1,9 euro. Tiek espresso kava kainuoja Airijoje, Dubline. 0,9 euro – tiek ji kainuoja Biržuose esančioje kavinėje „Kava plius“ („Cafe +“). 1,1 euro. Tiek ji kainuoja Maltoje.
1-1,6 euro. Tai espresso kaina įvairiuose Vilniaus kavinėse.
Tačiau Biržuose esančią kavinę „Kava plius“ nuo didžiųjų miestų skiria ne tik kainų atstumas, bet ir verslo specifika. Nes ją, kaip ir dar vieną šio miesto kavinę, priklausančią nedidelei „Šokolado gama“ įmonei, įkūrė buvę emigrantai.
Apskritai per pastaruosius porą metų šiame bene šiauriausiame Lietuvos mieste emigrantai sukūrė darbo vietų ne tik sau, bet ir kitiems, investuodami gimtinėje ne vienerius metus taupytus pinigus.
Prieš keletą metų Biržuose kavos buvo galima išgerti nebent alaus bare. O šiuo metu mieste konkuruoja jau šešios kavinės. Jauniausia jų ir yra „Kava plius“, kurią šių metų liepą atidarė Vilija Morkūnaitė su savo draugu Almantu Bružu.
Tas pačias duris, vedančias į šią kavinę, šiuo metu varsto ir sporto krepšiais nešini biržiečiai. Dažnas jų, išgėręs kavos, laiptais kyla į antrą aukštą, kur veiklą prieš porą mėnesių pradėjo sporto klubas „Big Z“ – vienintelis šiame mieste. Ir taip pat įkurtas emigrantų.
Naujokai, bet patyrę
Dirbdama Dubline Vilija Morkūnaitė tapo profesionalia barista. Pavyzdžiui, per porą valandų ji paruošdavo kone 300 puodelių išsinešti skirtos kavos. Ir tai ji darė kone dešimtį metų. Galop atėjo laikas, kai reikėjo apsispręsti, ar tai ir toliau daryti Airijoje, ar verčiau grįžti namo.
Pasak Vilijos, viskas įvyko spontaniškai. Netikėtai internete ji aptiko žinutę, kad Biržuose atsidarė kavinė ir kad jai reikia darbuotojų. Išsiuntė į ją gyvenimo aprašymą, o po savaitės jau susirovė lagaminus atgal.
„Biržuose mudu ir susipažinome. Ir ne kur kitur, bet kavinėje, kurioje dirbo iš Airijos grįžusi Vilija“, – pratarė jos draugas A. Bružas.
Jis – Edukologijos universiteto bakalauras. Tačiau, įgijęs pedagogo specialybę, Vilniuje, jis ilgai neužsibuvo.
„Supratau, kad mokytojo darbas – ne man. Norėjau savo verslo, be to, mane traukė gimtinė. Tad pažintis su Vilija buvo lemtinga. Mūsų troškimai sutapo, ir liepą mudviejų kavinė jau atvėrė duris“, – pasakojo A.Bružas.
Jiedu šiuo metu rūpinasi ne tik kava. Patys kepa morkų bei šokolado pyragą, verda avižų košę, plaka vaisių kokteilius. Bet vis tiek didžiausią dėmesį jiedu teikia kavos kokybei.
„Lietuviai dažniausiai geria ją juodą. Nes dažnas dar bijo paragauti kitokios. Prašo jos tiesiog skanios. O štai tuomet mes ir siūlome išvirti tokios, kokios jie niekada nėra gėrę“, – užsiminė V.Morkūnaitė.
Pasak A.Bružo, steigdami kavinę, jiedu stengėsi išsiversti be skolintų pinigų. V.Morkūnaitė investavo dirbant užsienyje sukauptas santaupas, A.Bružas – tai, ką pats buvo sukaupęs dirbdamas po studijų Vilniuje. Daugiausia pinigų, anot pašnekovų, prireikė įrangai įsigyti. Tuo tarpu patalpas jiedu nuomojasi.
Klube dirba kartu
Nors lankytojų gausos dar nėra, viliamasi, kad įsibėgėjus čia pat esančio sporto klubo veiklai, ir kavinėje „Kava plius“ pagausės klientų. Juoba kad „Big Z“ sporto klube jau ėmė burtis jaunų sportuojančių žmonių branduolys. Šie juk neištveria nė dienos, nenusipirkę kavos išsinešti.
Pasak klubo savininko Manto Visocko, kol kas daugiausia sportuojančiųjų yra šešiolikmečiai. Tokių jau – per 40. Be to, klube dviračius mina bei prie treniruoklių pluša nemažai moterų. Kai kurios jų – jaunos mamos, kurių vyriškiai lenkia nugarą emigracijoje.
„Investavau į sporto klubą ne šiaip sau. Ši verslo niša Biržuose buvo laisva. Ne vienas biržietis, turintis savo verslą, galvojo ir apie tai. Bet, apskaičiavęs sąnaudas, išsižadėjo idėjos.
Viena, sporto klubo darbo valandos – ilgos. Reikėtų samdyti kelis administracijos darbuotojus, kelis trenerius. Dideli ir nuomos mokesčiai. Nors tuščių patalpų Biržuose yra į valias, jų savininkai nuomos kainas yra smarkiai išpūtę.
Tad toks klubas išsilaikytų vos kelis mėnesius. O mes su drauge Živile susikūrėme sau darbo vietas. Be to, ir aš pats mokausi, bandysiu įgyti trenerio licenciją“, – kalbėjo M.Visockas.
