Dabar šeimos verslas išsiplėtė – jame ne tik pavadinimą į „Botanique“ pakeitęs ir dvigubai išaugęs restoranas, bet ir el.parduotuvė, kulinarijos pamokos. Verslininkės galvoje sukasi idėjos plėstis – atidaryti kiek kitokio formato maitinimo įstaigą Vilniuje.
Dirba ir marti su žentu
Tačiau moteris atvira: pradėjus verslą nežinomybę buvo didelė. „Tuo metu žaliavalgystė buvo naujas reiškinys ir nežinojome, ar sulauksime lankytojų. Tačiau šeima buvo vieninga – restoranui skyrė visą savo laisvalaikį. Be to, kiekvienas šeimos narys versle pritaikėme savo įgūdžius – nuo finansų valdymo, rinkodaros iki kasdienio darbo virtuvėje“, – prisiminė O.Dzindzeleta.
Be pačios žaliavalgės, plėtoti verslą padeda jos vyras Viktoras bei vaikai Elena ir Romanas.
Pavyzdžiui, jos sūnus Romanas verslo pradžioje po atidirbtų samdomo darbo valandų „RawRaw“ restorane klientams nešiodavo užsakymus. Pati Olga su vyru pirmuosius dvejus restorano gyvavimo metus dirbdavo nuo 8 val. iki 23 valandos, o grįžę namo baigdavo likusius darbus.
„Bet man labai patinka dirbti, maitinti žmones. Visą gyvenimą mėgau gaminti ir namuose. Kirgizijoje, kur augau, negali įsivaizduoti, kad moteris gali neskaniai gaminti, net negali pagalvoti, kad ji nemėgsta gaminti. Aš su tuo gimiau. Tiesa, atidarant restoraną buvo daug nerimo, tačiau virtuvėje turėjau pagalbininkę – 15 metų virtuvėje pradirbusią moterį, iš kurios aš daug išmokau“, – sakė O.Dzindzeleta.
Dirba savi, nes taupo
O.Dzindzeleta sako, jog visi šeimos nariai sukurtame versle dirba dėl to, kad taupoma. Anot verslininkės, daug ką padarė patys šeimos vyrai, visi daugiau ar mažiau sukosi virtuvėje.
„Per tuos penkerius metus išmokau dirbti su dar trimis kompiuterinėmis programomis: reikia ką nors sumaketuoti, atsidarai „Youtube“ ir išmoksti“, – pasakojo Romanas.
Šeimai išaugus – savas puses susiradus dukrai ir sūnui – prie verslo vienaip ar kitaip prisideda ir naujieji šeimos nariai. „Nors tiek vyras, tiek sūnus ir dukra dirba informacinių technologijų srityje, tačiau prireikus sukurti el.parduotuvę jau reikėjo programavimo žinių. Mums pasisekė – dukros vyras labai geras programuotojas“, – kalbėjo verslininkė.
„Mes savo versle dalyvaujame ne dėl to, kad kontroliuotume, o dėl to, kad atneštume savo energetiką“, – sakė O.Dzindzeleta.
Verslą įsukusi moteris norėtų, kad jos vaikai perimtų įmonę ir aktyviai joje dalyvautų. Jos sūnus Romanas sako, kad jam ši sritis – įdomi ir, jei verslas gyvuotų, mielai jį perimtų. Tačiau darytų tam tikras korekcijas. „O tada jau būtų matyti – gyvuotų verslas ar žlugtų“, – šypsodamasis sakė Romanas.
Nori, bet nedaro
O.Dzindzeletos įkurtas šeimos verslas – veikiau išimtis iš taisyklės, nei kasdienis pavyzdys. DNB banko atliktas tyrimas parodė, kad šeimos verslas lietuvius vilioja, bet baimė yra stipresnė. Net 70 proc. jaunų gyventojų pasakė, kad norėtų kurti arba turėti šeimos verslą. Labiausiai sukurti šeimos verslą gyventojus viliotų galimybė sukurti šeimos gerovę sau arba savo šeimos nariams.
Jau turintys šeimos verslus jauni verslininkai kalba apie visai kitus argumentus. Anot jų, šeimos verslo privalumas – šeimos narių palaikymas sudėtingoje situacijoje, susidarius blogai ekonominei padėčiai ar panašiai. O didžiausiomis grėsmėmis jie įvardijo riziką dėl šeimos ir verslo interesų suderinimo.
„Jie taip pat galvoja, kad gali pristigti šeimos narių kompetencijų vystant verslą, naujų idėjų trūkumą“, – kalbėjo DNB banko valdybos narys Šarūnas Nedzinskas.
Labiausiai nuo konkrečių veiksmų verslui įkurti atbaido rizika, kaip reikės gyventi iš vieno pajamų šaltinio.
„Šią riziką galima suvaldyti įvertinus šeimos finansinę padėtį – kiek reikės investicijų verslo pradžiai, o kiek privalu turėti santaupų šeimos poreikiams. Be to, verslo pradžioje šeimos pajamos laikinai sumažės, todėl reikia turėti atsargos“, – pataria Š.Nedzinskas.
