Dizaino namai „Akuku“ jau trejus metus beldžiasi į Japonijos rinką. Kas į šią šalį jau įkėlęs koją, tas supranta, kad įminti pėdą čia užtrunka nemenkai.
Tačiau „Akuku“ įkūrėja Edita Jankauskienė įsitikinusi, kad padedant vietos agentui aprengti japonų mokinius pavyks jau nuo kitų mokslo metų pradžios.
„Vienaip atrodo, kai uniformas pristatau aš, užsienietė. Kas kita, kai tai daro japonas agentas, kuriuo labiau pasitikima“, – kaip trumpino kelius pas japonus, pasakojo E.Jankauskienė.
Svetur vietos po saule vis aktyviau ieško ir prekių ženklo „Julia Janus“ savininkai. O „Le Muse“ kūrėjos, pirma žengusios į užsienį, dabar jau prekiauja ir Lietuvoje, bet neslepia, kad tikrasis jų tikslas – kitų šalių rinkos.
Tikisi pavergti japonus
Iš pradžių drabužius vaikams iki šešerių metų kūrę dizaino namai „Akuku“ prieš kelis mėnesius pakeitė kryptį – pradėjo siūti uniformas.
Anot E.Jankauskienės, tokie pokyčiai buvo natūralūs.
Iki tol aštuonerius metus architekte dirbusi moteris užklupus sunkmečiui nutarė sukauptus pinigus investuoti į sritį, kuri tuo metu dar nebuvo gausiai užpildyta, – ėmėsi siūti vaikiškus drabužius.
Ką reiškia tas žodis „akuku“, E.Jankauskienė juokaudama pasiūlė klausti vyriausios dukters, kuriai dabar septyneri ir ji lanko pirmą klasę. Kai dizaino namai dar tik kūrėsi, ji neseniai buvo pramokusi kalbėti ir vis kartojo – „akuku“.
Kai vyresnėlei priartėjo laikas lankyti mokyklą, E.Jankauskienei parūpo ir uniformos, juolab kad ir jaunėlė kitais metais bus pirmokė.
„Viską, ko reikia, padiktavo aplinka. Galima sakyti, atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje“, – neslėpė E.Jankauskienė.
Tačiau vien sėkmės nepakako, nes japonų taisyklės kitokios nei europiečių. Penkeri metai – normalus laikas, per kurį galima įtikinti pirkti prekę. Tačiau E.Jankauskienė vylėsi, kad jai pakaks ir trejų.
„Japonai gyvena pagal šveicarišką laikrodį. Todėl jiems labai svarbu, kad viską įvykdytum laiku“, – sakė moteris, dabar plečianti savo įmonę ir ieškanti investuotojų Lietuvoje.
Veriasi platesnis pasaulis
Planų rimtai įžengti į užsienio rinką turi ir dizainerė Julija Janus. Šį rudenį ji pristatė būsimąją pavasario vasaros kolekciją Paryžiuje ir Niujorke.
Dalyvavimas parodose pasiteisino ir atsipirko, smarkiai išsiplėtė ir užsakymų geografija – jau kitų metų pavasarį dizainerės vardu pavadintos bendrovės ir prekių ženklo „Julia Janus“ modeliais pasipuoš moterys iš JAV, Kanados, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos.
„Turime užsakymų net iš Libano, Kroatijos, Australijos bei Pietų Afrikos Respublikos, toliau tęsiame sėkmingą bendradarbiavimą su mūsų agentais JAV, Kanadoje, Graikijoje, Vokietijoje. Eksportui bendrovė teikia pirmenybę“, – sakė įmonės „Julia Janus“ vadovė Toma Kumžienė.
Nepaisant bendro drabužių rinkos nuosmukio, „Julia Janus“ kyla aukštyn: mažmeninė prekyba šįmet, palyginti su praėjusių metų pirmaisiais trimis ketvirčiais, augo net 22 proc.
Trečio šių metų ketvirčio apyvarta, palyginti su antruoju, pakilo visose penkiose Lietuvos parduotuvėse.
Anot T.Kumžienės, drabužių rinkoje konkurencija ypač didelė, todėl svarbiausias darbas šiuo metu – mažinti gamybos savikainą ir sutvarkyti įmonės valdymą. Tačiau didžiausias iššūkis – pelnyti pripažinimą pasaulyje, nes užsienyje būtinas patrauklus dizainas ir nepriekaištinga kokybė.
Iškart žengė į užsienį
Dar vieno lietuviško prekių ženklo „Le Muse“ kūrėjoms pernelyg galvoti apie plėtrą užsienyje netenka. Mat tai – jų tikslas ir kasdienybė.
Pačioje veiklos pradžioje jos nė neketino užkariauti rinkos Lietuvoje ir savo drabužius iškart pasiūlė pardavinėti tarptautinėms virtualioms parduotuvėms.
„Lietuvoje apie mus sužinota tik tada, kai įsitvirtinome svetur ir apie mus parašė užsienio tinklaraščių autoriai ar mados žurnalai“, – pasakojo viena „Le Muse“ kūrėjų Lina Pliūraitė.
Ji prieš kelerius metus su bendraminte Sofija Karnilavičiene ir sukūrė prekių ženklą „Le Muse“. Tiesa, dabar dviejų moterų bendrovė įsikūrusi jau ne tik internete – Vilniuje jos turi tikrą parduotuvę.
„Turime daug įvairių pardavimo kanalų interneto erdvėje.
Anksčiau buvo galima geografiškai lengvai nusakyti, kas kur ką veikia. Šiandien visa tai labai susipynę“, – paklausta, ką vadina namų rinka, aiškino drabužių kūrėja L.Pliūraitė.
Žiemą gelbėja australės
Ji su kolege savo prekių ženklui pasirinko nelietuvišką pavadinimą – prancūzišką žodį „le muse“ („mūza“), o drauge – ir tokį prekių ženklą, kuris tinkamas ir italams, ir britams.
Tiesa, bėgant laikui vis labiau aiškėjo, kad „Le Muse“ pagal savo stilių tinkamiausia prancūzakalbiams kraštams.
Labiausiai lietuvių kūrėjų darbus pamėgo prancūzai, kanadiečiai, amerikiečiai ir australai. O britams jie, deja, yra ne tokie patrauklūs.
Lietuvėms ypač pravartu, kad į klientų gretas įsitraukė australės. Mat kai Lietuvoje – žiema, jų tėvynėje – vasara, tad „Le Muse“ mažiau jaučia prekybos sezonų kaitą.
„2010-aisiais atėjome į rinką, 2011-aisiais tikrinome visas atsivėrusias galimybes, dar po metų aiškinomės savo tikslus.
Pastaraisiais metais stengiamės savo veiklą daryti kuo veiksmingesnę, atsisakyti tų pardavimo kanalų, kurie nepelningi“, – skaičiavo L.Pliūraitė.
Tiesa, jų plėtros geografija labiau priklauso ne nuo „Le Muse“ užmojų, o nuo to, kaip ir kur plėtosis internetinė platforma, kurioje parduodami lietuviško prekių ženklo drabužiai.
