Ekonomikos ir finansų studijas Londono universiteto Karalienės Marijos koledže baigusi mergina šiuo metu atlieka eksporto skatinimo priemonių analizę Ūkio ministerijoje.
- Kokios priežastys nulėmė, kad išvykote į Jungtinę Karalystę?
– Išvažiavau mokytis į Angliją, nes norėjau įgyti pasaulyje pripažįstamą diplomą bei pamatyti, kaip gyvena žmonės svetur. Baigiau Ekonomikos ir finansų mokslų bakalauro studijas Londono universiteto Karalienės Marijos koledžą.
Dar besimokydama paskutiniame kurse pateikiau prašymą studijoms pagal elitinę greitojo lavinimo programą Junginės Karalystės valstybės tarnyboje „Government Economic Service Fast Stream“. Baigusi universitetą iškart joje pradėjau dirbti.
Įdomu tai, kad mano gyvenimas Britanijoje buvo kone visą laiką susijęs su Jungtinės Karalystės karalienėmis: studijų metu – su karaliene Marija, kurios koledže mokiausi, po studijų – su dabartine monarche karaliene Elžbieta II, kurios Karūnai aš oficialiai tarnavau, dirbdama Jos Didenybės valstybės tarnyboje. Tai buvo oficialiai įtvirtinta ir darbo sutartyje.
- Minėjai „Government Economic Service Fast Stream“ programą. Kokia tai programa ir kodėl ji laikoma elitine?
– „Government Economic Service“ – tai labai gerai vertinama viešojo sektoriaus specialistų grupė, kurioje ekonomistai dirba maždaug keturiasdešimtyje skirtingų Jungtinės Karalystės valstybės ministerijų ir agentūrų.
O „Fast Stream“ yra elitinė greitojo lavinimo programa gabiems universitetų absolventams. Programa grindžiama kasmetine rotacija ir mokymais skirtingose ministerijose bei galimybe greitai kilti karjeros laiptais. Į ją pretenduojantys jauni specialistai turi pereiti griežtą atranką – įveikti daug vertinimo pakopų.
- Ar nekilo problemų dėl to, kad esi ne britė?
– Iš tiesų maloniai nustebino tai, kad mane, Lietuvos, o ne Jungtinės Karalystės, pilietę, priėmė į valstybės tarnybą ir net ne savivaldybės ar regiono lygmenį, bet į pačią centrinę valdžią.
Žmonės ten atrenkami pagal gabumus, o ne pagal tautybę ar pilietybę. Pavyzdžiui, su manimi dirbo graikai, italai, vokiečiai. Dėl anglų kalbos keblumų taip pat nekilo, nors iš pradžių dėl to nerimavau. Dažnai sulaukdavai pagyrimų iš kartu dirbusių anglų.
- Kokius darbus atlikdavai šioje tarnyboje? Ar tai buvo asistento darbai, ar - aukštesnės kvalifikacijos?
– Tarnyboje dirbau 6 metus, tai yra 6 skirtingose rotacijose ir 2 ministerijose.
Dirbau įgyvendinant didelius strateginius ir investicijų projektus Transporto ministerijoje Londone.
Vienas jų – Jungtinės Karalystės Premjero Davido Kamerono prioritetinė Kelių reformos programa, pagal kurią į šalies kelių tinklą investuojama milijardai svaro sterlingų. Teikiau ekonomines rekomendacijas, modeliavau, prognozavau ir vertinau Jungtinės karalystės kelių transporto paklausą, įskaitant eismo, spūsčių, oro taršos prognozes.
Taip pat prisidėjau rengiant analizę „High Speed Rail 2“ geležinkelio, jungiančio Jungtinės Karalystės šiaurę ir pietus, projektui, 20 kartų brangesniam už „Rail Baltic“.
Teko pasidarbuoti ir rengiant Jungtinės Karalystės biudžeto projektą Iždo kancleriui George'ui Osbornui.
