Šį pranešimą lydėjo filmuota medžiaga, kaip Šveicarijos valstiečiai traukia nuo medžių ilgas makaronų gijas. Šiuo melu patikėjo daugybė televizijos žiūrovų.
Portalas hoaxes.org pateikė 10 garsiausių Melagių dienos apgaulių, kuriomis patikėjo daugybė žmonių.
10. R.Nixonas balotiruojasi į prezidentus
1992-ųjų balandžio 1-oji. Nacionalinio visuomeninio radijo laida „Talk of the Nation“ (Tautos balsas) paskelbė, kad Richardas Nixonas netikėtai vėl iškėlė savo kandidatūrą į prezidentus.
Naujosios jo kampanijos šūkis yra: „Aš nieko blogo nedariau, ir aš vėl to nedarysiu“.
Šį pranešimą lydėjo garso įrašas, kur R.Nixonas rėžė kandidato į prezidentus kalbą. Klausytojai į šį pranešimą reagavo audringai, redakcijoje netilo skambučiai, žmonės sakė patyrę šoką ir reiškė pasipiktinimą.
Tik antrojoje laidos dalyje vedantysis Johnas Hockenberry atskleidė, kad pranešimas buvo tik pokštas. Nixono balsą pamėgdžiojo komikas Richis Little`as.
9. Siddas Finchas
1985 metų balandžio mėnesio žurnalo „Sports Illustrated“ numeryje buvo paskelbta, kad amerikiečių beisbolo komanda „New York Mets“ įsigijo naujoką įžaidėją („pitčerį“) vardu Siddas Finchas, kuris gali sviesti beisbolo kamuoliuką 168 mylių per valandą greičiu – 65 myliomis per valandą greičiau nei ankstesnis rekordas.
Įdomiausia tai, kad Siddas Finchas anksčiau niekada beisbolo nežaidė, tačiau jis įsisavino „padavimo meną“ Tibeto vienuolyne. „Mets“ sirgaliai negalėjo patikėti savo sėkme ir, priimdami visas Siddo Fincho praeities keistenybes už gryną pinigą, užtvindė „Sports Illustrated“ prašymais suteikti daugiau informacijos. Bet iš tikrųjų tas nuostabusis žaidėjas egzistavo tik autoriaus George`o Plimptono vaizduotėje, kuris straipsnio paantraštėje buvo palikęs šifro raktą šiai apgavystei atskleisti.
Paantraštė buvo tokia: „He's a pitcher, part yogi and part recluse. Impressively liberated from our opulent life-style, Sidd's deciding about yoga — and his future in baseball“ (Jis yra įžaidėjas, iš dalies jogas, iš dalies atsiskyrėlis. Įspūdingai išsivadavęs iš prabangaus mūsų gyvenimo būdo, Siddas mąsto apie jogą ir apie savo ateitį beisbole“.
Pirmąsias angliško teksto žodžių raides sudėjus krūvon gauname: „H-a-p-p-y A-p-r-i-l F-o-o-l-s D-a-y — A-h F-i-b“. (Su Balandžio 1-ąja – Melagių diena – Ah Fib).
8. Londone nusileido skraidanti lėkštė
1989-ųjų kovo 31-oji. Tūkstančiai automobilių vairuotojų, važiuojančių automagistrale netoli Londono, pakėlę akis į dangų stebėjo, kaip ant jų miesto leidžiasi žėrinti skraidanti lėkštė.
Daugelis iš jų sustojo pakelėje, kad galėtų stebėti orą skrodžiantį neregėtą aparatą. Pagaliau lėkštė nusileido lauke, Londono pakraštyje, kur vietiniai gyventojai nedelsdami paskambino policijai, įspėdami apie ateivių invaziją. Netrukus policija atvyko į įvykio vietą, o vienas drąsus pareigūnas su ištiesta į priekį lazda prisiartino prie paslaptingojo orlaivio.
Kai orlaivio durys atsidarė ir pasirodė maža figūra sidabriniais rūbais, policininkas spruko atgal. Bet paaiškėjo, kad skraidanti lėkštė – tai karšto oro balionas, kuris buvo specialiai padarytas taip, kad atrodytų kaip ateivių laivas. Tuo pasirūpino Richardas Bransonas, 36-erių metų bendrovės „Virgin Records“ valdybos pirmininkas.
