JAV verslininkė – apie įdarbintus lietuvius, pinigus ir karjerą

2016 m. liepos 4 d. 20:10
„Savo vaikams visuomet sakau, kad gyvenime jie turi daryti tai, ką nori daryti, o tada ir kiti dalykai pamažu ateis“, – kalbėjo Lietuvoje viešėjusi pasaulinės pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ viceprezidentė Molly Shea,  atsakinga už skaitmeninių paslaugų plėtrą Artimųjų Rytų, Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Rytų Europos bei NVS šalių regionuose.
Daugiau nuotraukų (7)
„Mano darbas – nesibaigiančios kelionės, bet niekada nesiliauju ilgėtis savo šeimos. Mano vyriausiam sūnui – jau 19-ka, turiu dvi paaugles dukras – 13-kos ir 16-kos metų. Sūnus studijuoja koledže Kalifornijoje, o su dukromis ir vyru esame įsikūrę Singapūre“, – kalbėjo M.Shea.
Įspūdingą karjerą finansų sektoriuje padariusi M. Shea įsitikinusi, kad daugelį žmonių nuo sėkmingų sprendimų sustabdo pokyčių baimė, o gebėjimas priimti iššūkį sau atveria naujas galimybes.
Šiandien iš 27 M.Shea komandos narių – net 20 lietuvių, ir ji įsitikinusi, kad šis sprendimas pasiteisino.
– Ar pirmą kartą lankotės Lietuvoje?
– Tikrai ne. Pirmą kartą į Lietuvą atvykau prieš trejus metus. Tuomet kaip tik buvo priimtas sprendimas steigti finansų centrą, tad atvykau norėdama susipažinti su pačia šalimi ir jos kultūra.  Pirmoji kelionė į Lietuvą buvo kaip tik pavasarį, tad maloniai nustebau, koks žalias ir gražus yra Vilnius. Pamenu, ankstų sekmadienio rytą išėjau į miestą, visur buvo daug žmonių, virė gyvenimas.
Tuomet Lietuva man šiek tiek priminė Airiją devintajame dešimtmetyje, kai nuvykau ten dirbti, o ir kompanijos darbuotojų amžiaus vidurkis buvo 20 metų, toks pats jaunatviškas kolektyvas. Tai nuteikė labai pozityviai. Kadangi ieškojome darbuotojų, tai norėjosi iš arčiau susipažinti su darbo rinkos ypatumais, kokius žmones ketiname samdyti ir kitais darbo šiame regione niuansais.
– Lietuva niekada negarsėjo kaip itin klestinčios ekonomikos šalis. Kokių stereotipų teko girdėti apie mūsų kraštą?
– Dar kartą norėčiau grįžti prie Airijos pavyzdžio. Ši šalis devintajame dešimtmetyje taip pat neturėjo stiprios ekonomikos, be to, kalbant apie Lietuvą, daugiau galvojau apie tai, kokie žmonės yra lietuviai. Ekonominiai rodikliai ne visada tiksliausiai atspindi, kokia šalis yra iš tiesų. Bet to, tai, kad šalis praeityje neturėjo stiprios ekonomikos, dar nereiškia, jog ji negali jos sukurti ateityje.
Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kai net ir mažos šalys sugebėjo sukurti puikią infrastruktūrą ir taip paskatinti vietos ekonomikos augimą. Būtent tai ir pamačiau Vilniuje – pozityviai nusiteikusį darbštų jaunimą.
– Ar lengva dirbti su komanda, kurios daugumą sudaro lietuviai?
– Tikrai labai lengva. Mėgstu su žmonėmis bendrauti atvirai ir betarpiškai, tad džiaugiuosi, kai į konkrečius klausimus sulaukiu labai konkrečių atsakymų. Kai kuriose kultūrose sprendimo paieškos prasideda nuo vaikščiojimo ratu aplink problemą, „taip“ iš tiesų reiškia „ne“ ir atvirkščiai. Su lietuviais drąsiai galima leistis į labai atviras ir naudingas diskusijas.
– Dirbate išskirtinai su Rytų Europos ir Artimųjų Rytų regionais – ar pati pasirinkote būtent šias šalis?
– Mano darbas susijęs su elektroninių paslaugų diegimu visame pasaulyje, turime savo kompanijos atstovybes 38 šalyse, verslas taip pat perkeliamas ir į skaitmeninę erdvę. „Western Union“ paslaugų tinklas išplėtotas Europoje, JAV, Kanadoje, tad natūralu, kad plečiamės ir į kitus regionus.
Aš kuruoju Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos Ramiojo vandenyno regionus. Kai kurios iš šių rinkų yra itin perspektyvios ir svarbu joms sudaryti plėtros galimybes. Šiuo metu gyvenu ir dirbu Singapūre, bet mano komanda darbuojasi Vilniuje.
– Rytų Europa turi gana savitas verslo tradicijas. Kokią pamoką teko išmokti pradėjus dirbti šiame regione?
