Pasak R. Lapinsko, naujosios pareigos Pasaulio biomasės
energetikos asociacijoje yra ne tik jo paties ilgamečio darbo
rezultatų, bet ir Lietuvos proveržio biomasės energetikoje
įvertinimas.
„Lietuva daugeliui valstybių tapo teigiamu pavyzdžiu, kai per
sąlyginai trumpą laiką sugebėjo pasiekti energetinę nepriklausomybę
nuo rusiškų dujų monopolininko. 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo
pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos, kentėme nesąžiningus
„Gazprom“ žaidimus ir mokėjome brangiausią, politinę kainą už
dujas, o 2015 metais iš biokuro buvo pagaminta 61 proc.
centralizuotai tiekiamos šilumos.
Per tuos metus sukūrėme
reikalingą teisinę bazę ir palankią terpę veikti biokurą ir
pažangias biomasės energetikos technologijas gaminančioms įmonėms,
kuriose šiandien dirba apie 7000 specialistų, ir šis skaičius dar
gerokai augs. Pirmieji Europoje sukūrėme „Baltpool“ biokuro biržą,
kuri, pradėjusi veikti, padėjo užtikrinti kainų skaidrumą ir rinkos
efektyvumą. Iš mūsų biokuro sektoriaus sėkmės istorijų jau mokosi
ne viena Vakarų valstybė „, – sakė R. Lapinskas.
Kalbėdamas apie artimiausią veiklą Pasaulio biomasės
energetikos asociacijoje R. Lapinskas teigė, kad didžiausiais jo
iššūkiais taps kova su klimato kaita, iškastinio kuro lobizmu ir
visuotinės CO2 mokesčių politikos įtvirtinimas.
„Mokslininkų yra įrodyta, kad tam, kad pasaulio klimatas
neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais, būtina pasiekti, kad iki 2050
metų 100 proc. energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių
energijos išteklių, o iškastinis kuras nebūtų naudojamas, kad ir
kaip šios pramonės šakos lobistai siekia sau palankių sprendimų.
Biomasės energijos naudojimas sėkmingai padidino Lietuvos
atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame valstybės
energijos gamybos balanse. Neabejoju, kad biomasės energetika ir
toliau užims svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, Europos, bet ir viso
pasaulio politikoje, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl
veiksmų, mažinančių klimato kaitą. Šiandien vis aiškiau matome, kad
tam reikalinga aktyvesnė valstybių politika, nacionalinių įstatymų
peržiūrėjimas ir tokių iniciatyvų, kaip visuotinis CO2 mokestis,
įgyvendinimas. Esame pasirengę šią nuostatą kelti pasaulio mastu“,
– sakė Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas.
Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos stabdymo atvėrė kelius
sparčiau plėsti atsinaujinančią energetiką, spręsti klausimus,
susijusius su oro tarša pramonėje, transporte. Naujasis Pasaulio
biomasės energetikos asociacijos prezidentas akcentuoja būtinumą ir
galimybę naudoti biomasės energetiką šalyse, kurių indėlis į oro
taršą yra ypatingai didelis: Kinijoje, JAV, posovietinėse
valstybėse.
Pasaulio biomasės energetikos asociacija šiuo metu vienija apie
200 nacionalinių ir regioninių biomasės energetikos asociacijų,
tarptautinių kompanijų ir atsinaujinančios energetikos tyrėjų,
ekspertų bei visuomenininkų. Organizacija įsikūrusi Stokholme
(Švedija). Nuo pat savo įkūrimo 2008 m. asociacija dirba spręsdama
klausimus, susijusius su klimato kaitos mažinimu, biomasės
energetikos rinkos plėtra, biomasės darnumu, sertifikavimu,
standartizacija.
