Lietuvos kioskus valdantis milijardierius turi netikėtų planų

Lietuviams O.Reitano pavardė mažai girdėta, bet kone kiekvienas yra užsukęs į jo valdomus „Lietuvos spaudos“ kioskus ar parduotuves „Narvesen“.

Bendrovė „Reitan Convenience Lietuva“ mūsų šalyje jau valdo apie 260 „Lietuvos spaudos“ kioskų ir parduotuvių „Narvesen“. Jose įdarbinta apie 700 darbuotojų.

Įmonė priklauso Norvegijos kapitalo kompanijai „Reitan Convenience“, kuri yra viena didžiausių greito ir patogaus apsipirkimo parduotuvių (angl. Convenience – Red.) bei spaudos platinimo įmonių Europoje. Tai tik viena iš daugybės kompanijų, kurią valdo vienas žymiausių Norvegijos milijardierių.

Užleido vietą buvusiam „Rimi“ savininkui

Vasario 10 dieną švedų korporacija „Axfood“ – viena didžiausių regiono mažmenininkių, kurios metinė apyvarta daugiau kaip 4 mlrd. eurų, – pareiškė, kad iš kompanijos direktorių tarybos pasitraukia jos įkūrėjas verslininkas O.Reitanas, valdantis antrą pagal dydį 15,6 proc. „Axfood“ akcijų paketą.

Dėl šios naujienos „Axfood“ akcijų vertė per kelias dienas nusmuko 5 proc., nors iki tol jos buvo pasiekusios istorinį maksimumą, o O.Reitano dalis „Axfood“ buvo įvertinta 5,5 mlrd. Norvegijos kronų (640 mln. dolerių): tai daugiau nei tris kartus viršija pirmines verslininko investicijas į „Axfood“.

Valdo su dviem sūnumis

2015 metais žurnalas „Forbes“ visą O.Reitano turtą įvertino 5,2 mlrd. dolerių. Dėl sumažėjusių naftos kainų ir smukusios kronos vertės 2016 metais pagal „realią skaičiuoklę“ verslininko turtas sumažėjo iki 4 mlrd. dolerių ir paties turtingiausio norvego titulą jis turėjo užleisti buvusiam prekybos tinklų „Rimi“ savininkui Steinui Erikui Hagenui.

Pagrindinis O.Reitano pajamų šaltinis — jo vadovaujamas „Reitan Group“ holdingas. Formaliai kompanijos akcijos padalytos po 33,3 proc. tarp Oddo ir dviejų jo sūnų. Pagrindinis „Reitan Group“ verslas sutelktas į mažmeninę prekybą ir nekilnojamąjį turtą. 2014 metais visos kompanijos pajamos siekė 81,6 mlrd. kronų (arba 9,5 mlrd. dolerių, augimas kronomis 6 proc.), grynasis pelnas – 1,8 mlrd. kronų (210 mln. dolerių, kritimas kronomis – 8 proc.).

Dabar O.Reitanui priklauso 3,9 tūkst. prekybos vietų, kuriose dirba beveik 37 tūkst. žmonių, tačiau savo darbinę veiklą jis pradėjo nuo vieno darbuotojo vienintelėje parduotuvėje.

1948 metais, dar iki Oddo gimimo, jo tėvas Ole Reitanas kartu su žmona Trondheimo pašonėje atidarė nedidelį kolonijinių prekių kioskelį. Pagal kilmę Ole buvo ūkininkas, vietos fermerio sūnus, tačiau būdamas 23-ejų nusprendė atsisakyti tėvų žemės ir tapti prekybininku.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečių okupacijos laikotarpiui naujoji Norvegijos vyriausybė pradėjo pamažu keisti prekių paskirstymo sistemą ir valstybės kainų reguliavimą, tai teigiamai paveikė prekybos plėtrą. Per 15 metų Ole sukaupė lėšų ir 1964 metais atidarė nuosavą savitarnos parduotuvę kitame Trondheimo pakraštyje. Iki to laiko ūgtelėjo jo vyriausiasis sūnus Oddas, kuris visą laiką buvo tėvo pagalbininkas.