Pats jis niekada nebuvo profesionalus sportininkas. Jis – ūkininkų vaikas, pats taip pat baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą.
„Myliu savo gimtuosius Kirdonis. Bet nepuoliau iš karto į ūkį. Studijavau, išvažiavau į užsienį, padirbau ten, grįžau, baigiau universitetą. Būdamas 23-ejų „pabėgau“ į Norvegiją, kur šešerius metus stačiau karkasinius gyvenamuosius namus.
O kai mudviem su Živile gimė dukra, nebenorėjau išvažiuoti į užsienį. Bet nebenorėjau ir kitiems dirbti, tarkim, už 500 eurų algos. Sugalvojome, kad reikia kuri savo verslą“, – kalbėjo M.Visockas.
Steigdamas sporto klubą jis investavo Norvegijoje bei savo ūkyje uždirbtus pinigus, šiek tiek jų pasiskolino ir iš bičiulių.
„Paskaičiavome, kad maždaug per 10 metų investicijos turėtų grįžti. Jei kartais viskas pakryptų į bloga, bent jau neturėsime niekam finansinių įsipareigojimų. Tai būtų tik mūsų pačių bėda“, – užsiminė pašnekovas.
Sukirto rankomis su žvaigžde
„Bendradarbiaujame su galiūnų sporto žvaigžde Žydrūnų Savicku. Jis – biržietis, tad norėjome, kad Biržuose galėtume atidaryti būtent jo vardo sporto klubą“, – sakė M.Visockas.
Jiedu su klubo administratore dirbančia Živile – verslo naujokai, tačiau jau suskubo pajusti ir tai, kad Lietuvoje dar nėra palankaus žmonių požiūrio į sportą.
„Miestui tai – naujiena. Iki šiol Biržuose tebuvo viena sportuoti tinkanti vieta – senosios sporto mokyklos treniruoklių salė. Bet joje dauguma besitreniruojančių yra sportininkai profesionalai. Ten štangas kilnoja ir trikovės gerbėjai.
Paprastiems miestiečiams galimybių sudominti sportu nėra daug. Jei tik žmonės pakelia galvą aukštyn – jei, eidami Biržų centrine gatve atplėšia žvilgsnį nuo šaligatvio, gali pamatyti ir mūsų klubo prekės ženklą. O tiems, kurie išdrįsta ateiti, stengiamės paaiškinti, kas yra sportas, kodėl gerai sportuoti“, – kalbėjo M.Visockas.
Abonementų kainos jo įsteigtame klube yra tokios pačios, kaip ir Ž.Savicko klube Molėtuose. Anot pašnekovo, mėnesiui neribotas abonementas kainuoja 33 eurus. Jei perkama ilgesniam laikui, kaina mažėja, pavyzdžiui, jei klientas įsigyja tris mėnesius galiojantį abonementą, treniruotės per mėnesį atpinga 4 eurais.
Lapkričio viduryje „Big Z“ savininkas su klientu sudarė ir pirmąją metinę sutartį. Pagal ją mėnesinis abonementas kainuoja 25 eurus.
Skaičiuodamas ir planuodamas veiklą M.Visockas nevengia atsakyti ir į klausimus tų žmonių, kurie prakalba apie emigraciją.
„Savo kailiu patyriau, kad, grįžus iš emigracijos, Lietuvoje imtis savo veiklos yra keleriopai sunkiau, nei iš karto po studijų. Visiems sakau, kad nedarytų šitos nesąmonės.
Aš tai padariau aklai, studijuodamas, nes nusivijau į Airiją išvažiavusią tuometę draugę. Pabėgau iš tėvų namų, bet po pusmečio grįžau. O po to nusižiūrėjau Norvegiją.
Jaunam atrodo, kad reikia daug pinigų, automobilių. Bet visa tai įmanoma gauti ir dirbant gimtinėje. Tereikia atkakliai siekti tikslo“, – patikino biržietis.
Xxxx
Pagalba grįžtantiems – ne pinigais
Rimantas Pauža Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius
„Emigracija buvo, ji ir išliko. Iš tikrųjų centrinė valdžia neskatina regionų politikos – visi sprendimai yra nuleidžiami iš viršaus. Mes valdome tik 10 proc. savo biudžeto.
Regionuose gyventojų skaičius akivaizdžiai tirpsta. Jie atsiduria arba užsienyje, arba didžiuosiuose miestuose. Netenkame žmonių, bet ir neturime galios jiems sulaikyti. Pagelbėti verslui tegalime trim būdais – teikdami teisines konsultacijas, gerindami infrastruktūrą ir priimdami verslui palankesnius mokesčius.
Laimei, yra žmonių, kurie jau grįžta, bet jų – vienetai. Jie tikisi, kad pasiseks ne tik sukurti verslą, bet ir jį išsaugoti. Savivaldybė jiems negali padėti pinigais. Tai nėra vieta, kur galima paprašyti išmaldos ar iš kurios pusvelčiui būtų galima išsinuomoti patalpas.
Mes padedame kitaip – investuojame į viešųjų erdvių infrastruktūtą. Jos tampa žmonių traukos centru, o tai padeda ir verslui gauti klientų.
Dar vienas savivaldybės sprendimas buvo – pakėlėme 0,1 proc. nekilnojamojo turto mokestį, bet sumažinome jį viešojo maitinimo bei turizmo paslaugų verslui. Turizmas – Biržų krašto prioritetas, nes gamybos neįstengiame finansiškai paskatinti.“