Liverpulyje įsikūrusioje Darbo ir pensijų ministerijos sveikatos ir saugos politiką vykdančioje agentūroje atlikau Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos direktyvų poveikio vertinimą, sąnaudų analizę. Ja vežini kolegos važiavo derėtis į Briuselį, kad būtų priimtas kuo palankesnis valstybei sprendimas.
- Kokie lietuvių ir britų darbo kultūros skirtumai labiausiai įsiminė?
– Kai britai paskirdavo darbą, dažnai sakydavo netiesiogiai, ką reikia daryti. Pavyzdžiui, mano pirmasis viršininkas man buvo parašęs kažką tokio: „Būtų neblogai, jeigu Jūs galbūt galėtumėte pradėti galvoti, kad galbūt reikėtų daryti tą ir aną“. Jis turėjo omeny „eik ir padaryk“, o aš pamaniau, kad tai nelabai svarbu ir tereikia pamąstyti.
Anglai taip išreiškia pagarbą. Jei įsakinėtum, tave palaikytų grubiu, vulgariu, o tai anglams viena iš didžiausių nuodėmių. Taigi, iš pradžių buvo sunku. Reikėjo suprasti, ko gi iš tavęs iš tikrųjų tikimasi. Tačiau laikui bėgant ir pati perėmiau šį bendravimo stilių.
Iš pradžių šokiravo tai, kad Jungtinės Karalystės valstybės tarnyboje galima dirbti lanksčiu grafiku.
Viršininkas manimi pasitikėdavo ir sakydavo, kad „svarbiausia padaryti darbus laiku ir kokybiškai, dalyvauti svarbiuose susitikimuose, o kaip tu paskirstai savo darbo valandas per savaitę – nesvarbu“. Toks pasitikėjimas labai motyvuodavo.
- Ir visgi – kodėl grįžai į Lietuvą?
– Anglija iš pradžių mane labai sužavėjo, tačiau laikas bėgo ir aš vis labiau ėmiau ilgėtis šeimos, kultūros, gimtinės. Juk sakoma, kad dideli dalykai matomi iš tolo.
Vis labiau stiprėjo noras sugrįžti, tačiau stabdė abejonės, ar Lietuvoje rasiu darbą pagal gebėjimus. Vis dėl to pragyvenusi Anglijoje devynerius metus, nusprendžiau surizikuoti - palikti mėgstamą darbą ir grįžti į Lietuvą. Tuo labiau, kad man atrodė, jog mano pastangos didelėje, išsivysčiusioje šalyje nėra tokios jaučiamos ir svarbios, kaip galėtų būti namie.
Aišku, man rūpėjo, kaip kuo geriau panaudoti užsienyje ir ypač Jungtinės Karalystės valstybės tarnyboje įgytą patirtį ir žinias, kad jos kuo įmanoma daugiau pasitarnautų Lietuvai. Kaip tik tuo metu išgirdau apie jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“ ir pamaniau, kad ji kaip niekas kitas atsakys į mano klausimą.
Taigi pateikiau prašymą dalyvauti šioje programoje ir sėkmingai praėjau atranką. Šiuo metu esu pirmosios rotacijos projekto vadovė Ūkio ministerijoje. Analizuoju eksporto skatinimo priemones ir jų efektyvumą. Šiame projekte aš taikau Jungtinės karalystės vyriausybėje naudojamas vertinimo metodikas. Tikiuosi, kad dalindamasi patirtimi viešajame sektoriuje pasitarnausiu savo šaliai.
Džiaugiuosi, kai matau, kad sprendimai, ypač viešajame sektoriuje, yra priimti remiantis analize. Manau, tokiais įrodymais grįstas politikos formavimas leidžia tikslingai panaudoti ribotus išteklius. Iš savo patirties žinau, kad analitikai gali sukurti didelę pridėtinę vertę.
Taip pat manau, kad svarbu turėti priemones, kurios padėtų grąžinti talentingus ir darbščius žmones į Lietuvą. Džiaugiuosi „Kurk Lietuvai“ programa ir būtų puiku, kad ji pritrauktų dar daugiau išvykusių lietuvių.
