Prasidėjus mokslo metams į mokyklas išskubėjo ne tik moksleiviai. Suaugusieji taip pat turi progą pradėti lankyti įvairius kursus, mokymus ar būrelius.
Juose įgytos žinios vieniems padėjo rasti darbą, kitiems pravertė siekiant įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio nerealią gyvenimo svajonę. Tretiems tiesiog rasti smagios veiklos ir bendraminčių.
Edukologai sako, kad suaugusieji, ieškantys jiems patinkančios ir naudingos veiklos, žinių ir įgūdžių gali įgyti būtent kursuose ar mokymuose.
Gailėjosi, kad nesimokė
22 metų kaunietis Šarūnas Kamičaitis Vytauto Didžiojo universitete studijuoja rinkodaros mokslus. Tačiau savo laisvalaikio neįsivaizduoja be lėktuvų.
„Kai esu aerodrome, širdis dainuoja. Todėl šį pomėgį ketinu paversti ir darbu“, – sakė kaunietis.
Š.Kamičaitis pasakojo, kad jau nuo 15 metų pradėjo sklandyti sklandytuvais. Baigęs vidurinę mokyklą norėjo studijuoti aviacijos mokslus.
„Tačiau prastai mokiausi, tada merginos rūpėjo. Pats kaltas. Todėl dabar studijuoju universitete ir ieškau kitų būdų, kaip įgyvendinti svajonę tapti profesionaliu lėktuvų pilotu“, – sakė jaunas vyras.
Tokią galimybę jis rado Kauno aeroklube. Čia visi norintys gali įgyti ultralengvųjų ar vienmotorių lėktuvų pilotų mėgėjų licencijas.
Š.Kamičaitis pasirinko vienmotorių lėktuvų pilotų rengimo kursus ir pradėjo juos lankyti užpernai.
„Kursai prasidėjo žiemą. Pirmiausia reikėjo mokytis teorinių dalykų. Paskaitos vykdavo Kauno technologijos universiteto (KTU) auditorijose. Dėstytojai suteikė teorinių žinių apie lėktuvų konstrukcijas, meteorologijos, aerodinamikos, gravitacijos pradmenis. Iš viso reikėjo mokytis 9 teorinių dalykų“, – pasakojo studentas.
Pavasarį išlaikius teorijos egzaminus reikėjo gauti ir medicininę pažymą, kad gali pilotuoti lėktuvus.
„Apžiūra nėra kuo nors labai išskirtinė. Pilotais gali tapti kone visi. Net jei nešioji akinius, tai ne kliūtis siekti piloto licencijos“, – pasakojo Š.Kamičaitis.
Ruošiasi laikyti egzaminą
Pavasarį atėjo metas ir praktiniams užsiėmimams. Su instruktoriumi teko skraidyti 14 valandų netoli paties aerodromo. Vėliau dar 50 valandų po visą Lietuvą.
„Kai instruktorius įsitikina, kad esi pasirengęs, galima laikyti egzaminą ir gauti piloto mėgėjo licenciją“, – pasakojo kaunietis.
Paprastai tokią licenciją galima gauti po metų ar dvejų.
„Kadangi studijuoju, turiu darbų ir namuose, mano piloto mokslai užsitęsė. Dar vis lankau klubą, tačiau netrukus laikysiu praktinį pilotavimo egzaminą“, – pasakojo Š.Kamičaitis.
Kursams užsidirba aerodrome
Kaunietis teigė, kad gavęs ultralengvųjų ar vienmotorių lėktuvų piloto mėgėjo licenciją žmogus moka valdyti bet kokius lėktuvus.
„Ši licencija nuo profesionalaus piloto licencijos skiriasi tuo, kad mėgėjai pilotuodami lėktuvus iš to negali uždirbti pinigų. Tačiau praktiškai žinių ir sugebėjimų užtenka, kad galėtum valdyti ir didelius komercinės paskirties lėktuvus“, – sakė pilotavimo aistruolis.
Todėl kaunietis ketina siekti ir profesionalios piloto licencijos. Tačiau kitiems patarė mokytis pilotuoti ir savo malonumui.
„Tai – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Visiems patariu įveikti savo baimes, nes skristi lėktuvu, jį valdyti yra nepaprastas malonumas“, – sakė kaunietis.
Š.Kamičaitis skubėjo nuraminti ir tuos, kuriems pilotų kursai atrodo per brangūs – kainuoja 6,5 tūkstančio eurų.
„Jei labai nori skraidyti, tikrai nereikia būti milijonieriumi ar imti paskolos iš banko. Aš pats radau kitų būdų užsidirbti. Įvairių pagalbinių darbų yra aerodrome. Ten ne tik lankau kursus, bet ir dirbu, kad galėčiau už juos sumokėti“, – pasakojo Š.Kamičaitis.
Nedarbas ėmė slėgti
Kaunietės Ievos Abromavičiūtės gyvenimą į gerąją pusę jau pakeitė lankyti kursai Informacijos technologijų mokymo centre.
Mergina pasakojo, kad studijas baigė Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete. Kurį laiką dirbo maketuotoja vienoje įmonėje. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei darbo neteko.