Jaunajam Oddui kilo kita mintis – atidaryti kioską žmonių pamėgtoje vietoje, bet laikantis mažų kainų, kurias buvo galima pasiekti mažinant išlaidas (tarkime, maksimaliai efektyviai išnaudojant prekybos aikšteles), politikos. Už sutaupytus pinigus ir su tėvo pagalba 20-metis Oddas 1972 metų gegužę atidarė savo pirmą parduotuvę „AS Sjokkpris“ (liet. „Šokiruojančios kainos“ – Red. past.).

Oddo kioskas buvo įsikūręs pačiame Trondheimo centre, nedidelio kvartalo viduryje, aplink kurį driekėsi tramvajaus žiedas ir galutinė tramvajaus stotelė. Vietos ir priemiesčių gyventojai, kurie atvykdavo į centrą, pirmiausia išvysdavo „Sjokkpris“ parduotuvę. Todėl jau pirmomis savaitėmis prie parduotuvės, kuri užėmė vos 100 kvadratinių metrų, nusidriekė eilės.

Ole Reitanas su malonumu stebėjo sūnaus sėkmę ir greitai priėmė jo pasiūlymą sujungti visas šeimos parduotuves į tinklą. Todėl 1975 metais buvo sukurtas pirmasis Reitanų šeimos istorijoje holdingas „Reitankjeden“, kuris vėliau buvo pervadintas į „Reitan Group“.

Holdingo akcijos buvo per pusę padalytos sūnui ir tėvui. Kai 1988 metais Reitanas vyresnysis mirė, Oddas kelerius metus buvo vienintelis verslo savininkas, tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje lygiomis dalimis jį pasidalijo su dviem savo sūnums.

Idėjų sėmėsi iš vokiečių

Tuo metu, kai buvo nuspręsta sujungti šeimos aktyvus į holdingą, Reitanų verslui jau priklausė penkios parduotuvės: tėvas su sūnumi gimtame mieste įsigijo dar kelias prekybos vietas.

Nuo 1977 metų kompanija pradėjo dirbti naudodama franšizę, išduodama licencijas jauniems verslininkams, kurie galėjo atidaryti nedideles parduotuves su nuosava iškaba.

Būtent tada verslininkams kilo idėja sukurti vieną bendrą ir atpažįstamą prekių ženklą. Iš pradžių buvo priimtas sprendimas vadintis „Rema 500“. Pavadinimas turėjo atspindėti prekių pozicijų skaičių parduotuvėse. Netrukus pavadinimas buvo pakeistas į „Rema 600“, o nuo 1980 metų pavasario tinklas vadinosi „Rema 1000“.

Mažas kainas taikančių parduotuvių modelis iš karto pasiteisino, tačiau „Rema 1000“ tinklas buvo kuriamas remiantis idėja, nusižiūrėta per 1977 metais įvykusią Oddo kelionę į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Tuomet jaunasis verslininkas susipažino su tinklo „Aldi“, kuris laikomas klasikiniu pigių prekių parduotuvių pavyzdžiu, darbo metodais. Iš „Aldi“ O.Reitanas pasisėmė erdvės taupymo atsargų išdėliojimo prekybos salėje sąskaita, taip pat prekių ženklų, kurie pristato atitinkamą prekių skaičių, idėjų.

Nebrangios parduotuvės brangioje šalyje

Už savo finansinę sėkmę O.Reitanas pirmiausia turėtų būti dėkingas pigiais produktais prekiaujančių parduotuvių tinklui „Rema 1000“. 800 šio tinklo parduotuvių sudaro vos 20 proc. bendro verslininko valdomų prekybos vietų skaičiaus, tačiau atneša 71 proc. viso verslo pajamų – 58 mlrd. kronų, arba 6,7 mlrd. dolerių, kasmet.

