„Whole Foods Market“, „BIG Y“, „Shop Rite“, „Highland Park Market“. Tai prekybos tinklų JAV ryrinėje pakrantėje pavadinimai, kuriuos sieja viena lietuviška prekė – sūris „Džiugas“.
Šio kietojo sūrio pavadinimą galima išvysti ir dar šešiose dešimtyse „Gourmet“ parduotuvių, esančių Naujosios Anglijos regione.
Tai ne reklama. Tai jaunos lietuvių šeimos – Konektikuto valstijoje, Hartforde, gyvenančių Astos ir Andriaus Plankių – pusantrų metų įdirbis. Būtent jie sugalvojo, kad yra Lietuvoje gaminių, kuriuos be gėdos galima siūlyti amerikiečiams.
„Bendradarbiaujame tik su amerikiečių prekybos tinklais. Neturime jokių verslo ryšių su etninėmis parduotuvėmis.
Mūsų įmonė neša žinią apie Lietuvą, todėl manome, kad etninės parduotuvės nėra pati tinkamiausia vieta geriems, aukštos kokybės lietuviškiems gaminiams. Taip, jų ir ten turi būti, bet nemanau, kad tik jose visą laiką ir užsilikti“, – sakė 33 metų A.Plankis.
Paviliojo užmojai
Asta ir Andrius nėra ekonominiai emigrantai.
Pasak A.Plankio, Lietuvoje jie turėjo gerus darbus, tačiau užvaldė idėja nuveikti šį tą daugiau, nei įmanoma gyvenant gimtinėje. Ir prieš trejus metus pora įsigijo lėktuvo bilietus „į vieną pusę“.
„Ne dėl didesnio atlygio persikėlėme per Atlantą. Mūsų sena svajonė buvo ten nugabenti gerų lietuviškų gaminių. Ir ji po truputį skinasi kelią“, – sakė A.Plankis.
Lietuvoje jo veikla buvo susijusi su transportu – vertėsi ir automobilių prekyba, ir logistika. A.Plankienė turėjo vertimų biurą – ji moka kelias užsienio kalbas.
Kodėl sūris?
Tačiau vien idėjų verslui įsukti juk nepakanka. Kaip jaunai šeimai pavyko pelnyti „Džiugo“ gamintojų pasitikėjimą?
„Tai buvo tarsi Kalėdų istorija. Tiesiog per vienas Kalėdas savo draugus amerikiečius pavaišinome „Džiugo“ sūriu. Šis gaminys yra tarsi vizitinė mūsų šalies kortelė. Jį ir anksčiau mūsų bičiuliai iš Lietuvos savo artimiesiems į Ameriką siųsdavo dovanų.
O tąkart, paragavę sūrio, amerikiečiai nustebo, kad Lietuvoje yra tokių puikių produktų. Ir ėmė vieni per kitus kalbėti, kad būtina jį atgabenti ir į Amerikos parduotuves. Kaip?
Ėmiau ir surašiau įmonei „Žemaitijos pienas“ elektroninį laišką“, – pasakojo Andrius.
Užteko to laiškelio? „Anaiptol, – nusijuokė A.Plankis. – Planavome, keitėmės informacija, kartu eksperimentavome, tikrinome rinką. Viskas sparčiau pajudėjo tada, kai Rusija paskelbė embargą ir užkirto maisto produktams iš Europos kelius. Ir štai, jau pusantrų metų „Džiugą“ kramsnoja ir amerikiečiai.“
Konteineriais neplukdo
Vis dėlto, anot pašnekovo, nederėtų teigti, kad į Ameriką iš Lietuvos atplukdoma dešimtys tonų sūrio ar kitokių prekių. Jų kiekis dar nėra didelis.
„O ir nereikia tikėtis stebuklų. Juk esame visiški naujokai svetimoje rinkoje.
Tiesa, būta žinių, kad viena Lietuvos įmonė planuoja eksportuoti 20 tonų mėsos gaminių, bet tikėti tokiais skaičiais – ir juokinga, ir graudu. Teoriškai tai įmanoma padaryti, praktiškai – sunku įsivaizduoti, kad tai gali būti tiesa.
Sūris taip pat yra naujas produktas, tiekiamas iš retai kam žinomos šalies. Reikia didžiulio įdirbio – prisibelsti, pristatyti, paaiškinti, sudominti prekybos tinklus. Juk Amerikoje – ne tūkstantis, o šimtai tūkstančių panašių produktų gamintojų. Tad pirmiausia reikia įrodyti, kodėl jiems reikia pirkti lietuvišką gaminį.
JAV – begalinė, bet tikrai ne kvaila rinka“, – kalbėjo A.Plankis.
Akmuo – į lietuvių daržą
A.Plankio nuomone, prie Jungtinių Amerikos Valstijų vairo stojantis Donaldas Trumpas didelių pokyčių užsienio prekybai nėra sumanęs.
„Vis dėlto JAV prezidento rinkimų kampanijos pradžioje buvo girdėti šūkių apie ketinamą sugriežtinti importą bei būtinybę plėtoti vietos verslą.
Tai akmuo ne tik į ES, bet ir į buvusios valdžios Lietuvoje daržą. Nes prekybos sutartis tarp ES ir JAV tebėra pakibusi. Mes, importuotojai, mokame didžiulį muito mokestį iš Lietuvos į Valstijas atgabenamiems produktams. O prekėmis, iš JAV eksportuojamoms į Lietuvą, turbūt tokio didelio mokesčio nėra“, – kalbėjo A.Plankis.
Jis – optimistas, nes tiki, kad jo ir 29 metų žmonos Astos sumanymas nebus sužlugdytas, kad pavyks iš Lietuvos importuoti ir kitokių prekių. Bet kol kas Plankių šeima į Ameriką gabena tik „Žemaitijos pieno“ gaminamą sūrį „Džiugas“. Ir prekiauja juo ne tik minėtuose prekybos tinkluose bei gurmanams skirtose parduotuvėse.
Jie Hartforde, pusiaukelėje tarp Niujorko ir Bostono, sugebėjo įkurti vienintelius Amerikoje Sūrio „Džiugas“ namus.
„Per pusantrų metų mums pavyko perprasti ir Amerikos biurokratijos reikalavimus, ir prekybos subtilumus. Tad šiuo metu „Džiugo“ sūrį tiekiame didžiausiems JAV rytinės pakrantės prekybos tinklams.
Šis gaminys padėjo mums įrodyti amerikiečiams, kad Lietuva, tokia maža šalis, gali pagaminti ypač aukštos kokybės produktų. Jie, tikėtina, pirmą kartą iš mūsų šeimos sužinojo, kad mūsų gimtinėje yra gaminių, kurie nenusileidžia sūrio karaliui „Parmesan“.
„Džiugas“ atvėrė daug kelių, kuriais bandysime atgabenti ir kitų aukštos kokybės lietuviškų maisto prekių“, – kalbėjo A.Plankis.
Ši versli šeima viliasi, kad iki kitų metų pradžios pavyks padaryti tai, ką yra sumanę, – įgyvendinti projektą „Lithuanian Pride“ („Lietuviškas pasididžiavimas“). Šiuo metu jau suplanuota, kur ir kada įvyks lietuviškų gaminių pristatymas.
Jie viliasi, kad pavyks į JAV tiekti ir daugiau produktų, tad verslą jaučiasi dėliojantys lyg iš dėlionės gabalėlių.
