„Ilgą laiką dirbau su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiau kurti geresnę visuomenę, bet taip pat suvokiau, kad turiu iš kažko gyventi. Tuomet atradau socialinį verslą, kuris leidžia šiuos dalykus sujungti“, – sakė Monika Stankevičiūtė, organizacijos „Avilys“, vienijančios nevyriausybines organizacijas ir socialinius inovatorius, koordinatorė.
Padėti ir užsidirbti
„Dažnai įvairūs projektai ir socialinės programos nėra efektyvūs, nes tai trumpalaikiai dalykai, nesukuriantys ilgalaikės grąžos“, – kalbėjo M.Stankevičiūtė.
Socialinis verslas sujungia visuomenei naudingą veiklą, socialinių bei aplinkosauginių problemų sprendimą ir aiškų verslo modelį, kuris padeda šiai veiklai užsitikrinti tvarumą, o ją vykdantiems žmonėms – užsidirbti.
M.Stankevičiūtė teigia, kad socialinis verslas jai yra aukščiausia pilietiškumo forma: „Socialiniai verslininkai sugeba ne tik įvardinti problemą, nes tai padaryti nėra sunku, ne tik pasiūlyti sprendimą, bet ir prisiimti atsakomybę už to sprendimo įgyvendinimą.“
Valdo moterys
„Jei vis kalbama, kad versle dominuoja vyrai, tai socialiame versle padėtis visiškai kitokia. Tikslios statistikos nėra, tačiau kiek aš galiu sugalvoti socialinio verslo organizacijų Lietuvoje, visos jos yra valdomos moterų“, – sakė „Avilys“ koordinatorė.
Moteris mano, kad tai susiję su empatija ir sugebėjimu matyti bei mąstyti plačiau. Dažnai moterims rūpi kur kas globalesnės problemos, nei vykstnčios tik jų kieme.
„Man rūpi visa visuomenė. Kai aš mąstau apie ateitį, apie savo vaikus, aš negalvoju apie tai, kokiame name užagus mano vaikas. Aš galvoju apie tai, kokiame pasaulyje jis augs ir kokias galimybės turės“, – pasakojo M.Stankevičiūtė.
Lietuvoje – naujas reiškinys
Stankevičiūtės teigimu, socialinis verslas Lietuvoje – naujas reiškinys. Iki šiol buvo įprasta, kad nevyriausybinės organizacijos visuomenei naudingą veiklą vykdo remiamos valstybės, Europos Sąjungos ar kitų institucijų.
Šiandien atsiranda vis daugiau organizacijų, kurios yra pasiryžusios pačios užsidirbti savo socialinės veiklos vykdymui.
Socialinio verslo projektas „Draugų uogienė“ siūlo lietuviams pirkti uogienę. Iš ūkininkų yra surenkamas derliaus perteklius, o socialiai remtinos bei daugiavaikės šeimos iš jų verda uogienę, ją parduoda bei taip užsidirba.
Kavinė „Mano guru“ ne tik kviečia pasivaišinti skaniomis salotomis, bet į darbą priima bei padeda į visuomenę integruotis turintiems įvairių priklausomybių, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų ar nakvynės namų žmonėms.
Bendruomenė „CoolŪkis“ siūlo vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms savo žeme pasidalinti su miesto žmonėmis. Senoliai gali bendrauti ir perduoti savo žinias, o jaunimas – patys užsiauginti sau derliaus.
Antalieptės miestelyje įkurtas Inovacijų slėnis kuria erdvę inovacijų plėtrai ir naujų verslų vystymuisi bei į šias veiklas įtraukia vietos gyventojus.
Trūksta valstybės indėlio
M.Stankevičiūtė tiki, kad socialiai atsakingo verslo Lietuvoje vis daugės, tačiau spartesniam jo vystymuisi trūksta valstybės paramos.
Nors praėjusiais metais Lietuvoje patvirtinta nacionalinė socialinio verslo koncepcija bei priemonių jai įgyvendinti planas, trūksta teisinių apibrėžimų bei paramos, kuri, nors ir numatyta, vystoma labai lėtai.
„Iniciatyvos vyksta čia ir dabar, todėl ir problemos turėtų būti sprendžiamos kuo greičiau“, – teigė M.Stankevičiūtė.
Trūksta mokymų, kompetentingų specialistų pagalbos, norintiems pradėti socialinį verslą. „Atsiranda nemažai žmonių, kurie turi geras idėjas, kaip gali užsidirbti, bet nėra kas tokius žmones galėtų pakonsultuoti“, – sakė „Avilio“ koordinatorė.
Jos teigimu, apskritai verslumo ugdymui mūsų šveitimo sistemoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Socialinis verslas turėtų būti ypatingai skatinamas, didinant jo žinomumą bei prieinamumą.
„Keičiasi rinka, poreikiai ir vartojimas, žmonės tampa vis labiau suinteresuoti socialiniais dalykais, auga viso verslo socialinė atsakomybė“, – mano M.Stankevičiūtė. Ji tiki, kad ateityje visas verslas gali tapti socialiai atsakingu.