Šis triukas buvo jo aistros skraidyti oro balionais ir pomėgio krėsti išdaigas derinys.
R.Bransonas planavo nutupdyti „skraidančią lėkštę“ Londono Hyde parke balandžio 1-ąją. Deja, dėl nepalankaus vėjo jis nukrypo nuo kurso ir buvo priverstas nusileisti dieną anksčiau netinkamoje vietoje.
7. „Taco“ laisvės varpas
1996-ųjų balandžio 1-oji. Korporacija „Taco Bell Corporation“ oficialiai užsisakė visą puslapį reklamai, kuri pasirodė šešiuose pagrindiniuose laikraščiuse ir kurioje buvo skelbiama, kad ji nusipirko Laisvės varpą (Liberty Bell) ir pervadina jį į „Taco“ laisvės varpą (Taco Liberty Bell).
Šimtai pasipiktinusių piliečių skambino į Nacionalinį istorinį parką Filadelfijoje, kur stovėjo varpas, kad išreikštų savo pyktį. Jų nervai buvo nuraminti tik tada, kai „Taco Bell“ po kelių valandų atskleidė, kad tai tebuvo paprasčiausias pokštas.
Geriausias dienos numeris – kai Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Mike'as McCurry buvo paklaustas apie varpo pardavimą. Greitai sumetęs jis atsakė, kad Lincolno memorialas taip pat buvo parduotas. Dabar jis vadinsis Fordo Lincolno Mercury`io memorialu, sakė jis.
6. Dėl planetų išsidėstymo vienoje eilėje sumažėja trauka
1976-ųjų balandžio 1-oji. Anksti ryte duodamas interviu radijo stočiai „BBC Radio 2“ britų astronomas Patrickas Moore`as paskelbė, kad tą dieną 9 val. 47 min. įvyks astronominis reiškinys, kuris gali pasitaikyti tik kartą per gyvenimą. Plutonas atsidurs už Jupiterio, ir dėl tokio planetų išsidėstymo vienoje linijoje laikinai sumažės Žemės trauka, todėl bus galima patirti neįprastą būseną.
Pasak P.Moore`o, žmonės, pašokę į orą tiksliai tuo laiku, kai planetos išsirikiuos vienoje eilėje, trumpai pasijus it sklandą. Atėjus 9 val. 47 min., į radiją ėmė skambinti šimtai žmonių, kurie tvirtino patyrę nusakytus pojūčius. Viena moteris netgi pranešė, kad ji su savo draugėmis pakilo nuo kėdžių ir sklandė po kambarį.
5. San Serriffe
1977-ųjų balandžio 1-oji. „The Guardian“ atspausdino specialų septynių puslapių priedą, skirtą mažai respublikai San Serriffe, kurią, pasak leidinio, sudaro keletas kabliataškio formos salų Indijos vandenyne. Iš tiesų taip vadinasi tam tikras teksto šriftas.
Straipsnių serijoje su meile buvo aprašyta geografija ir šios nežinomos tautos kultūra. Dvi pagrindinės salos buvo pavadintos Upper Caisse ir Lower Caisse. Respublikos sostinė yra Bodoni, o vadovas – Generolas Pica. „The Guardian“ telefonai skambėjo visą dieną – skaitytojai norėjo plačiau sužinoti apie idilišką vietą poilsiui.
4. Sidnėjaus ledkalnis
1978-ųjų balandžio 1-oji. Milžinišką ledkalnį velkanti barža pasirodė Sidnėjaus uoste. Sidnėjaus gyventojai to tikėjosi. Dickas Smithas, vietos nuotykių mėgėjas ir verslininkas milijonierius jau seniai garsiai skelbė, kad ketina atvilkti iš Antarktidos ledkalnį. Dabar jam aiškiai tą pavyko padaryti.
Verslininkas sakė, kad ketina supjaustyti ledkalnį į mažus ledo kubelius, kuriuos jis pardavinėsiąs žmonėms po dešimt centų už vieną. Šie, iš toli atkeliavę ledo kubeliai, iš gryno gėlo Antarktidos vandens, kaip buvo žadama, turėjo pagerinti bet kokio gėrimo skonį.
