„Aukščio baimė yra įgimta. Pradėjus mokytis, aukštis mane gąsdino, reikėjo pastangų šiai baimei įveikti, tačiau pasitikėjimas savimi man padėjo šios baimės atsikratyti“, – būtent taip pokalbį, apie viena ekstremaliausių profesijų – aukštalipius, pradėjo tuo užsiimantis Darjušas Gečevskis (28 m.).
Adrenalino fanatikai
Pirmoji aukštalipio D.Gečevskio pažintis su virvėmis prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį. Būtent tada vyras pirmą kartą susidūrė su tada dar viena iš savo baimių – aukščiu.
„Tada išbandžiau laisvo kritimo šuolį su virve nuo tilto. Jis buvo maždaug 24 metrų aukščio. Man patiko ši veikla ir pradėjau tuo domėtis: ieškojau informacijos apie įrangą, virvės ir mazgus“, – apie savo pirmąją pažintį su aukščiu ir virvėmis pasakojo aukštalipis.
Tada, dar visai „žaliu“ ekstremalu susidomėjo ir šuolių su virve Lietuvoje pradininkas Arvydas Vasiliauskas.
Specialistas sutiko vaikiną pamokyti naudotis alpinisto įranga bei artimiau supažindinti su šia įdomia veikla.
„Turėdami bendros veiklos mes tapome draugais, o vėliau kartu rengdavome sistemas šuoliams su virve šokinėti nuo įvairių pastatų ir jas patys bandydavome. Greitai atsirado ir kitų entuziastų – taip susiformavo komanda – Šuolių su virve asociacija, – pasakojo D.Gečevskis.
Būtent taip aukštalipis ir sulaukė pirmųjų savo darbo užsakymų.
„Mes turėjome tam skirtos įrangos, mokėjome ja naudotis, o svarbiausia – abu labai mėgome savo veiklą. Atlikus vieną darbą, greitai sulaukdavome ir kito užsakymo. Man nereikėjo daug laiko: jau po kelių atliktų darbų supratau, kad šis darbas man yra malonus. Dabar esu laimingas, nes pomėgis tapo mano kasdiene veikla“, – pirmuosius užsakymus prisimena alpinistas.
Pakeitė gyvenimą
Dabar D.Gečevskis – įmonės „Aukštalipiai Vilniuje“ vadovas. Įmonė atlieka įvairius montavimo, išmontavimo, technikos, reklamos, įvairių renginių, žaibosaugos įrengimo, pastatų fasadų remonto bei valymo darbus.
„Pirmasis šuolis su virve man parodė, kad gyvenimas gali būti įdomus ir malonus. Tai buvo riba tarp to, kas jau buvo, ir ateities.
Susidomėjimas nauja veikla į mano gyvenimą atnešė daug permainų, sėkmingų pažinčių ir pojūčių, kurių mano ankstesniame gyvenime labai trūko. Sutikau daug įdomių žmonių, kuriuos dabar galiu vadinti savo draugais. Manau, kad dabar tapau priklausomas nuo adrenalino“, – pasakojo aukštalipis.
Nelegalus pasiekimas – 257 metrai
Tai, kad šis darbas – itin ekstremalus, tikriausiai nereikia nė sakyti, tačiau D.Gečevskiui tokių iššūkių negana. Laisvu nuo darbo metu vyras vis užsiropščia į vieną kitą aukštesnį statinį.
„Kartais lipame kur nors aukštai. Ten, kur atsiveria gražūs vaizdai. Neretai tokios vietos būna sunkiai prieinamos, tad viskas daroma nelegaliai. Lietuvoje esu užlipęs į antrą pagal aukštį statinį, jo aukštis buvo 257 metrai. Aukštis – mano aistra, tad užlipti į įdomų ar sudėtingą pastatą ne darbo metu man yra kur kas įdomiau“, – sakė aukštalipis.
Aukščiausia vieta, kurioje vyrui teko dirbti Lietuvoje – „Europos“ verslo centro stogas.
„Nuo šio stogo du mūsų komandos nariai net atliko šuolius su virve. O aukščiausia ne žmogaus, o gamtos sukurta vieta, kurioje teko dirbti – 240 metrų uola. Naudodami alpinistinę įrangą nuo jos taip pat šokinėjome. Aukštis nėra tai, ko labiausiai reikėtų bijoti. Nesėkmingai nukritus ir iš poros metrų, pasekmės gali būti labai liūdnos“, – patirtimi dalinosi D.Gečevskis.