Norvegijos Karalystės piliečiai laikomi vos ne labiausiai klestinčia tauta: Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pagal BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui, šalis užima ketvirtą vietą, o pagal žmogiškojo potencialo išsivystymą ir turtinę lygybę (Gini koeficientas) – pirmą vietą. Vis dėlto analitikai pastebi, kad Norvegijos gyventojai pastaruoju metu pirmenybę teikia pigių prekių parduotuvėms, taip mažindami išlaidas, skirtas kasdienėms išlaidoms.

Praėjusiais metais „Nielsen“ sociologų atlikta apklausa parodė, kad dalis pigių prekių parduotuvių 2014 metais siekė beveik 62 proc. nuo visų Norvegijos mažmenininkų pajamų. Dar 2007 metais šis rodiklis buvo mažesnis nei 48 proc., tačiau kiekvienais metais didėja.

„Rema 1000“ tinklas šiame segmente stabiliai išlaiko antrą vietą, o jo užimama rinkos dalis siekia 23,7 proc. (2013 metais – 23,1 proc.).

Pagrindinis O.Reitano konkurentas – koncernas „NorgesGruppen“, kuris užsiima visu mažmeninės prekybos spektru: nuo alaus ir pigių prekių prekybos tinklų iki didmeninės prekybos.

„NorgesGruppen“ rinkos dalis Norvegijoje siekia 39,9 procento.

Vokiško nuolaidų parduotuvių metodo pritaikymas Norvegijoje jau pirmaisiais veiklos metais pademonstravo savo efektyvumą, todėl 1985 metais Oddas iškėlė sau uždavinį per penkerius metus atidaryti nors vieną „Rema 1000“ parduotuvę kiekvienoje Norvegijos gyvenvietėje, kurioje yra daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų.

Užkariavo Daniją....

Per numatytą laiką planas buvo įgyvendintas ir Oddas ėmėsi plėtros į kitas šalis.

Pirmoji į verslininko akiratį pakliuvo Danija, kurią ne vieną šimtmetį valdė Norvegiją. 1994 metais O.Reitanas susitarė su danų prekybos tinklo „Løvbjerg“ savininkais dėl jų valdomo vietos pigių prekių tinklo „Prisa“. Mažiau kaip per porą metų visi „Prisa“ prekybos tinklai ir dalis parduotuvių „Løvbjerg“ (iš viso 43 parduotuvės) tapo prekių ženklo „Rema 1000“ dalimi.

2016 metų pradžioje norvegų koncernas Danijoje jau valdė 272 parduotuves, kuriose įdarbinta daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.

Įsitvirtino Švedijoje, Suomijoje ir Baltijos valstybėse 

Dešimtajame dešimtmetyje „Reitan Group“ verslas išplito kaimyninėje Švedijoje ir Suomijoje. Kritus geležinei uždangai O.Reitanui atsirado galimybė įeiti į Lenkijos, Slovakijos ir Baltijos šalių rinkas. Per kelerius metus jam pavyko užimti didžiąją Baltijos šalių rinkos dalį.

O.Reitanui teko restruktūrizuoti išsiplėtusį holdingą. Prekių ženklas „Rema 1000“ išliko tik Norvegijoje ir Danijoje.

Parduotuvės visuose regionuose, kur veikė „Reitan Group“, buvo išskirtos į atskirą verslą. Į šią kategoriją pateko, tarkime, Latvijoje ir Lietuvoje populiarusis „Narvesen“ ir amerikiečių korporacijos „7-Eleven“ skandinaviškas tinklas, kurį O.Reitanas plėtoja franšizės būdu.

Ne tik parduotuvės

Dvi kitos O.Reitano veiklos kryptys – NT operacijos ir degalinės. Investicijomis į NT O.Reitanas susidomėjo dar 8-ajame dešimtmetyje, esant gyvam tėvui. Dabar jis valdo 7-ias skirtingo modelio kompanijas: nuo nedidelės įmonės, kuri prekiauja NT Trondheimo mieste, iki tarptautinio koncerno, kurio žinioje yra 29 milijonai kvadratinių metrų nekilnojamojo turto.

