34 metų Frankas Wangas, įkūręs Kinijoje bendrovę DJI, per keletą metų tapo bepiločių skraidymo aparatų (BSA) rinkos lyderiu, susikrovė 4,5 mlrd. dolerių turtą ir įsigijo pavojingų priešų.
Frankas Wangas Tao niekada nesėdėjo kalėjime. Jis sąžiningai mokėjo mokesčius ir nepiktnaudžiavo alkoholiu. Bet visa tai neišgelbėjo pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, susikrovusio turtus iš bepiločių skraidymo aparatų gamybos, nuo problemų su JAV įstatymu. Norėdamas save apginti, Kinijos verslininkas sutiko duoti „Forbes“ savo pirmąjį Vakarų žiniasklaidai interviu.
Pirmą dalį skaitykite čia.
2013 metų gegužę DJI pamėgino išpirkti Guinno dalį bendrovės Šiaurės Amerikos padalinyje mainais pasiūlydama niekingą 0,3 procento dalį patronuojančioje bendrovėje, rodo buvusių partnerių bylinėjimosi dokumentai.
Guinnas atsisakė – jis tvirtino, kad jo vaidmuo gaunant 30 procentų DJI pelno JAV rinkoje turi būti vertinamas kur kas aukščiau. Tačiau Wangas į kompromisą nėjo: gruodį visi „DJI North America“ darbuotojai neteko galimybės naudotis bendrovės elektroniniu paštu, o klientų mokėjimai buvo nukreipti tiesiai į pagrindinę būstinę Kinjoje. Naujųjų metų išvakarėse Guinno pavaldiniams buvo pranešta, kad jie yra atleidžiami, o Ostine įsikūrusioje būstinėje pradėtas turto aprašymas. 2013-uosius DJI užbaigė, gaudama 130 mln. dolerių įplaukų.
Kitų metų pradžioje Guinnas iškėlė bendrovei ieškinį, nors, pasak „Forbes“ šaltinių, 2013 metų rugpjūtį sutiko, kad jam būtų išmokėta 10 mln. dolerių kompensacija (DJI nepatvirtino šios sumos, tačiau tikslesnių duomenų nurodyti negalėjo). Maždaug tokios vertės būtų buvusi ir DJI 0,3 proc. dalis, kurios ieškovas atsisakė (tuo pačiu laikotarpiu fondas „Sequoia Capital“ investavo į DJI apie 30 mln dolerių), vertinant visą verslą 1,6 mlrd. dolerių. „Tvirtinti, kad aš niekuo neprisidėjau prie „Phantom“ sėkmės, taip pat juokinga, kaip tvirtinti, jog aš modelio išradėjas“, – aiškina savo poelgio motyvus Guinnas, kuris drauge su buvusiais kolegomis kreipėsi ir į teismą, ir tuo pačiu įsidarbino bendrovėje „3D Robotics“, kad galėtų keršyti buvusiam darbdaviui.
Orinis „Android“
Pagrindinė grėsmė DJI dominavimui bepiločių skraidymo aparatų vartotojų rinkoje glaudžiasi Kalifornijos pakrantėje, Berkeley mieste, saulės užlieto keturių aukštų pastato dalyje, kurios langai žiūri į vidinį kiemą. Šiame pastate dirba „3D Robotics“ inžinieriai. Kiekvieną savaitę jie skiria dešimtis valandų „fantomo žudiko“ – bepiločio „The Solo“ – testavimui ir programavimui. Publikai pristatytas 2014 metų balandį šis juodas BSA nuolatos dūzgia virš pastato stogo tarsi įpykintų bičių spiečius. Bendrovės generalinis direktorius Chrisas Andersonas tuo laiku aiškina „Forbes“, kodėl jo kompanija bendrovei DJI – tai kaip „Android“ bendrovei „Apple“.
Gėrėdamasis savo kūrinio dailumu ir paprastumu, akivaizdžiai pasisemtomis idėjomis iš „Phantom“ palikimo, šis žavingas ir maloniai bendraujantis Wango konkurentas tvirtina: svarbiausias dalykas yra ne „geležis“, o programinė įranga. Skirtingai nuo DJI operacinės sistemos, kuri įslaptinta ir konstruktoriams neprieinama, „3D Robotics“ principingai dirba pagal modelį „open source“, kitaip tariant, kviečia visus programuotojus ir bet kokias bendroves, tarp jų ir DJI bendrovės epigonus (aklus sekėjus, mėgdžiotojus – Red.) Kinijoje, tobulinti ir plėsti platformos funkcionalumą ir mažinti galutinio produkto kainą.
Jeigu visi rinkos dalyviai pereis prie „3D Robotics“ programinės įrangos, sako Andersonas, tai būtent „3D Robotics“, o ne DJI taps rinkos šeimininkais, nepaisant atsilikimo pagal pardavimų apimtis. „DJI tapo verslo įmone tais laikais, kai man BSA modeliavimas dar tik buvo pomėgis. Ir tenka pripažinti, kad jie puikiai pasirodė, – pripažįsta buvęs žurnalo „Wired“ redaktorius. – Dabar mes žaidžiame svetimoje aikštelėje, todėl priversti vytis“.
