Vyras pasakoja, kad veikla prasidėjo kaip pomėgis, kadangi jis pats – keliautojas nuo jaunystės.
„Jau 35 metus keliauju. Iš pradžių reikėjo patiems valčių, kurių nebuvo įmanoma nusipirkti. Gaminau sau, po to draugams, o po to pradėjau iš to uždirbti. Bet tai – kūryba, nes jeigu norėtume kuo daugiau pinigų uždirbti, gamintume kitaip, pigiau, paprasčiau, masiškai“, – sakė A.Barzdėnas, kurio valtys naudojamos net ekspedicijoms į Šiaurės ašigalį, Pietų Ameriką, Aliaską.
Beje, tai šeimos verslas, kadangi Alvydui padeda sūnus, juk vienos valties gamyba gali užtrukti net iki mėnesio.
Kalbant apie pačią produkciją, yra gaminamos pripučiamos plaukimo priemonės, skirtos tolimoms kelionėms, ne tik turistams, bet ir mokslininkams, geologams. Gamyba – toli gražu ne masinė, o vykdoma pagal konkrečius užsakymus. O kadangi valtys skirtos kelionėms laukinėje gamtoje, jos turi būti ir lengvos, kad galima būtų jas nesunkiai nusigabenti kartu su likusiu inventoriumi.
Gaminant naudojama dvisluoksnė technologija, kurią taiko tik rusai ir amerikiečiai. Labai svarbios yra pripučiamos kameros, kurios laiko orą, o tinkamas medžiagas joms galima pirkti tik Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Izraelyje.
„Mes naudojame Izraelio medžiagas balionams, o išoriniam apvalkui taip pat siunčiamės medžiagas iš belgų, suomių, vokiečių. Kas geriausia pasaulyje, tą ir naudojame“, – sakė A.Barzdėnas.
Beje, lietuviai – tikrai ne pagrindiniai pirkėjai. Valtys užsakomos iš įvairių šalių, ypač Rusijos, tačiau jų krizė padarė produkciją sunkiau prieinamą.
Produkcija perkama iš visų pasaulio šalių dėl paprastos priežasties – konkurentų tiesiog nėra.
„Nekuklu taip sakyti, bet konkurentų neturime praktiškai ir visame pasaulyje, kalbant apie mūsų siaurą nišą. Panašiai dirba amerikiečiai ir rusai, bet jų valtys sunkesnės, nepritaikytos konkrečiai, ten labiau masinė gamyba“, – atvirauja vandens turizmo atstovas.
Vandens turizmas reikalauja intelekto
Jau 35 metus vandens turizmu užsiimantis Alvydas Barzdėnas pats į ilgesnę kelionę užsienyje išvyksta mažiausiai kartą per metus. Dažniausiai į Skandinaviją, Rusiją, Sibirą.
„Be gamtos man sunku išgyventi, o patogumai manęs netraukia. Pradėjau keliauti 80-aisiais, esu kilęs iš kaimo ir atvažiavus į miestą gamtos trūko“, – sakė keliautojas.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent vandens turizmą, vyras atsakė, kad turi daugiau privalumų.
„Pirmąkart ėjau ant aukščiausių Uralo viršūnių, pirmyn ėjome, atgal plaukėme upe. Tada ir pamačiau, kad plaukti smagiau, galima gėrėtis vaizdais. Plaukimas – sportiškesnis dalykas, reikalaujantis ir intelekto, reakcijos plaukiant kalnų upėmis, tas traukia“, – tikino Alvydas Barzdėnas.
Jo teigimu, nekeliavusius žmones pavojingumas, ekstremalumas domina, tačiau jam tai – kasdienybė.
„Visada yra pavojus, bet reikalinga gera kvalifikacija, pasiruošimas. Yra gelbėjimosi liemenės, apsauga, tai darbinės situacijos, kuriose nieko baisaus“, – pridėjo vyras.
Organizuojami kursai
O tam, kad ekstremalios situacijos taptų darbinėmis, A.Barzdėnas, kartu su vandens turizmo sporto klubu „Vikingas“ organizuoja kursus pradedantiesiems, kurie vyksta kas metus arba kas du. Taip yra dėl to, kad norinčiųjų iš pradžių būna labai daug, bet ilgainiui jie pradingsta.
Kursų trukmė 2-3 mėnesiai, o užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Kursai ir teoriniai, ir praktiniai, o mokoma visko: keliavimo, išgyvenimo gamtoje, kaip rengtis, kaip elgtis, kaip užkurti laužą, prisitaikyti prie oro sąlygų ir netgi kaip susidaryti maršrutą nustačius upių pavojingumą.
„Manau, kad artimiausi kursai bus rudenį. Juk jei jie vyktų prieš vasarą, nespėtume nieko išmokyti, juk vien teorijos 3 mėnesiai, o ir praktikos reikia kuo daugiau, išnaudoti pavasario potvynį“, – dėstė A.Barzdėnas.
Beje, ne tik kursais, bet ir valtimis vertėtų pradėti rūpintis gerokai prieš vasarą.
„Valtis žmonės perka visus metus – gal spalį, lapkritį mažiau. Jau gruodį pradeda pirkti, o po naujų metų intensyviai dirbame prieš pavasario potvynius“, – sakė vandens turizmo atstovas.
Taip yra todėl, kad Lietuvoje pagrindinės trasos – per potvynius, po lietaus, sniego tirpimo. Tuomet srauniose upėse padaugėja vandens. Juk didelės upės nėra sraunios ir jose profesionalams nėra ką veikti.
Naujas hobis – mineralai
Kur šią vasarą vyks, A.Barzdėnas dar neapsisprendė.
„Šiai vasarai yra daug variantų, nežinau kurį pasirinksiu. Galbūt Sibiras, Altajus, Poliarinis Uralas. Važiuojame su keliais draugais, bendraminčiais“, – sakė jis.
Paprašytas įvardinti, kokia kelionė jam buvo labiausiai įsimintina, keliautojas sakė negalintis išskirti nei vienos.
„Žinot, kiekviena kelionė, kiekviena vieta graži, įsimintina. Negaliu išskirti. Patraukliausios laukinės vietos, kur gražiausia gamta“, – sakė A.Barzdėnas.
Jis, beje, prieš keletą metų pradėjo užsiimti ir mineralų paieškomis. Tai – papildomas hobis ir tikslas žygių metu.
„Ypač paskutiniu metu koncentruojamės ne tiek į plaukimą, bet į mineralų paiešką. Aš renku, kolekcionuoju, keičiuosi, perku ir parduodu. Dalyvauju tarptautinėse parodose. Žinoma, reikia daug žinoti, o aš nesu geologas, esu fizikas, bet kai įdomu, tai imi ir darai“, – pridūrė keliautojas, kuriam mineralų pardavimai kartais padeda atpirkti ir dalį kelionės.
