Alžyre D.Henkel gyveno gerai – turėjo šeimą, dirbo ekonomikos patarėja JAV konsulate, jos vyras buvo inžinierius. Bet 1990 m. Alžyrą sudrebino pilietinis karas tarp valdžios ir įvairių islamistinių grupuočių.
D.Henkel su vyru paaukojo viską dėl gyvenimo Amerikoje. Šeima ilgai negalėjo rasti darbo pagal savo specialybę, moteris už grašius dirbo sekretore ir pardavinėjo maisto dėžutes, o vyras taip ir liko bedarbiu.
Viskas pasikeitė 1997 m., kai D.Henkel nusprendė pradėti savo grožio verslą. „Norėjau pati būti vadove, nes pavargau būti išnaudojama“, – sakė ji. Įkurta firma D.Henkel paverte multimilijoniere ir viena žymiausių verslininkių Kanados prancūziškoje Kvebeko provincijoje.
Šeimos gyvenimas – nelengvas
D.Henkel mama – iš Maroko, tėvas – vokietis, tačiau jo moteris nėra mačiusi. D.Henkel augo Alžyre, o vos sulaukusi pilnametystės buvo priversta ištekėti už savo dėdės geriausio draugo.
„Kai mama pasakė, kad turiu ištekėti už Ahmado – pašėlau. Ėmiau rėkti ir verkti“, – pasakojo D.Henkel.
Ir nors suplanuotai santuokai ji priešinosi, vėliau vyrą pamilo. „Jis buvo tobulas vyras – dosnus, protingas ir labai mylintis“, – apie jį atsiliepė moteris.
Kol vyras dirbo inžinieriumi, D.Henkel greitai kilo karjeros laiptais. JAV ambasadoje Alžyre pradėjo nuo paprasto darbo – vizų tikrinimo. Per kelis metus ji tapo ambasados ekonomikos patarėja.
Alžyre šeimos gyvenimas klostėsi puikiai, tačiau Kanadoje, į kurią jie buvo priversti bėgti, meilė ėmė blėsti. „Įtampa ir neramumai atsirado po to, kai mano vyras niekaip negalėjo susirasti darbo“, – kalbėjo D.Henkel.
Šeima išsiskyrė ir moteris dėl to iki šiol jaučiasi kalta. Ji liko viena su keturiomis dukterimis, o tai dar labiau apsunkino ir taip nelengvą gyvenimą Kanadoje.
Verslo idėja
1997 m. D.Henkel nusprendė, kad atėjo laikas pačiai imtis verslo: „Pavargau būti išnaudojama.“
Moters idėja buvo paprasta – sukurti šveičiamąją pirštinę, kurią žmonės galėtų naudoti duše. Panašios buvo naudojamos Alžyro ir Maroko pirtyse. Nešvelni, iš augalų pagaminta pirštinė masažuoja odą ir pašalina negyvas odos ląsteles.
D.Henkel tikėjo, kad ši prekė gali būti populiari, tačiau tuo metu Kanadoje ši idėja reikalavo daug paaiškinimų. Prakalbus apie šveičiamąją pirštinę, moteris neretai išgirsdavo: „Čia mes naudojame žiemines, o ne šveičiamąsias pirštines.“
Galiausiai D.Henkel surado gamintoją, kuris sutiko gaminti pirštines, o moteris pradėjo vaikščioti po grožio salonus ir siūlyti savo produktą: „Negalėjau eiti miegoti, kol neparduodavau pirštinių bent už 190 dolerių.“
Pirštinių populiarumas nuolat augo ir juo pradėjo domėtis ne tik grožio salonai, bet ir juose apsilankę klientai.
„Žmonėms mano pirštinės taip patiko, kad jie pradėjo prašyti daugiau produktų. Tuomet supratau, kad jau turiu klientų ratą ir galiu judėti toliau“, – sakė D.Henkel.
Praėjus dviem dešimtmečiams, D.Henkel įmonė pardavė milijonus pirštinių ir išsiplėtė iki grožio ir sveikatos imperijos, kuriančios kosmetiką, priemones nuo celiulito, nudegimų ar odos problemų bei turinčios laboratoriją, kurioje atliekami įvairūs tyrimai, susiję su alergenais maiste.
Juoda avis
Kvebeko regione ji išgarsėjo sudalyvavusi verslininkų realybės šou, kuriame buvo žiuri nare. Kiti 4 vertintojai buvo vyrai ir moteris teigė, kad dažnai ten jautėsi nuvertinta.
„Ši patirtis privertė mane suprasti, kad verslas yra vyrų žaidimas. Ten aš buvau tarsi juoda avis, bet laikiausi ir kovojau dėl savo vietos“, – pasakojo D.Henkel.
Apie moterį teigiamai atsiliepia ir kiti verslininkai. „Daniele kaip niekas kitas paakino Kvebeko moteris imtis verslo, dėl to ji yra žinoma ir gerbiama“, – sakė kazino „Caesars Interactive Entertainment“ vadovas M.Garberis.
Žvelgdama į savo nelengvą praeitį, D.Henkel teigia supratusi, kad žmogus visuomet turi pasirinkimą: „Net kai vyksta dalykai, kurių negali kontroliuoti, vis dar gali pats nuspręsti, kokia bus tavo reakcija į juos.“
Parengė Gintarė Valentinaitienė