Ledkalnis lėtai buvo velkamas į uostą. Vietinės radijo stotys nušvietė visą jo kelionę. Ir tik kai ledkalnis jau buvo pačiame uoste, paaiškėjo visa apgaulė. Pradėjo lyti, ir buvo nuplautos gaisro gesinimo putos bei skutimosi kremas, iš kurių šis ledkalnis ir buvo suformuotas. Ir tada pasimatė balti plastikiniai skydai, kuriuos buvo paslėpusios putos.
3. Edgecumbe ugnikalnio išsiveržimas
1974-ųjų balandžio 1-oji. Pabudusius Sitkos miesto Aliaskoje gyventojus išgąsdino pamatytas vaizdas. Iš Edgecumbe kalno kraterio virto juodų dūmų kamuoliai. Šis greta esantis ugnikalnis jau seniai nerodė jokio aktyvumo. Tad žmonės pasipylė iš namų į gatves ir išgąstingai stebėjo ugnikalnį, baimindamiesi, kad šis nubudo ir gali tuoj tuoj išsiveržti.
Laimei, veikiai paaiškėjo, kad dėl visko kaltas vietos pokštininkas vardu Porky`is Bickaras, kuris sumetė į kraterį šimtus senų padangų ir jas padegė. Taip jis norėjo apgauti miesto gyventojus, kad šie patikėtų, jog ugnikalnis prabudo.
Vietos legenda pasakoja, kad kai po šešerių metų išsiveržė šv. Elenos ugnikalnis, vienas gyventojas P. Bickarui parašė laišką, kuriame buvo tokia frazė: „Šįkart jūs nuėjote per toli“.
2. Spalvotas televizorius per akimirką
1962-ųjų balandžio 1-oji: Švedijos televizija SVT (Sveriges Television) pasikvietė savo technikos ekspertą Kjellą Stenssoną į naujienų laidą, kad šis informuotų visuomenę, jog dėl įdiegtos naujos technologijos žiūrovai gali savo nespalvotus televizorius paversti spalvotais.
Tais laikais Švedijoje televizijos laidas transliavo vienintelis kanalas, ir tos laidos buvo nespalvotos, todėl ši naujiena buvo stulbinanti.
K.Stenssonas paaiškino, kad vienintelis dalykas, ką turi padaryti žiūrovai, tai aptraukti savo televizoriaus ekraną nailonine kojine, ir dėl šviesos difrakcijos – elektromagnetinių bangų užlinkimo sklindant šviesai pro kojinės akis vaizdas televizoriaus ekrane bus spalvotas. Jis pademonstravo, kaip visas šis procesas atrodys. Tūkstančiai žmonių patikėjo šia apgaule.
Dar ir dabar daug švedų sako prisimeną, kaip jų tėvai lakstė po namus ieškodami tinkamų moteriškų kojinių vaizdui nuspalvinti.
Reguliarios spalvotosios televizijos transliacijos Švedijoje prasidėjo tik 1970 metų balandžio 1-ąją.
1. Spagečių derlius Šveicarijoje
1957-ųjų balandžio 1-oji. Įtakinga BBC naujienų laida „Panorama“ pranešė, kad dėl labai švelnios žiemos ir daug rūpesčių kėlusių spagečių straubliukų faktiško išnaikinimo Šveicarijos ūkininkai gavo neregėtą spagečių derlių. Šį pranešimą lydėjo filmuota medžiaga, kaip Šveicarijos valstiečiai traukia nuo medžių ilgas makaronų gijas. Šiuo melu patikėjo daugybė televizijos žiūrovų.
Daugelis skambino BBC ir norėjo sužinoti, kaip jiems pavyko patiems užsiauginti spagečių medį. Į tai BBC diplomatiškai atsakydavo: pamerkite spagečių „šakelę“ į skardinę su pomidorų padažu ir laukite puikių rezultatų“.
Net BBC generalinis direktorius vėliau prisipažino, kad pažiūrėjęs šią laidą įknibo į enciklopediją, norėdamas išsiaiškinti, ar tikrai spagečiai taip auginami (tačiau enciklopedijoje šia tema nebuvo jokios informacijos).
Ši televizijos laida iki šiol išlieka populiariausia.