„Einant laikui darbo vis nesisekė rasti. Be to, nedirbdama ėmiau nepasitikėti savimi, ėmė trūkti ir maketavimo žinių, nes šioje srityje viskas sparčiai keičiasi“, – pasakojo mergina.
Todėl I.Abromavičiūtė pradėjo ieškoti skelbimų, kur ir kas rengia įvairius su kompiuterių technologijomis susijusius kursus. Sudomino Informacijos technologijų mokymo centro pasiūlymas lankyti profesinio dizaino, leidybos ir maketavimo mokymus.
Kaunietė pasakojo, kad pradėjusi juose mokytis nenusivylė.
„Grupės buvo nedidelės. Dėstytojai – labai profesionalūs ir dėmesingi, malonūs. Nesidrovint būdavo galima klausti, kas neaišku. Gavau tikrai daug reikalingų žinių“, – pasakojo kaunietė.
Baigusi mokymus, mergina įsidarbino maketuotoja–dizainere vienoje interjero kūrimo firmoje. Dabar ieško darbo Vilniuje, nes nori išbandyti dar platesnius vandenis.
Taip pat I.Abromavičiūtė nesiliauja ir toliau tobulintis.
„Ieškant tikrai galima atrasti skelbimų apie mieste rengiamus nebrangius ar net nemokamus seminarus, paskaitas. Tokių užsiėmimų nuolat randu ir lankau su menu, dizainu bei informacinėmis technologijomis susijusius seminarus. Jie gali būti naudingi ir įdomūs bet kokio amžiaus žmonėms“, – patarė kaunietė.
Ragino nesėdėti ant sofos
Tai, kad laisvalaikio pomėgis gali virsti viso gyvenimo užsiėmimu, žino kaunietė Laimutė Rekašienė. Moteris nuo 1974 metų vadovauja tautinių šokių kolektyvui „Suktinis“.
Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio vaikiško šokių būrelio. Kaip ir visos mažos mergaitės, Laimutė norėjo šokti. Iš pradžių pabandė baletą.
Besimokant penktoje klasėje bendramokslė pasiūlė nueiti į tuo metu garsaus išraiškos šokio kolektyvo „Sonata“ atranką. Kolektyvas repetuodavo dabartinių „Tautos namų“ patalpose.
Taip kaunietė savo laisvalaikį ėmė leisti šių šokių repeticijose bei koncertuose.
„Laisvalaikio pomėgis paskatino pasirinkti profesiją. Baigusi vidurinę mokyklą išvykau į Klaipėdą. Universitete studijavau choreografiją. Tapusi profesionale choreografe grįžau į Kauną“, – prisiminė moteris.
Gyvenimas lėmė taip, kad tuo metu tautinių šokių kolektyvui „Suktinis“, taip pat įsikūrusiam „Tautos namuose“, reikėjo vadovo. L.Rekašienė ėmėsi šio darbo ir iki šiol vadovauja šokėjams.
„Suktinį“ lanko pačių įvairiausių profesijų kauniečiai. Iš pradžių kolektyve šoko ir jaunimas nuo 16 metų. Dabar branduolį sudaro jau suaugę 30 – 65 metų žmonės.
„Esame lyg viena šeima. Ne tik repetuojame, koncertuojame, gastroliuojame užsienyje.
Organizuojame ir smagius susibūrimus tik kolektyvo bei jų šeimų nariams“, – pasakojo L.Rekašienė.
Moteris įsitikinusi, kad ir senjorų amžiaus sulaukę žmonės privalo neužsidaryti namuose prieš televizorių.
„Kuo daugiau judi, tuo esi sveikesnis. Be to, daugiau pamatai, surandi bendraminčių. O tai vyresniems žmonėms ypač svarbu. Mieste gausu įvairų dainų, šokių saviveiklinių kolektyvų bei būrelių, kuriuose galima išmokti įvairių rankdarbių. Tereikia atsikelti nuo sofos, ir gyvenimas taps įdomesnis“, – įsitikinusi L.Rekašienė.
Ieškant savęs kursai labai svarbūs
Nijolė Putrienė, KTU Edukacinės laboratorijos „EDU-Lab“ vadovė:
„Jaunesni, vos mokyklą pabaigę žmonės neretai neįsigilinę ar veikiami vyresnių žmonių pasirenka studijas, kuriomis vėliau nusivilia, nes pasijunta ne savo rogėse. Kiti įgiję specialybę neranda darbo.
Vyresni žmonės neretai vis dar įsivaizduoja, kad mokytis ar ieškoti laisvalaikio užsiėmimų per vėlu.
Todėl įvairūs kursai, mokymai, būreliai tampa labai reikalingi, nes yra puiki išeitis bet kokio amžiaus žmonėms, norintiems siekti, kad veikla būtų naudinga ir miela širdžiai.
Pastebėjau, kad kauniečiai pastaruoju metu vis aktyviau buriasi į įvairias bendrų siekių turinčias bendruomenes. Tampa laisvesni ir drąsesni. Patarčiau įsiklausyti į save ir drąsiai bandyti atrasti save būtent kursuose, mokymuose ar būreliuose.“
