„Dubingių žirgyno“ direktorė Gintė Martinkėnė pasakoja, kad jos šeima žirgais grožisi daug metų, o nuosavus žirgus augina 8–9 metus. „Pirmąjį savo žirgą įsigijome dar gerokai prieš įkuriant „Dubingių žirgyną“. Mūsų pirmoji holšteinų veislės kumelė Holandija netgi dalyvavo konkūrų varžybose ir buvo Lietuvos čempionė. Tačiau kai gavo rimtą kojos traumą, sportą teko pamiršti, nuo to laiko visi mūsų žirgai užsiima tik pramogine veikla ir teikia džiaugsmą tiek sau, tiek žmonėms“, – sako G.Martinkėnė.
Idėja įkurti žirgyną kilo jos tėčiui Alvydui, kuris net kelis dešimtmečius gyveno su šia mintimi. „Kai beveik prieš 30 metų įsigijo pelkių apsuptyje įsikūrusią sodybą, jis jau tada matė viziją, kad šioje vietoje bus žirgynas. Visi tėvelio draugai tuo metu pirko sodybas, esančias prie ežerų, o mano tėvelis pasirinko visai kitą kryptį ir nusprendė įgyvendinti savo svajonę. Visus tuos 30 metų jis labai kryptingai ėjo šio tikslo link ir po truputį tai virto realybe. Visada svarbiausia tikėti ir nenuleisti rankų“, – įsitikinusi G.Martinkėnė.
Tik įkūrus „Dubingių žirgyną“ arklidėse apsigyveno keturi žirgai ir du mini arkliukai, o dabar laikoma apie 30 žirgų. „Iki dvidešimt žirgų dar skaičiavome, o įsigiję daugiau, nebeskaičiuojame, tik džiaugiamės, kad jie sveiki ir patenkinti gyvenimu“, – šypteli verslininkė.
Sukūrė laisvalaikio kompleksą
Visgi, šeimos vizija buvo ne tik žirgynas, bet ir visas poilsio kompleksas – su restoranu, viešbučiu. „Pas mus atvažiuojantys klientai žmonės, kurie vertina šiltą ir jaukią aplinką, gražiai sutvarkytą teritoriją. Niekas nebenori stovėti šaltame manieže ar arklidėse ir laukti kol pajodinės vaikai, artimieji. Pas mus jie tai gali daryti sėdėdami jaukiame restorane, mėgaudamiesi maistu ir netgi likti nakvynei. Visame pasaulyje žirgai, golfas ir lauko tenisas yra siejami su prabanga, komfortu. Taigi kuriant „Dubingių žirgyną“ norėjosi, kad būtent tai ir atsispindėtų. Jau sulaukiame ir svečių iš užsienio, jiems labai patinka pas mus viešėti“, – patikina G.Martinkėnė.
Taip pat „Dubingių žirgyne“ pastatytas vaikų žaidimų miestelis, grilio namelis, klientai gali pasiplaukioti vandens dviračiais, valtimis, pasinaudoti sutvarkytu paplūdimiu su patogiais gultais. Didesnės žmonių grupės supažindinamos su įvairiais čia laikomais gyvūnais: žirgais, alpakomis, kupranugariu, lamomis, stručiais, avimis, juodosiomis gulbėmis, asiliuku, danieliais, Dovydo elniais, muflonais ir kt.
Parama suteikia naujų galimybių
Prie „Dubingių žirgyno“ įkūrimo bei sėkmingos veiklos prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) bei valstybės suteikta finansinė parama. Jos įmonė kreipėsi 2010 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
„Kurdami „Dubingių žirgyno“ projektą manėme, kad jis gali būti įdomus, praturtinti Lietuvą ir padėti pritraukti į mūsų šalį daugiau turistų. Kai yra galimybė gauti pagalbą, būtų kvaila ja nepasinaudoti“, – sako G.Martinkėnė.
Įmonei skirta paramos suma siekė apie 500 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus buvo pastatytas žirgyno pastatas, sutvarkyta dalis aplinkos. „Tai buvo dalinis finansavimas, bet ta dalis buvo labai svarbi „Dubingių žirgyno“ atsiradimui. Manome, kad be paramos projekto nebūtume įgyvendinę taip sklandžiai. Iš tikrųjų tai buvo ir tebėra didelė pagalba, bet tuo pačiu ir labai didelė atsakomybė suspėti laiku atlikti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti, ir maksimaliai gerai, kad ateityje tai neštų tam tikrą naudą.
ES ir valstybės paramą vertiname labai palankiai, nes ji suteikia žmonėms galimybes kurti – kurti verslą, o ne tik apie jį svajoti – bet ir jį įgyvendinti. Labai šaunu, kad tokios galimybės yra. Kadangi esame numatę tolimesnę plėtrą, tikimės sulaukti paramos ir kitiems mūsų projektams“, – ateities planų neslepia G.Martinkėnė.
„Paramos gavėjus, kurie siekia tikslo atsižvelgdami į savo realias galimybes, atsakingai įgyvendina numatytą verslo planą, lydi sėkmė. Džiaugiuosi, kad ES parama padėjo įkurti šį modernų žirgyną, kurio teikiamas paslaugas gali įvertinti ne tik mūsų krašto žmonės, bet ir turistai iš kitų šalių. Tai vienas iš gerų pavyzdžių, kai ES paramos lėšomis remiamas verslas kaime gali suklestėti“, – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas.
Per 500 verslo plėtros projektų
Per visą paramos teikimo laikotarpį, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo įkūrimui ir plėtrai“ patvirtinti 528 verslo kaime projektai, kuriose prašoma 102,5 mln. eurų paramos. Šiuo metu išmokėta 78 proc. šiai priemonei skirtų paramos lėšų.
Daugiau informacijos – www.nma.lt
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk www.facebook.com/nacionalinemokejimoagentura