– Žmonės vis dar įpratę siųsti pinigus per kurjerius ar pan. Ir taip šios operacijos vyksta tarsi „po stalu“, vengiama naudotis bankais ar kitomis pinigų perlaidų paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Šiuo atveju mums svarbu išsiaiškinti šios potencialių vartotojų kategorijos poreikius ir pasiūlyti jiems savo paslaugas.
– Kai tokios didelės kompanijos nusprendžia žengti į nedidelių šalių kaip Lietuva rinkas, kokie iššūkiai jų laukia?
– Nesvarbu, ar kalbame apie dideles ar mažas rinkas, norime būti matomi visur ir drauge norime plėsti savo elektroninių paslaugų tinklą visose rinkose. Šiuo metu turime apie 5 tūkst. biurų visame pasaulyje ir tikimės, kad galimybių gauti tokias paslaugas suteiks ir skaitmeninėje erdvėje įgyvendinami projektai. Pasaulis keičiasi labai greitai, vis daugiau įvairių funkcijų galima atlikti naudojantis išmaniais mobiliaisiais telefonais, tad jei finansinių paslaugų reikia čia ir dar, – žmogui būtina tokias sąlygas sudaryti.
– Pasirinkti karjerą finansų sektoriuje buvo šeimos tradicijos tąsa ar savarankiškas sprendimas?
– Gimiau Ilinojaus valstijoje, mažame miestelyje. Dirbti finansų sektoriuje buvo mano pačios pasirinkimas. Mano tėvas turėjo valymo priemonių verslą, tad nuo pat vaikystės daug keliavau, tačiau tai netrukdė įgyti ir išsilavinimą, ir praktinių žinių.
Šios kelionės teikė daug patirties bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis, tad visuomet žinojau, kad norėčiau dirbti sferoje, kuri būtų susijusi su finansais. Mano pirmasis darbas buvo susijęs su vidiniu auditu farmacijos kompanijoje, ten įsidarbinau tik baigusi mokyklą. Jau nepamenu savo pirmojo atlyginimo, bet jo užteko pragyventi.
– Jūs galite didžiuotis įspūdinga karjera finansų sektoriuje. Ar būta tokių akimirkų, kai jums buvo bandoma užsiminti, jog įžengėte į išskirtinai vyrišką sektorių?
– Viską pasako skaičiai. Kai įeini į kambarį ir esi jame vienintelė moteris, tai jau daug ką sako apie situaciją. Dabar kur kas daugiau moterų siekia karjeros. Šiandien moterys suvokia, jog pasiekti karjeros verslo sektoriuje joms yra kur kas sudėtingiau nei vyrams. Aš užaugau su šešiais broliais ir dviem seserimis, tad tam tikra prasme buvau mažuma savo pačios šeimoje ir kai kurias bendravimo su stipriąją lytimi problemas jau mokėjau sėkmingai spręsti.
– Sakoma, kad karjeros siekianti moteris turi dirbti sunkiau ir ilgiau nei vyrai, kad įrodytų, ko esanti verta, ir vis tiek gaus mažesnį atlyginimą. Sutinkate su šiuo teiginiu?
– Šiandien visuomenė tapusi sąmoningesnė ir išeičių iš tokios situacijos yra kur kas daugiau. Kaip moteris, kuriai teko visą tai pereiti, išmokau štai ką: didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų yra tai, kad vyrai mandagiai prašo atlikti užduotį, o moterys – ne. Ir jei į pateikiamus klausimus negaunama konkrečių atsakymų, prasideda „faktų“ iš po stalo traukimas.
– Ar dirbdama finansų sektoriuje kada nors pasikliaudavote moteriška intuicija?
– Taip, gal tai šiek tiek moteriškas triukas, bet jis veikia. Žinoma, visada informaciją reikia tikrinti. Moterys kur kas dažniau pasikliauja savo nuojauta nei vyrai, bet veikiausiai sėkmė slypi tame, kad moterys yra atviresnės diskusijoms. Kartais problemos sprendimas ateina sėdint prie stalo ir bandant išspręsti kokią nors užduotį  pateikus labai paprastus klausimus.
– 2008-aisiais praūžė ekonomikos krizė. Anuomet buvo teigiama, jog taip nutiko dėl to, kad žmonių išlaidos buvo didesnės už jų pajamas. Kaip manote, kokių pamokų iš to laiko taip ir neišmokome?
– Pirmiausia ateina į galvą mano vyro nuo seno kartojama mintis, kad išlaidos jokiu būdu negali viršyti pajamų. Žmonės nori naudotis tik naujais išmaniaisiais telefonais ar kitais prietaisais, nori rengtis tik tam tikrų firmų drabužiais, bet juk kiekvienas turime galimybę rinktis, kokį daiktą įsigyti.
Privalu laikytis tam tikros finansinės drausmės, nes anksčiau ar vėliau galima patekti į labai nemalonią padėtį. Reiktų labai atskirti sąvokas – daiktai, kuriuos turėti reikia, ir daiktai, kuriuos norėtųsi turėti.
