– Kaip nusprendėte tapti ir verslo konsultantu bei agentu? – lrytas.lt paklausė į Vilnių trumpam užsukusio T.Kenjiro.
– Viskas prasidėjo nuo įprasto pokalbio su draugu viename Tokijo barų. Anuomet jis bendradarbiavo su lietuvių tekstilės gamintojais ieškodamas jiems galimų verslo partnerių Japonijoje. Tačiau jis pastebėjo, jog toks darbas nėra lengvas, mat daugeliui japonų verslininkų Lietuva vis dar asocijavosi su Sovietų Sąjunga.
Jis manęs paklausė, kaip galėtų pakeisti tokį požiūrį, o aš juokais pasiūliau įkurti Lietuvos ir Japonijos verslininkų asociaciją, padedančią lietuvių verslo plėtrai. Galiausiai ši juokais pasiūlyta idėja virto mūsų mėgstama veikla, kuria dabar užsiima apie 50 žmonių. Kaip ir aš, visi kiti mūsų asociacijos nariai turi kitus darbus, tai savanoriška mūsų veikla.
Bendraujame ne tik su lietuvių verslininkais, bet ir Lietuvos ambasada Japonijoje, taip pat su Aplinkos, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijomis.
– Kokių pramonės šakų atstovams teikiate verslo konsultacijas ir ieškote partnerių?
– Bendradarbiaujame su tekstilės, maisto, medicinos, biotechnologijų, lazerių industrijos atstovais. Mezgame ryšius ir su Lietuvos akademine bendruomene, pavyzdžiui, šį kartą viešėdamas Lietuvoje susitikau su Kauno technologijos universiteto atstovais.
Svarbiausias mūsų tikslas – pateikti Lietuvą Japonijai kaip patrauklią ir įdomią šalį, o jos prekių ženklus – kaip kokybiškus ir autentiškus produktus gaminančias bendroves. Šį tikslą stengiamės įgyvendinti ne tik ieškodami lietuvių gamintojams partnerių Japonijoje, bet ir populiarindami Lietuvos kultūrą.
Pavyzdžiui, prieš dvejus metus čia buvo atvykusi japonų rašytoja Asami Kuchio, kuri keliavo aplink šalį ir ragavo lietuviškus patiekalus. Čia praleidusi dvi savaites ji vėliau apie lietuvių virtuvę ir kultūrą išleido knygą, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos turizmo departamentas.
– Kokioms lietuvių įmonėms atstovaujate gimtojoje šalyje?
– Ieškome verslo partnerių mados prekių ženklams, tokiems kaip „Julia Janus“ ar „Akuku“. Bendradarbiaujame su lazerius gaminančia įmone „Alterna“, baldų gamintojais „Isku“, patalynės bei drabužių gamintojais „Flokati“ iš Kauno. Taip pat ir su maisto pramonės atstovais – „Džiugu“ ir „Rūta“.
Mes, japonai, itin mėgstame alų, tad norėtume bendradarbiauti ir su vietinio alaus gamintojais, manau, tai pritrauktų daugiau japonų turistų į Lietuvą.
Kol kas nesame sutarę dėl bendradarbiavimo su vietiniais aludariais, tačiau stengsimės alaus kultūrą populiarinti su būsima A.Kuchio knyga. Rašytoja planuoja dar kartą į Lietuvą atvykti šių metų gegužę arba birželį, tad knyga apie lietuvišką alų turėtų pasirodyti ne taip ilgai trukus.
– Kaip manote, kuo japonus traukia lietuviška produkcija?
– Daugeliu atvejų mūsų tikslinė auditorija yra japonų moterys nuo 20 iki 40 metų, kurios domisi naujovėmis, autentiškomis ir ekologiškomis prekėmis. Manau, jog lietuviški produktai puikiai tinka šiuolaikiniams japonų pirkėjams, kurie pradėjo labiau vertinti kokybę, o ne ieškoti prekių už pigiausią kainą.
