Nuo dešimties metų vandensvydį žaidžiantis 45-erių S.Zabilavičius atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinei, rungtyniavo pagrindinėje Vilniaus komandoje. Jį treniravo Mykolas Sugintas, Bronius ir Liudas Putrimai. Tačiau lemtingi buvo 1990-ieji, kai prasidėjus sovietų blokadai buvo uždaryti baseinai ir visi žaidėjai išsiskirstė.
Tuo metu S.Zabilavičius sugebėjo suderinti vandensvydį su kalvio profesija, kurią įgijo būdamas 19 metų. Kaip kalvis jis greitai tapo žinomas Lietuvoje.
Kauno arkikatedrai bazilikai pagamino žvakidžių stovus ir įspūdingo dydžio aukų skrynią – jai sumeistrauti prireikė 70 kg geležies. Jos dekoracijos sukurtos iš žalvario.
„Savo darbais puošiau ir Kauno Prisikėlimo bažnyčią, Belmontą, daug dirbau Austrijoje.
Darbas nėra lengvas, todėl laisvalaikiu sportuoju, žaidžiu vandensvydį, o rytais ištisus metus maudausi ežeruose“, – sakė S.Zabilavičius.
– Ar turite geras sąlygas mankštintis?
– Gyvenu Vilniaus rajone, Ąžuolinės kaime. Ten ir mano dirbtuvės. Turiu įsirengęs skersinį, kiekvieną rytą ant jo pasimankštinu.
Kartais pabėgioju, dažnai važinėju dviračiu, kone kiekvieną rytą numinu po 25 kilometrus.
Tačiau mano širdis atiduota vandensvydžiui. Tie, kurie žaidžiame, susitinkame prie Lazdynų plaukimo baseino ir važiuojame rungtyniauti į Elektrėnus.
Beje, mano sportinė karjera būtent ir prasidėjo nuo vandensvydžio. Motina norėjo, kad išmokčiau plaukti, o netrukus jau lankiau vandensvydžio pratybas.
– Kodėl Lietuvos čempionate atstovavote ne Vilniaus „Baltic-Amadeus“ komandai, o Elektrėnams?
– Gal vilniečiams esu per sunkus, sveriu 115 kilogramų. Kita vertus, labai patinka žaisti Elektrėnų ekipoje.
Esu gynėjas, bet pažaidžiu ir kaip puolėjas. Kamuolys man paklūsta, pelnau ir įvarčių.
Po Lietuvos čempionato mane Baltarusijos veteranai pakvietė dalyvauti tarptautiniame turnyre Malagoje – jame žaidė vandensvydininkai, sulaukę 40 metų.
– O kodėl Lietuvoje nesuburiate tokios veteranų komandos?
– Būtų galima. Lietuvos čempionatas parodė, kad tokio amžiaus žaidėjų yra ne vienas.
– Kaip kalvis ar turite pakankamai užsakymų?
– Iki Naujųjų metų esu ramus, turiu užsakymų. Dirbu kiekvieną dieną, iš to gyvenu. Jau penkerius metus turiu nemažai užsakymų iš amerikiečių, kurie atvažiuoja ilsėtis į Austriją.
Pradedant vidaus ir baigiant lauko darbais. Darbus atlieku savo dirbtuvėse, o į Austriją važiuoju jų montuoti.
– Galbūt darbų padarėte ir vandensvydininkams?
– Taip, išliejau žalvarinį vandensvydžio kamuolį.
Pagaminau dovaną Elektrėnų „SC-Žaibo“ komandos rėmėjui ir žaidėjui Andriui Jankūnui, kuriam sukako 35-eri.