– Vis garsiau kalbama apie Rusijos ekonomikos problemas, sumaištį sukėlė ir  Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš ES, kuri taip pat turi neišspręstų problemų. Ar visa tai gali prišaukti kitą globalią ekonomikos krizę greičiau nei galima tikėtis?
– Jei tiksliai tą žinočiau, veikiausiai nedirbčiau šiame darbe. Bet iš tiesų esama nuojautos, kad vėjo kryptis gali pasikeisti bet kuriuo metu ir gali atsirasti netikėtų aplinkybių. Būtent tai ir turėtų siųsti signalą, kad nedera visų investicijų nukreipti vieną linkme. Atsižvelgus į rizikos veiksnius, derėtų imtis tam tikrų atsargumo priemonių tam atvejui, jei reikalai suprastėtų. Visi labai nori greitos investicijų grąžos, bet pamiršta, kokia nestabili šiuo metu yra investavimo aplinka.
– Koks žmonių elgesys su pinigais jus vis dar stebina?
– Jau minėtas gyvenimo būdas, kai išlaidos viršija pajamas. Kartais keliaudama sunkiai suvokiu, kaip žmonės pamiršta visus finansinius rūpesčius vos įsėda į prabangų automobilį. Juk jei gali nusipirkti  vieną tokį, tai nereikia pirkti  tris ar keturis. Automobilis – transporto priemonė, kurios tau reikia norint nusigauti iš vieno taško į kitą. Tai gali būti prabangus „Mercedes“ ar pigesnis „Fiat“, bet pirminė jo paskirtis nesikeičia.
– Kokias klaidas daro žmonės siekdami sėkmingos karjeros?
– Dažniausia klaida – patirties stoka arba net ir nenoras jos įgyti. Daugeliu atveju žmonės laukia paaukštinimo ar pasiūlymo, bet, užuot įgavę kuo įvairesnės patirties, jie tiesiog plūduriuoja tame pačiame lygyje. Juk jei išmokai tam tikrų funkcijų, dar nereiškia, kad gali sustoti. Jei norite augti savo karjeros srityje, jums reikia labai įvairaus darbo patirties. Visada sakau: savo įrankių dėžėje reikia turėti jų kuo daugiau ir nuolat ją pildyti. Tam, kad įvyktų pokyčiai, būtina nebijoti išeiti iš savo komforto zonos, ir niekas kitas, tik jūs patys galite save pasitikrinti šioje situacijoje. Būtina sau mesti iššūkį, tik taip pavyks judėti į priekį.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie norėtų siekti karjeros, bet yra priversti dirbti kvalifikacijos nereikalaujantį darbą?
– Būtų prasminga ieškoti darbo, susijusio su baigtomis studijomis. Žinoma, pirmojo darbo gavimas dažnai tampa nelengva užduotimi. Turėtume  mąstyti šiek tiek atsiribodami nuo tradicinių nuostatų. Savo vaikams visada sakau:  turite daryti tai, ką  norite daryti, ir kiti dalykai pamažu ateis. Jei tikrai mėgstate kokią nors veiklą, anksčiau ar vėliau surasite puikų darbą. Kūrybingi žmonės anksčiau ar vėliau pasiekia savo – jei parodysi savo aistrą, energiją, susidomėjimą, žmonės anksčiau ar vėliau tai pamatys ir įvertins.
– Kokios asmeninės savybės padeda pritraukti sėkmę?
– Klausymas ir gebėjimas bendrauti. Jei nemoki klausyti, negali suprasti, kur slypi problema, ir sunkiai susivoki, kokie jos sprendimo svertai yra tavo rankose. Bendravimas padeda pasidalyti savo idėjų vizijomis su kitais žmonėmis, juos motyvuoti ir įkvėpti.
– „Western Union“ Lietuvoje ne kartą pelnė metų darbdavių apdovanojimus. Kas lemia tokią sėkmę?
– Viena iš kompanijos stiprybių – ryškios vizijos turėjimas. Tai leidžia žmonėms, dirbantiems kasdienį savo darbą, susieti jį su šia vizija. Stengiamės, kad mūsų darbuotojai žinoti apie siekiamus tikslus, būtų nuolat informuoti, kaip mums sekasi jų siekti kartu. Toks kuriamas ryšys ir sudaro didžiąją mūsų sėkmės dalį. Pavyzdžiui, savo atstovybėje Vilniuje galime pasiūlyti labai įvairių veiklos sričių, tad žmonės suvokia egzistuojant karjeros galimybes.
Pokalbio pabaigoje paklausta, kaip gyvenime viską spėja, pašnekovė pasakojo, jog energijos antplūdį ryte padeda pajusti vienas jau daugelį metų praktikuojamas ritualas:  ji keliasi labai anksti ir rytą pradeda sporto salėje: „Ten būnu jau penktą valandą ryto. Toks ritualas man padeda sudėlioti svarbiausius dienos tikslus ir susikaupti darbui. Pastebiu, kad žmonės sportuodami mėgsta klausyti muzikos su ausinėmis, bet aš taip nedarau – noriu aiškiai girdėti savo mintis, tai mano apmąstymų laikas.“
KarjeraPinigaisėkmė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.