Apie 60 darbo vietų vienoje įmonėje tikrai nėra mažai, ypač jei ji įsikūrusi nedideliame Rokiškio rajono miestelyje – Juodupėje.
Čia ji vadinama virvių fabriku. O į jį traukia ir amatininkai, ir menininkai, ir siuvimo ar galanterijos gaminių prekybos įmonės.
Pastaruoju metu iš Skandinavijos atvilnijusi nertų ar megztų rankinių mada virvių gamintojams – lyg razina pyrage. Pintos įvairiausių spalvų ir storio virvės iš polipropileno, poliesterio ar kitokių sintetinių siūlų pastaruoju metu rankdarbių gerbėjams yra vienos geidžiamiausių.
„Atsirado paklausa, reikia ir pasiūlos“, – neslėpė bendrovės „Duguva“ vadybininkas Modestas Bernackas.
Chemija – vietoj metalo
Guminės virvutės medicinos kaukėms ir intubaciniams vamzdeliams, virvės tinklams rišti, trosai verslinei žuvininkystei, įvairių rūšių špagatas, virvutės žaliuzėms, šokdynės, pintos virvės iš stiklo pluošto, startinės virvės žoliapjovėms, netgi siūlai, naudojami notarų. Tai – tik dalis gaminių, kurie audžiami ar neriami „Duguvoje“.
„Mūsų gaminiai yra specifiniai. Pavyzdžiui, žvejybos pramonėje pradėta keisti metalinius trosus dar tvirtesniais ir ilgaamžiškesniais, nuvytais iš labiau atsparios medžiagos – ypač didelio molekulinio tankio polietileno.
Tokie trosai padengiami specialia chemine medžiaga, kad būtų atsparūs trinčiai. Jie yra lengvesni ir kone 15 kartų stipresni už plieną, todėl vis dažniau naudojami žvejybai tralais“, – pasakojo M.Bernackas.
Dauguma šios įmonės gaminių yra iš įvairių rūšių cheminio pluošto. Tačiau yra ir tradicinių – iš susukto špagato.
Kinai tobulai kopijuoja
Vis dėlto svarbiausias „Duguvos“ gaminys – virvėlaidžiai elektriniams piemenims.
Virvių pynėjai juos gabeno ir į tarptautinę gyvulininkystės parodą „EuroTier“, neseniai vykusią Hanoveryje (Vokietija).
„Čia dalyvavome jau trečią kartą. Kaskart nuvykę matome, kad konkurencija šioje gana mažoje nišoje vis didesnė. Ant kulnų lipa ir Azijos šalių virvininkai, ir Europoje yra daug stiprių gamintojų“, – sakė M.Bernackas.
Ypač stengiasi kinai. Anot pašnekovo, parodose jie atidžiai stebi kitus dalyvius, domisi naujovėmis, jas fotografuoja. O vėliau jau atgabena ir panašių savo produktų.
„Todėl būtina tobulėti. Paroda vyksta kas porą metų, tad jei į kitą „EuroTier“ nieko naujo nenuvežtume, vėliau nė nevertėtų važiuoti“, – kalbėjo M.Bernackas.
Perka prancūzų ūkininkai
Ar virvėlaidžių užsakymai įspėja apie pokyčius gyvulininkystės sektoriuje?
„Mums sunkoka pajusti, kas vyksta Lietuvoje. Mūsų virvėlaidžiai elektriniams piemenims – eksporto prekė. Daugumą jų išgabename į Lenkiją, Prancūziją, Švediją, Italiją“, – sakė M.Bernackas. Visos šios šalys – mėsinių veislių galvijų augintojos.
Tuo metu Lietuvoje viena didžiausių „Duguvos“ užsakovių yra Pabradėje įsikūrusi įmonė „Intersurgical“, gaminanti įvairias medicinines kvėpavimo sistemas.
Jai aukštaičiai audžia elastines gumeles, kurios naudojamos kvėpavimo kaukėms ant veido prilaikyti.
Šie „Duguvos“ gaminiai su „Intersurgical“ įranga pasiekia daugybę užsienio valstybių – pastaroji įmonė eksportuoja kone 98 proc. savo produkcijos.
„Mūsų pačių eksportas sudaro apie 40 proc. visos gamybos. Į užsienį siunčiame tai, ką užsako kitos pramonės įmonės, – pavyzdžiui, starterių virvės atsiduria žoliapjoves, krūmapjoves, benzininius pjūklus gaminančiose bendrovėse“, – kalbėjo „Duguvos“ atstovas.
Paprastos buitinės virvės ar špagatai dažniau atsiduria mūsų šalies prekybos centruose.
Prekyba ir politika
Neišvengiamai gamintojų planus pakoreguoja ir geopolitiniai įvykiai.
Embargas, sustabdęs maisto produktų eksportą į Rusiją, taip pat buvo apkarpęs ir virvių užsakymus.
„Tačiau dabar Rusija sukruto, eksportas į ją ėmė augti, jau atsirado naujų klientų. Atrodytų, viskas pabrango, rublio vertė – smukusi, bet virvėlaidžių elektriniams piemenims paklausa ten auga, buičiai skirtų špagatų – taip pat“, – sakė M.Bernackas.
