybe.
Dėmesys – klimato kaitai
Dvi vienodo galingumo saulės jėgainės Malaizijos Perako provincijoje, Tandžong Malim mieste pradėjo veikti šių metų lapkričio 22-ą dieną.
„Tai – neeilinis įvykis. Lietuva pirmą kartą dalyvauja teikiant paramą tarptautiniams prevenciniams klimato kaitos projektams besivystančiose šalyse“, – sakė Lietuvos–Malaizijos verslo tarybos prezidentas Paulius Kunčinas. Būtent jis, gyvendamas šioje Pietryčių Azijos valstybėje, sudomino UPSI mokslininkus saulės jėgaine ir padėjo koordinuoti projektą.
„Tai ne komercinis projektas. Jį finansuoja Aplinkos ministerija kartu su „BOD Group“ įmone.
Lietuva – išsivysčiusi šalis, kuri jau yra pajėgi dalyvauti žaliosios energetikos skatinimo procesuose“, – sakė P.Kunčinas.
Bendra projekto vertė siekia 222 267 eurus. Jam Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos specialiosios programos skyrė 144 810 eurų, kitus – bendrovė „BOD Group“.
Jėgainės specifika ir nauda
Viena 30 kW galingumo saulės jėgainė yra sumontuota Lumut uoste ant specialiai pagamintos stoginės, esančios virš uosto birių krovinių konteinerio. Kita tokio paties galingumo jėgainė įrengta ant UPSI universiteto stogo.
„Tam, kad tyrimai būtų išsamūs, jėgainėse naudojami trijų tipų moduliai: pusiau skaidrūs, pilnos galios rėminiai ir pilnos galios berėmiai. Kiekvieno modulio galia matuojama atskirai.
Visas modulių celes iš abiejų pusių gaubia stiklas, tad tokie labiausiai tinkami naudoti karštoje ir drėgnoje aplinkoje“, – apie technines jėgainės specifikacijas pasakojo P.Kunčinas.
UPSI mokslininkai ir studentai jau kasdien gali stebėti, kiek jėgainė pagamina žaliosios energijos ir kokią įtaką modulių darbui daro klimatinės sąlygos. Be to, pagaminta elektros energija naudojama universiteto reikmėms.
Lumut uoste esančioje jėgainėje stebima ir tai, kokią įtaką moduliams daro drėgmė bei jūros druska. Tokia stebėsena atliekama ne šiaip sau. Kadangi žemė visur yra brangi, norima, kad atsirastų galimybių jas montuoti ant vandens – įrengti plūduriuojančių jėgainių.
Abi 60 kW galios saulės jėgainės per metus pagamins 87 300 kWh elektros energijos. Ir sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį maždaug 57 tonomis.
Lietuvai – patraukli niša
Šis projektas – tai Lietuvos galimybė užimti nišinę rinką, nes žaliosios energijos poreikis Malaizijoje yra didelis.
„Tai šalis – teršėja. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam Malaizijos gyventojui siekia kone 8 tonas. Ši valstybė perka akmens anglį Indonezijoje ir ją naudoja energijai gaminti. Šiek tiek sudeginama ir savo dujų.
Žalioji energetika jiems atrodo neįperkama. Tačiau Malaizija – valstybė, kurioje pusę paros šviečia saulė. Išplėtojus saulės jėgainių tinklą būtų galima gauti daug ekologiškos energijos. Panašu, kad Malaizija link to jau pradėjo žingsniuoti“, – kalbėjo P.Kunčinas.