Reikalavimai darbui – minimalūs
Pasak vyro, aukštalipiai yra tokie patys žmonės kaip ir visi kiti, tiesiog labiau mėgstantys adrenaliną.
„Aukštalipiai dažniausiai dirba ten, kur nedirba niekas. Dažnai šios vietos būna sunkiai pasiekiamos, nepatogios, purvinos. Tenka prisitaikyti prie oro sąlygų, bet aš lengvų kelių ir neieškau. Iššūkiai man patinka. Kuo sudėtingesnis darbas, tuo man įdomiau. O saugiai bei kokybiškai atlikus visus darbus, įgauni dar didesnį pasitikėjimą savimi“, – apie aukštalipio darbą pasakojo D.Gečevskis.
Vyrui gaila tik dėl to, kad tokiam svarbiam darbui keliami labai nedideli reikalavimai.
„Deja, Lietuvoje rimtesnių reikalavimų nėra. Užtenka turėti aukštalipio pažymėjimą, kuris neįrodo, kad turi specialių žinių ar moki naudotis alpinistine įranga. Lietuvoje išvis nėra tokios profesijos, tačiau yra mokymo centrai, kurie suteikia teisę dirbti pagal tarptautinius standartus „IRATA“, tačiau Lietuvoje mažai kas apie tai težino.
Užsienyje be šio atestato jokių darbų aukštyje dirbti negalima. Taip pat reikalingi ir kiti dokumentai, kaip sveikatos patikra, pirmosios pagalbos mokymų pažymėjimas ir kt.“, – apie skirtingus standartus Lietuvoje ir užsienyje pasakojo aukštalipis.
Ypatingas projektas Vokietijoje
Šiuo metu D.Gečevskis užsienyje darbuojasi prie grandiozinio projekto – viename didžiausių vandens ir pramogų parkų pasaulyje atlieka tam tikrus remonto darbus, tačiau kaip pats sako, tokia užduotis jam tikrai nėra iš lengvųjų.
„Tai yra didžiausia beatraminė konstrukcija ir ketvirtasis pagal naudingą tūrį statinys pasaulyje. Šis angaras buvo skirtas dirižablių gamybai. Dabar čia – milžiniškas vandens bei pramogų parkas. Vienas šio angaro šonas padarytas iš pripučiamos membraninės konstrukcijos.
Tai padaryta tam, kad tropinis miškas, esantis viduje, gautų pakankamai UV spindulių ir galėtų normaliai augti. Mūsų užduotis – šią membraną suremontuoti. Darbas tikrai įdomus ir neįprastas. Tiesa, pastato viduje temperatūra yra apie 30 laipsnių, o dirbti tropikuose nėra lengva“, – apie įgyvendinamą projektą pasakojo aukštalipis.
Atlyginimo neatskleidžia
Kiek, už tokį pavojingą darbą mokama aukštalipiams, D.Gečevskis nenori išduoti.
„Visi uždirba skirtingai. Atlyginimas priklauso nuo objekto, kuriame teks dirbti, darbo sudėtingumo ir, žinoma, sugaišto laiko. Vieni taupo įrangos, įrankių įsigijimo sąskaita, o kiti, priešingai, stengiasi įsigyti pačią patikimiausią ir moderniausią įrangą, nuolat atnaujinti turimus įrankius. Todėl tos pačios paslaugos skirtingose įmonėse gali kainuoti nevienodai“, – apie gaunamą atlygį už darbą sakė aukštalipis.
Paklaustas, kokia šiuo metu yra situacija su kitais darbais, vyras teigė daugiausiai jų sulaukiantis pavasarį ir vasaros pradžioje.
„Daugiausiai užsakymų būna pavasarį ir vasaros pradžioje. Prieš Kalėdas būna daug užsakymų, kurių žmonės nespėjo atlikti šiltuoju metu. Tačiau dažnai tokiems darbams jau būna per vėlu, nes langų plovimas bei fasado remontas arba dažymas galimas tik esant šiltam orui“, – pasakojo D.Gečevskis.