Vytis bendrovei „3D Robotics“, tarp kurios investuotojų yra „Qualcomm“ ir „SanDisk“ masto gigantų, sekasi neblogai. Bendrovė jau perkėlė gamybą iš Meksikos Tichuanos miesto į Šendženą, o Guinnas, turintis čia komercijos direktoriaus pareigas, derina tuos pačius realizavimo kanalus, kaip darė dirbdamas bendrovėje DJI (jis pagaliau pasirašė su „GoPro“ išimtinę partnerystės sutartį).
Wangas erzina konkurentus tarsi pagyrūnas berniukas vaikų darželyje.
„Šansų išgyventi jiems nedaug, – kerta iš peties DJI įkūrėjas. – Jie, žinoma, turi pinigų, bet aš turiu pinigų dar daugiau. Aš pats didesnis ir turiu daugiau žmonių. Kada rinka buvo maža, visiems mums sąlygos buvo vienodos. Ir aš nugalėjau“.
Nepaisant karingos abiejų šalių retorikos, „3D Robotics“ ir DJI susiduria su vienais ir tais pačiais iššūkiais – visuomenės nepasitikėjimu ir reguliavimo institucijų griežtumu. Po kiekvienos magiškos vaizdo medžiagos apie banginių migraciją ir ledynų tirpimą, nufilmuotos iš BSA, sulaukiama naujienos apie bepiločius, naudojamus žudynėms ir šnipinėjimui. Nuogąstavimai dėl asmeninio saugumo ir kišimosi į privatų gyvenimą apginkluoja oponentus, kurie yra prieš BSA naudojimą komerciniams tikslams, ir valdžios institucijos kol kas stovi jų interesų sargyboje. Ypač JAV Federalinė civilinės aviacijos administracija. „Dabar bepiločių danguje nėra visai, ir tai absurdiška, – sako Andersonas. – Visa tai, ką mes aptarinėjame, kol kas tik fantazijos“.
Samurajaus vienatvė
Wangas savo būstinėje Šendžene samprotauti apie jo sugalvotos pramonės ateitį nesidrovi. Norėdamas perteikti mintį, DJI įkūrėjas ima nuo lentynos tikrą japonų samurajaus kardą, kurio ašmenims jau 450 metų, ir pradeda kapoti juo ant stalo gulinčias vizitines korteles. „Japonų meistrai visada siekė tobulybės, – sako verslininkas, kol katana (vienašmenis japoniškas kalavijas – Red.) naikina popierių. – Kinija gi turi pinigų, bet vietiniai gaminiai ir paslaugos kelia siaubą, o už kažkokį vertesnį daiktą tenka mokėti neadekvačiai daug“.
Wango bendrovei dar toli iki geriausių Japonijos kalvystės pavyzdžių. Milijardierius pripažįsta, kad „Phantom“ „anaiptol nėra tobulas gaminys“ ir kad kai kada DJI bepiločiai paprasčiausiai „pabėga“ nuo savo šeimininkų dėl programinės įrangos gedimų. „Tačiau mes turime erdvės pažangai“, – pabrėžia jis, darydamas užuominą į padidėjusį klientų poreikių analizavimo ir tenkinimo tarnybos etatų sąrašą, kuriame jau daugiau kaip 200 darbuotojų.
Dar vienas DJI šeimininko galvos skausmas – pramoninis špionažas. Jis yra tikras, kad vienu metu net keli kinų startuoliai per pastaruosius dvejus metus nelegaliai pasisavino jo bendrovės pasiekimus dizaino srityje. Wangas mažiausiai du sykius jau gaudė infiltruotus šnipus, kurie perdavinėjo informaciją konkurentams.
Tokios atakos pavojingos plėšrioje korporacinėje Šendženo ekosistemoje, kur nespėsi nė apsidairyti, ir pamatysi, kad prasidėjo BSA srovinė gamyba – kaip išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių.
Bepiločių skraidymo aparatų kainos būtinai nukris, o „kromelinės“ rinkos atmosfera išsisklaidys, prognozuoja firmos „Gartner“ analitikas Geraldas Van Hoy`us. Jo nuomone, su DJI „viskas bus gerai, kadangi jie jau įsitvirtino rinkoje ir sulaukė pripažinimo“.
Wangas nenori dalintis dangaus platybėmis su kitais, ypač matydamas dideles galimybes panaudoti BSA tokiose srityse kaip žemės ūkis, statybos ir kartografija. „Didžiausia kliūtis mūsų šiandieniniam augimui yra greitis, kuriuo mes sprendžiame techninius galvosūkius. Negalima tenkintis tuo, ką turi“, – apibendrina milijardierius.
Parengė Leonas Grybauskas