Pats naujausias norvegų milijardieriaus verslas – degalinės: verslininkas 1997 metais atidarė nedidelį degalinių tinklą „Rema-Bensin“.

Po šešerių metų jį nusipirko „Hydro Texaco“ – bendra norvegų energetikos giganto „Norsk Hydro“ ir amerikiečių „Texaco“ kompanija. Tačiau 2006 metų rudenį O.Reitanas vėl pasirodė degalų rinkoje, išsipirkęs visą „Hydro Texaco“ tinklą, kurį vėliau pervadino „YX Energi“.

Po metų „Reitan Group“ pasirašė partnerystės sutartį su olandų korporacija „Shell“: apie pusė „YX Energi“ degalinių Norvegijoje ir Danijoje buvo pervadintos į „Shell“, mainais O.Reitanas jose atidarė pakelės parduotuves „7-Eleven“. Tokie pokyčiai paveikė 269 degalines.

Nuo 2009 metų visas grupės automobilių aptarnavimo verslas buvo sujungtas po kompanijos „Uno-X“ prekių ženklu. Holdingo pajamos iš šio segmento 2014 metais siekė 11,5 mlrd. norvegiškų kronų, arba 1,3 mlrd. dolerių to meto kursu (14 proc. visos holdingo apyvartos).

Užkariavęs Skandinavijos rinkas, O.Reitanas išmėgino jėgas publicistikoje. 2012 metais milijardierius išleido knygą „Jeigu aš būčiau prezidentas“, dėl kurios Norvegijoje kilo skandalas. Knygoje publikuojama verslininko autobiografija, prisiminimai apie jaunystę ir profesinės karjeros pradžią, taip pat pamąstymai apie Norvegijos valdymą.

„Išskyrus mielą pasiūlymą perkelti šalies sostinę į Trondheimą, ši knyga pilna visokiausių antidemokratiškų nesąmonių“, – taip apie ją atsiliepė ultrakairiųjų laikraštis „Klassekampen“, kuris pasipiktino turtingiausio norvego siūlymu leisti jam valdyti valstybę.

O.Reitano nuomone, vykdomosios valdžios lyderis turi būti ne renkamas parlamento, o skiriamas karaliaus. Geriausia kandidatūra jis įvardijo save: efektyvaus „Reitan Group“ priklausančių parduotuvių valdymo metodą verslininkas pasiūlė įgyvendinti valdant valstybę.

Pavyzdžiui, dalį valstybinių pareigų paskiriant trečiajai šaliai pagal franšizės metodą. Be to, O.Reitanas pasiūlė šalyje palikti vos tris parlamentines partijas: konservatorių, liberalų ir socialistų.

„Tiesą sakant, nežinau, ką gi aš daryčiau, jei tapčiau prezidentu, – vėliau prisipažino O.Reitanas. – Knygoje šalia savo jaunystės aprašymo ir mūsų šeimos filosofijos aš tiesiog dalijausi įvairiais pasiūlymais, galimybėmis ir idėjomis.“

4 mlrd. dolerių – toks verslininko turtas;

36,6 tūkst. – tiek žmonių dirba „Reitan Group“ struktūrose;

23,7 proc. – tokia „Rema 1000“ dalis Norvegijos mažmeninėje rinkoje;

9,5 mlrd. dolerių – tokios „Reitan Group“ 2014 metų pajamos;

9-ą vieta – tokia „Reitan Group“ užimama vieta tarp didžiausių Norvegijos kompanijų pagal pajamas;

634 – tiek degalinių jis valdo Norvegijoje ir Danijoje;

260 – tiek „Lietuvos spaudos“ kioskų ir „Narvesen“ parduotuvių jis valdo Lietuvoje;

700 – tiek darbuotojų įdarbinta Lietuvos įmonėse.

Šaltiniai: DN500, „Forbes“, „Nielsen“, kompanijos duomenys